Ž.Plytniką ėda korupcija (atnaujinta 9:15)

Kas penktas su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) susidūręs verslininkas, siekdamas sau parankaus sprendimo, davė kyšį pinigais arba atsiskaitė paslaugomis šios tarnybos valdininkams. Per pastaruosius penkerius metus šioje valstybinėje institucijoje korupcijos lygis padidėjo bene labiausiai tarp visų valstybinių įstaigų - net 31 proc. Tokios išvados padarytos atlikus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakytą specialią apklausą.

Kyšį davė kas penktas

Sociologų teigimu, dar 2005 metais VPT korupcijos lygis buvo ganėtinai aukštas - net 2,2 punkto. Tąkart net 34 proc. apklaustų respondentų tvirtino, kad ši tarnyba labai korumpuota, 47 proc. - iš dalies korumpuota.

Prabėgus dvejiems metams sociologai išsiaiškino, kad su šia valstybine institucija reikalų turėję asmenys ją vertina jau gerokai palankiau. Tik 21 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad VPT yra labai korumpuota, 32 proc. - iš dalies korumpuota. Tąkart tarnybos korupcijos lygio įvertinimas smuktelėjo iki 1,8 punkto.

Šiemet VPT korupcijos lygis įvertintas rekordiškai blogai - 2,36 punkto. Tai šiek tiek mažiau negu, sakykime, Aplinkos ministerijoje, tačiau daugiau negu Ūkio ministerijoje, kuri yra VPT steigėja. Šiemet net 32 proc. apklaustų respondentų šią tarnybą pavadino labai korumpuota, 35 proc. - iš dalies korumpuota. Skaidria institucija šią tarnybą įvardyti drįso vos 6 proc. apklaustųjų.

Tačiau tai dar ne viskas. Iš apklaustų respondentų 62 asmenys teigė turėję konsultacinio pobūdžio reikalų verslo klausimais su VPT. Net trečdalis šių verslininkų sako susidarę nuomonę, kad per konsultacijas jiems buvo netiesiogiai užsimenama apie atlygį už galimybę laimėti viešąjį konkursą. Vienuolika asmenų prisipažino VPT valdininkams davę kyšį pinigais arba daiktais, du asmenys atsilygino suteikdami pagalbą.

„Tai baisu“

VPT korupcijos lygio tyrimų rezultatus „Respublika“ paprašė pakomentuoti STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininką Vytą Rimkų.

„Jei kas penktas verslininkas prisipažino davęs valdininkui kyšį arba kitaip atsilyginęs už galimybę laimėti viešuosius pirkimus, tai jau daug. Tai baisu. Vadinasi, kalbėdami, kad VPT yra viena iš pagrindinių institucijų, užkertančių kelią galimai korupcijai viešuosiuose pirkimuose, mes sakome netiesą. Taigi kyla klausimas - ar tokia situacija tenkina gyventojus?“ - kalbėjo V.Rimkus.

Pareigūnas siūlė atkreipti dėmesį, kad, sociologų teigimu, pačioje valstybėje, atvirkščiai negu VPT, korupcijos lygis pastaraisiais metais santykinai sumažėjęs.

„Valstybė milijardus litų išleidžia viešiesiems pirkimams. Todėl, sulėtėjus ekonomikos mastams, viešieji pirkimai tapo sritimi, kurioje korupcija ypač pasireiškia, mat verslui reikia pinigų. Viena vertus, galima teigti, kad verslininkai patys siūlo kyšius, kad laimėtų viešuosius konkursus. Tačiau apklausa rodo - kas trečias verslininkas pajuto užuominų duoti kyšį, antraip konkurso gali nelaimėti“, - sakė STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas. V.Rimkaus manymu, kalbos apie prievartavimą duoti kyšį - ne VPT valdininkų naudai.

Anksčiau korupcijos nebuvo?

„Respublikos“ paprašytas išsakyti nuomonę, kodėl korupcijos lygis VPT per pastaruosius ketverius metus padidėjo net trečdaliu, VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas puolė gintis to negalintis padaryti, nes tokios statistikos niekur nematė.

