Yra Lietuvos: kaltųjų ir nekaltųjų

MILŽINIŠKŲ AFERŲ LIETUVOJE RAMU

Dar 2008 metų birželio 11 dieną Vilniaus apygardos prokuratūra gavo kelių piliečių pareiškimą, kuriuo pranešta, kad rengiant skandalingąją programą „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) buvo iššvaistytos didelės sostinės savivaldybės bei Kultūros ministerijos lėšos.

Iki šiol šioje vilkinamoje byloje nėra nei įtariamųjų, nei kaltųjų. Generalinė prokuratūra tik migdo visuomenę teigdama, kad „ikiteisminį tyrimą planuojama baigti gavus visas specialisto išvadas ir atlikus visus būtinus tyrimo veiksmus“.

Slenka tyrimų sukaktys

Šio tyrimo terminą Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis yra pratęsęs iki 2012-ųjų birželio 12-osios, kai vadinamosios VEKS aferos tyrimui sukaks ketveri metai.

2009 metų sausio 8 dieną, taip pat tik gavus piliečių pranešimą, pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas - dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre atliekant scenos įrangos rekonstravimo projektavimo ir įrengimo darbus.

Nors manoma, kad Gintauto Kėvišo vadovaujamame teatre galėjo būti iššvaistyta dešimtys milijonų litų, operos afera taip pat vilkinama. G.Kėvišas šiuo metu vadovauja eiliniam muzikos festivaliui, nors, „Respublikos“ žiniomis, gali būti vienas iš penkių asmenų, kuriems prokurorai jau yra pateikę įtarimus.

Apie VEKS bylą jos tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys atsisakė kalbėti. Pavojinga. Juk Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui neaiškiai išleista net pusė milijardo litų.

Dėl visko kalti vokiečiai

Nacionalinės operos rekonstrukcijos aferos tyrimui vadovaujanti prokurorė Nijolė Frolova vakar „Respublikai“ teigė, kad vis dar laukiama atsakymo iš Vokietijos Drezdeno miesto teismo.

Beje, mūsų prokurorai su vokiečiais susirašinėja jau pusantrų metų, todėl operos aferos tyrimo vilkinimas esą guli tik ant Vokietijos pareigūnų sąžinės.

„Šiam ikiteisminiam tyrimui skirtas terminas iki šių metų birželio 13-osios, matyt, prasitęs - juk kiek reikia, tiek ir tęsiam, - sakė prokurorė N.Frolova. - Turime tą, ką turime, tad belieka laukti atsakymo iš Vokietijos. Šioje byloje suimtų dar nėra, o įtarimai pateikti penkiems asmenims. Ar jie pateikti G.Kėvišui? Negaliu atsakyti, nes ši informacija nėra viešinama“.

Paklausta, kodėl Lietuvos teisėsaugai tenka taip ilgai laukti svarbios informacijos iš Drezdeno teismo, N.Frolova atsakė, kad „vokiečiams turbūt nelabai patiko mūsų kreipimasis“.

„Todėl mes jį papildėme truputį ir vėl laukiame. Jeigu nesulauksime, mums trūks įrodymų, kad buvo kažkas padaryta tyčia. Tai - jau esminiai dalykai, - teigė prokurorė. - Nesijaudinkite, šioje byloje senatis sukaks dar negreitai, nes piktnaudžiavimo straipsniai yra ilgi“.

Kęstutis Masiulis, Seimo tarpparlamentinių ryšių su Vokietija grupės vadovas:

Vakar iš „Respublikos“ žurnalisto išgirdęs, kad Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos byla Generalinėje prokuratūroje marinuojama tik esą dėl vokiečių teismų atsirašinėjimo, neslėpė nuostabos.

„Aš visiškai nesuprantu, kodėl mūsų prokurorai sėdi rankas sudėję ir laukia laiškų iš Drezdeno teismo, jeigu pats generalinis prokuroras Darius Valys šį reikalą galėjo išspręsti jau seniai, - sakė K.Masiulis. - Prokuratūros vadovas gali oficialiai kreiptis į labai energingą naująjį Vokietijos ambasadorių Vilniuje Matiją Heinrichą Mulmenštedą (Matthias Heinrich Mulmenstadt) arba taip pat veiklų mūsų pasiuntinį Berlyne Mindaugą Butkų tam, kad tas susirašinėjimas kuo greičiau baigtųsi ir būtų imtasi reikalą spręsti iš esmės. Juk tarp abiejų šalių veikia teisinės pagalbos sutartys, tad kodėl jomis nesinaudojama? Jeigu prokurorai parodytų iniciatyvą, tuomet galėčiau šiuo reikalu užsiimti ir aš“.

