V.Tomaševskis: lietuviai turi integruotis, o ne mes

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašyta, o prieš tai metus tobulinta nauja Švietimo įstatymo redakcija sukėlė nepasitenkinimą kai kuriems Lietuvos piliečiams lenkams. Tačiau Lenkijoje gyvenantys lietuviai moksleiviai turi daug prastesnes sąlygas mokytis savo gimtąja kalba.

Remiantis patobulintu Švietimo įstatymu, nuo ateinančio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuviškai bus mokoma ne tik lietuvių kalbos, bet ir geografijos, istorijos bei pilietiškumo pagrindų. Nors iki šiol lietuviškai buvo dėstoma tik per lietuvių kalbos pamokas. Visi kiti dalykai tautinių mažumų mokyklose ir toliau bus dėstomi gimtąja mokinių kalba. Tiesa, ne dabar, bet kada nors ateityje žadama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis visiems šalies absolventams. Nepaisant jų tautybės.

Lietuvoje lenkiškos dygsta, Lenkijoje lietuviškos nyksta

O kaip sekasi mūsų tautiečiams Lenkijoje? Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, per 10 metų Lenkijoje uždaryta pusė lietuviškų mokyklų. Buvo per visą Lenkiją tik dešimt. Iš jų uždarė penkias. Buvusias Seinų ir Punsko krašte. Tai Vaitakenės, Krasnagrudos, Aradnykų, Klevų ir Ramoniškių mokyklos. Liko Kovo 11-osios licėjus, Punsko gimnazija, Seinų gimnazija, Pristavonių pagrindinė ir Vidugirių mokykla. Punske ir Seinuose taip pat dar liko du lietuviški darželiai.

Tuo tarpu Lietuvoje lenkiškų mokyklų skaičius tik augo. 1991 metais veikė 44 lenkiškos mokyklos, o 2010 metais - jau 62. Įskaičiavus ir mišrias mokyklas, kur yra ir lenkiškų, ir lietuviškų klasių, savo gimtąja kalba mažieji Lietuvos lenkai gali mokytis beveik šimte mokyklų. Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur gyvena daug lenkų kilmės piliečių, nėra nė vienos lenkiškos mokyklos.

Gal ir Lenkijoje lietuviškų mokyklų neliks? Nors čia gyvena apie 15 tūkstančių lietuvių. Nors mokyklų teliko tik penkios, nuo rugsėjo žadama uždaryti dar dvi - Pristavonių ir Vidugirių, kuriose atitinkamai mokosi 12 ir 15 lietuviukų. Dauguma tautinių mažumų mokyklų buvo uždarytos prieš 2005 metais Lenkijoje priimtą Tautinių mažumų švietimo įstatymą. Kai kurios lietuviškos mokyklos, kurios dar išliko, irgi balansuoja ant išnykimo ribos. Pavyzdžiui, Seinų “Žiburio” mokyklos pirmose-septintose klasėse vidutiniškai mokosi po penkis lietuviukus iš Seinų ir aplinkinių kaimų skambiais lietuviškais pavadinimais - Klevai, Žardeniai, Žagariai, Rakelija. Nuo darželio iki devintos klasės mokosi 97 vaikai. “Žiburio” gimnaziją, kur mokslas tęsiasi 3 metus, iš viso lanko 27 lietuviai.

Punsko S.Dariaus ir S.Girėno pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje lietuviškose klasėse mokosi 294 mokiniai. Šiemet į pagrindinę mokyklą atėjo 21 lietuvis, o į pirmą gimnazijos klasę - 36 mūsų tautiečiai. Bet kai kurioms mokykloms vaikų jau trūksta. Tarkime, Krasnavos pagrindinę mokyklą lanko 100 mokinių, tačiau iš jų tik 7 mokosi lietuviškose klasėse.