„Nemačiau statistikos. Neaiški metodika. Kadangi tarnyba pradėjo efektyviau dirbti, išaiškinti visus pažeidimus, tai neaišku, koks lakotarpis paimtas, nes anksčiau nebuvo skelbiama apie korupciją, nes korupcijos praktiškai nebūdavo“, - dėstė Ž.Plytnikas.

„Respublikai“ priminus, kad korupcijos tyrimai atliekami nuo 2005 metų ir išvados viešai skelbiamos, Ž.Plytnikas vėl dėstė savo.

„Bet tai anksčiau korupcijos viešuosiuose pirkimuose nebuvo, viskas buvo gerai. Aš norėčiau metodiką pamatyti, aš tos metodikos nemačiau, niekas nediskutavo ir nekalbėjo“, - dėstė VPT direktorius, tarytum pirmąkart išgirdęs žodį „korupcija“, juo labiau apie jau šešerius metus atliekamus jos paplitimo valstybinėse institucijose tyrimus.

Kelia sau uodegą

Tuo tarpu pati VPT, vos pasirodžius minėtai korupcijos paplitimo valstybinėse institucijose apžvalgai, ėmėsi viešųjų ryšių akcijos, tarytum bandydama paneigti apklausos rezultatus. Girdi, ji, atvirkščiai, kovoja su neskaidriais viešaisiais pirkimais.

VPT ką tik išplatino pranešimą, kaip šiais metais vykdė prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę iki pasirašant paslaugų pirkimo sutartis - neva užkirto kelią daugiau nei 566,3 mln. litų vertės neskaidriems viešiesiems pirkimams.

„Nustačiusi viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus ir trūkumus VPT įpareigojo nutraukti viešųjų pirkimų procedūras 34 pirkimuose, kurių vertė siekia daugiau nei 146,2 mln. litų. Patikslinti pirkimo dokumentus perkančiosioms organizacijoms teko 22 kartus, o šių pirkimų vertė siekia maždaug 319,2 mln. litų. Dar 13 atvejų VPT įpareigojo pakartotinai nagrinėti pasiūlymus. Šių pirkimų vertė - daugiau nei 100 mln. litų“, - nurodoma VPT pranešime. Jame taip pat pabrėžiama, kad šiemet dėl įvairių viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų įpareigojimai skirti 56 perkančiosioms organizacijoms.

Ar dėl nustatytų pažeidimų buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas? Ar visos perkančiosios organizacijos sutiko su VPT nustatytais pažeidimais? Kokia šių pažeidimų esmė? Tokiais klausimais „Respublika“ kreipėsi į VPT norėdama išsiaiškinti, kiek tarnybos pateiktoje informacijoje yra savireklamos, o kiek - tikrai nustatytų rimtų pažeidimų.

„Duomenų patikslinimas reikalauja detalesnės analizės“, - VPT direktoriaus Ž.Plytniko patarėja Aušra Pocienė teigė negalinti iš karto pasakyti, kuo remiantis tarnyba išplatino tokią informaciją.

Direktoriaus patarėja tegalėjo konstatuoti, kad šiais metais VPT į teisėsaugos institucijas kreipėsi 9 kartus. Pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai, 4 atvejais medžiaga iš Generalinės prokuratūros perduota STT, dar viena medžiaga perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, 1 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 1 kartą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ši informacija leidžia daryti išvadą, kad dauguma VPT kreipimųsi į teisėsaugos institucijas yra teisiškai nepagrįsti ir akivaizdžiai nepamatuoti. O tai vėlgi liudija ne tarnybos kompetenciją, o viso labo savireklamą.

Vardan ramybės

Vasarą buvo kilęs skandalas, kai VPT užprotestavo Lietuvos teismų administracijos ir Vyriausybės kanceliarijos vykdytus viešuosius pirkimus dėl komandiruočių. Nors joks įstatymas nereglamentuoja tokių pirkimų sąlygų, VPT reiškė priekaištus, kad sutartis sudaroma su viena bendrove.