PROTESTUOJANTI LIETUVA - TEISME

Kitaip Lietuvoje žiūrima į tuos, kurie priešinasi vagiančiai, meluojančiai sistemai. Štai šių metų kovo 17-ąją Vilniuje legalų mitingą pradėję valanda anksčiau ir ne toje vietoje šalia Seimo, kokią buvo nurodę sostinės valdininkai, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas bei Bronislovas Genzelis iškart sulaukė žaibiško tyrimo.

Į visuomenės veikėjų akciją pirmiausia buvo mesta visa armija policijos pareigūnų, kurie užfiksavo baisų nusikaltimą prieš valstybę. Tuomet visa komanda policijos tyrėjų ėmėsi rinkti įrodymus dėl R.Ozolo bei B.Genzelio „nusikaltimo“ ir tai darė kone paknopstomis.

Netrukus byla pasiekė ir teismą, jo posėdžiai vyksta taip pat labai sparčiai. Lietuvos valstybės atkūrėjams kol kas gresia dar tik administracinė atsakomybė už Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimą.
 
- Kodėl bylos dėl galimo valstybės turto išgrobstymo stambiu mastu vilkinamos metų metus taip ir nepasiekdamos teismo, jų pagrindiniai veikėjai vis dar yra laisvėje, o Kovo 11-osios Akto signatarų mitingas ne tą valandą ir ne toje aikštės dalyje, kaip pageidavo valdžia, tarsi didžiausias nusikaltimas tiriamas stebėtinu tempu ir mažiau nei per du mėnesius atsidūrė teisme? - „Respublika“ klausė R.OZOLO.

- Mūsų atvejis yra politinis reikalas, kurį reikia spręsti kol nepaseno, operatyviai.

- Tačiau teisėsaugininkai, paklausti, kodėl vilkinamos stambių vagysčių iš valstybės bylos, sako, kad yra labai apkrauti kitomis bylomis, tyrėjai nespėja suktis?

- Jeigu kas nors užsiims viena svarbia byla, tai bus paimta už siūlo galo ir teks vynioti visą kamuolį. O kamuolyje pamatysime, kad visi yra susiję - išryškėtų korupcija, grobstymas, neteisėtas finansavimas ir kitokie dalykai. Geriau tai pūva pamažu. Visiems, dalyvavusiems tokiuose veiksmuose, yra kur kas saugiau, o mūsų atveju viskas yra ir gerai matoma, ir stropiai prižiūrima.

- Gal aukštų teisėsaugos bei teisėtvarkos pareigūnų pasakymas, kad grobstymo iš valstybės atveju yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiais laikais reiškia tik tai, kad byla pasmerkta numarinti?

- Taip, beveik be išimčių. Yra tik vienintelė išimtis iš tokios blogos situacijos. Tai - politinė valia, kuria disponuotų Seimas. Kitokio politinio nusiteikimo Seimas.

Tai galėtų tik toks Seimas, kuris norėtų, kad valstybės biudžetas būtų surenkamas ne iš šiaip jau visapusiškai stekenamų paprastų žmonelių, išieškant iš jų neįtikėtinus buities mokesčius. Bet tas Parlamentas, kuris norėtų paimti tuos miglose skendinčius ir po ledu srovėmis plaukiančius valstybės priešų pinigų srautus, valdomus tų, kurie juos vagia.

Reikia ištraukti pinigus iš pogrindžio, užkirsti kelią neteisėtam ir neteisingam valstybės pinigų naudojimui. Tokios politinės valios šiandien absoliučiai nėra nei Seime, nei Vyriausybėje, nei Prezidentūroje.

Ši valia dabar yra tik Lietuvos rinkėjų rankose, jeigu jie ryžtųsi palaužti taip stropiai tokią sistemą ginančias politines jėgas. Jeigu šiemet rudenį pasiryš, jau nebesvarbu, net kas ateis - svarbu, kad ateitų tie, kurie per kančias ir triukšmus vis tiek padarytų kažką nauja.

Priešingu atveju mūsų valstybės laukia arba revoliucija, arba išsiskirstymas. Neliks pėdsakų, kad kitados čia gyveno lietuviai.

- Kodėl policijos tyrėjai ir prokurorai, gavę rezonansines bylas dėl vagysčių iš Lietuvos, neturėtų imtis jokių kitų tyrimų tol, kol nebaigs sunkaus tyrimo?

- Pirmiausia Seimo, kaip valstybės institucijų priežiūros instituto, valia pasakyti, kad tos ir tos bylos yra prioritetinės, joms turi būti nustatytas tyrimo terminas. Tokios bylos privalo būti tiriamos naikinant visas kliūtis panašiai, kaip buvo naikinamos kliūtys paimant vaiką Garliavoje.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"