Pamokų tvarkaraštis - lenkiškai

O kaip dirbama dar likusiose lietuviškose mokyklose? Punsko Kovo 11-osios licėjuje trijose klasėse mokosi 93 lietuviai. Žiūrime pamokų tvarkaraščius. Savaitės dienų ir dėstomų dalykų pavadinimai, pradedant “paniedielniku”, parašyti ne lietuvių, bet lenkų kalba. Pirmoje licėjaus klasėje ieškome dėstomų dalykų “język litewski” ir “język polski”. Abiem kalboms per savaitę skirta po 4 akademines valandas. Dar po dvi valandas - anglų ir rusų kalboms. Antroje licėjaus klasėje lietuvių kalbai, įskaitant Lietuvos istoriją, teskirtos 4 valandos, o lenkų kalba jau lenkia - 5 valandos. Lygiai taip pat, kaip ir trečioje licėjaus klasėje.

O dabar žiūrime Lietuvoje veikiančios Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, kur mokosi lenkų kilmės vaikai, tvarkaraštį.

Savaitės dienos nurodytos lietuviškai. Pirmoje gimnazijos klasėje lietuvių kalbai skirta tiek pat pamokų, kaip ir Lenkijoje veikiančiame Kovo 11-osios licėjuje skiriama lenkų kalbai. Lygiai 4 valandos. Antroje gimnazijos klasėje lietuvių kalbai vėl skirtos 4 valandos, o trečioje gimnazijos klasėje - 5 valandos. Atrodo, didelio skirtumo nėra. Vaiko ne gimtajai kalbai mokytis tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje skiriama beveik tiek pat valandų. Tačiau yra esminis skirtumas. Lietuvoje lenkiukai visų dalykų mokosi iš vadovėlių, parašytų gimtąja kalba. O Lenkijos lietuviukai mokosi iš vadovėlių, parašytų lenkiškai. Tad chemijos, biologijos, matematikos ir t.t. pamokos kalbine prasme vis vien mišrios. Tenka vartoti ir lietuvių, ir lenkų kalbas. Be to, Lenkijos lietuviukai seniai lenkiškai mokosi Lenkijos istorijos ir geografijos. Mokosi ir niekas nesipriešina. Nesiskundžia nei Europos Komisijai, nei JAV valstybės sekretorei. Galų gale jei yra Lenkijos piliečiai, jei žada čia gyventi ir dirbti, turi išmanyti šios valstybės istoriją ir geografiją.

V.Tomaševskis: “Tai jūs turite čia integruotis!”

Nepaisant to, kad Lietuvos lenkų vaikai mokyklose turi daug geresnes galimybes nenutautėti, D.Grybauskaitės pasirašytas Švietimo įstatymas jau apskųstas Europos Komisijai ir JAV valstybės sekretorei Hilari Klinton (Hillary Clinton). Buvęs Seimo narys, o dabar europarlamentaras Valdemaras TOMAŠEVSKIS, paklaustas, kodėl reikėjo skųsti Lietuvą, atrėžė:

- O ką? Uždrausta yra skųstis? Ar valdžia visada teisi? Gal ir teismus panaikins, uždraus? Ar jūs suinteresuotas asmuo, kad taip klausiate? Gal jūsų dukra, nežinau, kiek jums metų, lenkiškoje mokykloje mokosi? Kodėl nori lenkus padaryti laimingus, jei jie nenori. Kodėl dauguma geriau žino? Jau turėjome bolševizmą.

- Bet JAV, kur gyvena tiek lenkų kilmės piliečių, nėra nė vienos lenkiškos mokyklos...

- Dar palyginkite su Bangladešu ir būsite patenkinta. Ten irgi lenkų mokyklos nėra, gal ir visai mokyklų nėra. Amerikoje lenkai yra emigrantai, o čia yra vietiniai. Jūs istorijos nežinote. Lenkai čia yra vietinė tautinė mažuma. Kaip ir Čekijoje.

- Bet kas čia blogo, jei nuo rugsėjo 1-osios vietos tautinė mažuma kelis dalykus mokysis vietos valstybine kalba? Istorijos, pilietiškumo pagrindų ir...

- Čia klausimas ar atsakymas? Jūsų valia - jei norite, tai mokykitės. Nors ir anglų istorijos tegul jūsų vaikas mokosi. Gal įstos laimingai į Kembridžą, taps Didžiosios Britanijos piliečiu, dar jums padėkos už rūpestį.

- Bet kaip integruotis į Lietuvos gyvenimą, prastai mokant lietuvių kalbą?