„Vardan šventos ramybės nusileidome, nors tarnyba įstatymiškai ir nepagrindė savo nuomonės. Dabar kelionių paslaugas ketiname įsigyti pasiūlymus pateikdami trims bendrovėms. Ar tokiu atveju paslaugos bus pigesnės už tas, kurias pasiūlytų konkursą visoms paslaugoms teikti laimėjusi bendrovė, dar sunku prognozuoti, bet biurokratinio darbo tikrai padaugės - juk pasiūlymus reikės teikti dėl kiekvienos kelionės“, - „Respublikai“ sakė Lietuvos teismų administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Šarūnas Šoblinskas.

Valdininkas sakė atsargiai vertinantis tokį VPT norą, mat ekonomikos rinkoje egzistuoja didmeninės ir mažmeninės kainos: paprastai visas paslaugų paketas kainuoja pigiau negu paslaugas perkant po vieną.

Savų tarnyba nepastebi

„Respublika“ jau rašė, kad 2009 metais Vilniaus Vilkpėdės darželiui-mokyklai Europos socialinio fondo agentūra projektui įgyvendinti skyrė 6,78 mln. litų. 2010 metų pradžioje mokyklos paskelbtą paslaugų projektui įgyvendinti pirkimą laimėjo vienintelė konkurse dalyvavusi bendrovė - prieš du mėnesius iki paskelbiant konkursą įsteigta UAB „Divine training“. Ši bendrovė laimėjo (sudariusi konsorciumą su kita) dar vieną mokyklos paskelbtą konkursą paslaugoms teikti, jo vertė - per 0,5 mln. litų.

UAB „Divine training“ kaip subrangovą-lektorių dukart samdė VPT valdininkę, dabartinę VPT direktoriaus pavaduotoją Sigitą Jurgelevičienę.

Kaip šią situaciją įvertins VPT vadovas Ž.Plytnikas? - tuomet viešai klausė „Respublika“. Prabėgo veik trys savaitės - jokio atgarsio.

„Bet kokie valstybės tarnautojų veiksmai, kurie leistų daryti prielaidas dėl galimų korupcijos, interesų konflikto, piktnaudžiavimo tarnyba ar kitokių su valstybės tarnautojo veikla nesuderinamų veiksmų apraiškų, turi būti vertinami tik neigiamai“, - taip „Respublikai“ oficialiai atsakė STT, paprašius įvertinti Vilkpėdės darželio-mokyklos atvejį.

Tuo tarpu Ž.Plytnikas „Respublikai“ teigė šioje istorijoje nematąs jokio savo pavaldinės prasižengimo.

Komisija neapsisprendė

Dėl Ž.Plytniko kompetencijos yra kilę abejonių Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetui.

Tuo tarpu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vakar jau antrąkart svarstė VPT direktoriaus elgesį ir antrąkart nepriėmė jokio sprendimo. Tai žada padaryti tik kitais metais.

Kaip jau skelbta, Seimo Antikorupcijos komisija paprašė įvertinti VPT direktoriaus elgesį. Ž.Plytnikas, neturėdamas nustatyta tvarka patvirtinto savo tiesioginio vadovo, t.y. ūkio ministro, leidimo, dėstė Mykolo Romerio universitete, o eidamas tarnybos direktoriaus pareigas dalyvavo ir nenusišalino nuo šios aukštosios mokyklos vykdomų viešųjų pirkimų vertinimo procedūrų.

„Komisija nusprendė pratęsti tyrimą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko elgesio. Nutarta esant reikalinga gauti papildomos informacijos, kuri leistų tinkamai ir išsamiai įvertinti šio asmens veiksmų, susijusių su Mykolo Romerio universiteto organizuotais viešaisiais pirkimais, atitiktį įstatymo nuostatoms“, - teigė VTEK vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas.

Beje, jis pranešė, kad komisija netirs, ar paskaitas be leidimo skaitęs Ž.Žlytnikas nepažeidė įstatymo - girdi, tai būtų tiriama tik gavus ūkio ministro prašymą, tuo tarpu Seimo Antikorupcijos komisijos raštas komisijos neįpareigoja to daryti.