- Kur integruotis? Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada. Kur jūs gimėte?

- Vilniuje.

- O kur jūsų mama, tėvas gimė? Ar Vilniuje? Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote. Jūsų protėviai turi čia integruotis. O mes neturime integruotis. Čia mūsų žemė. Nueikite Vilniuje į senas kapines - vien lenkiškos pavardės.

- Bet lietuviai, gyvenantys Punske, Seinuose ir jų apylinkėse, kažkodėl turi integruotis Lenkijoje. Nors nuo seno tose vietose gyvena. Kaimų pavadinimai lietuviški...

- Jie šito klausimo nekelia, o mūsų Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos valia buvo išreikšta. Surinkome 60 tūkstančių parašų.  Aš manau, mes gyvename ne bolševikinėje šalyje. Ir visa “biblija”. Be to, Lenkijoje tautinių mažumų mokinių krepšeliai kompensuojami šimtu procentų, todėl galima išlaikyti mokyklas, turinčias mažiau mokinių. Pagrindas - finansai. O Lietuvoje krepšeliai kompensuojami tik 15 proc.

- Bet vis vien Lietuvoje lenkiškų mokyklų daug daugiau, o Lenkijoje vos ne paskutinės uždaromos.

- Todėl, kad lietuviai Lenkijoje kelia kitus klausimus. Pavyzdžiui, nenorėjo užkardos Punske ir ji buvo iškelta. O pas mus tų užkardų dešimt, bet mes šito klausimo nekeliame, nes turi būti valstybės siena saugoma. Mes keliame mokymosi klausimus.

Prezidentūros pozicija

Virginija BŪDIENĖ - Prezidentės patarėja:

Lietuvių kalbos mokymasis yra svarbus kiekvienam Lietuvos piliečiui ir ne tik tautinių mažumų. Manyčiau, lietuvių kalbos - savo kalbos - kultūra kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų daugiau rūpintis, nes tai yra, ką turime godoti, ką perėmėme iš savo protėvių ir dėl to tai - kiekvieno piliečio rūpestis. Kartais netgi stebina, kad mes patys Lietuvoje mažai rūpinamės kalbos kultūra, pačia kalba, ir kai kurių, netgi švietimo, politikų dalyvavimas viešosiose diskusijose, nukreiptose prieš kalbą ir kalbininkus, yra nesuprantamas. Kalbos kultūra valstybėje yra mūsų kultūros dalis ir ypač svarbu tausoti, gerbti, puoselėti ir daryti kalbą gyvą, kurti naujus terminus.

Irena Gasperavičiūtė - Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė:

Mokant lenkų kalbos pagal mokymo programą nėra jokių nuolaidų. Lietuviškose mokyklose dėstoma pagal tas pačias programas kaip ir lenkiškose mokyklose. Per savaitę lietuvių kalbai mokytis vidutiniškai skiriamos 4 pamokos, o lenkų kalbai mokytis - 4-5. Vidutiniškai lenkų kalbai per visą mokymosi ciklą skiriama dviem savaitinėmis valandomis daugiau nei lietuvių. Vaikai mokosi iš vadovėlių, parašytų lenkiškai. Todėl net tos pamokos, kurios dėstomos lietuvių kalba, iš tiesų tampa mišriakalbės. Šiek tiek vadovėlių mokytis lietuvių kalbos dar turime. Dažnai ir be vadovėlių dirbame. “Žiburio” mokykloje mokosi 97 vaikai nuo darželio iki 9 klasės. Praktiškai pradinukai nuo pirmos iki trečios klasės turi integruotą mokymąsi lietuviškai, tačiau per visus mokymosi ciklus lenkų kalbos yra daugiau nei lietuvių. Iš tiesų tai dvikalbis mokymas, nes visų dalykų sąvokos yra lenkiškos. Taip pat mokama užsienio kalbų. Nuo darželio - anglų kalbos, o nuo 7 klasės - rusų kalbos. Tai užsienio kalbos ir jas galima pasirinkti. Viskas priklauso nuo to, kokios kalbos specialistų turime. Lietuviai Lenkijoje jau 90 metų gyvena tautinės mažumos sąlygomis, todėl asimiliacijos tendencija labai ryški.