Posakis, kad iš svetimų klaidų nesimokoma, tinka ir kalbant apie gaisrus. Kaminkrėčiai tvirtina, jog vos vienas kitas gyventojas kūrenimo sezono metu reguliariai valo savo namų dūmtraukius. Didžioji dalis juos prisimena tik kartą per kelerius metus. Visgi labiausiai žūti liepsnose rizikuoja alkoholio ir tabako nevengiantys piliečiai.
Šįmet žuvo 40 žmonių
Šalyje prasidėjus kūrenimo sezonui, savo ruožtu įsibėgėjo ir gaisrų sezonas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, gyvenamosios paskirties pastatuose daugiausia gaisrų kyla gruodžio-kovo mėnesiais.
Pernai ir šiemet per šiuos mėnesius juose buvo užregistruota per 900 gaisrų. Dažniausiai gaisrai juose įsiplieskia dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, neatsargaus elgesio, elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, pastatų elektros instaliacijos gedimų bei neatsargaus rūkymo.
„Vien praėjusią žiemą šiuose gaisruose žuvo 60 žmonių. Šeši gaisrai pasiglemžė po 2 šalies gyventojus, o viename, kilusiame vasarį gyvenamajame name Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, gaisre, rasti net 3 smarkiai apdegę žmonių kūnai“, - pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos atstovė Vida Šmigelskienė. Ji akcentavo, jog dėl neatsargaus rūkymo per metus vidutiniškai kyla apie 600 gaisrų (5 proc. nuo bendro gaisrų skaičiaus). Nors gaisrų, kilusių dėl šios priežasties, skaičius nėra didelis, juose žūva apie 40 proc. žmonių. Vien šiemet dėl rūkymo gaisruose jau žuvo 40 gyventojų.
„Manoma, kad alkoholis kaltas dėl 70 proc. žmonių žūčių gaisruose. Tiesą sakant, kiekvienas, piktnaudžiaujantis alkoholiu, šalia savęs sukuria pavojingą zoną. Tokie žmonės nepaiso gaisrinės saugos taisyklių, be to, sukėlę gaisrą, dažnai nesugeba išsigelbėti patys ir neįstengia padėti kitiems“, - tikino V.Šmigelskienė.
Nevalo krosnių
Akcijos „Kūrenkime saugiai“ metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kiekvienais metais apsilanko daugiavaikėse šeimose, kalbasi su asocialų gyvenimą gyvenančiais asmenimis, talkinant seniūnijoms jų būstuose įrengia dūmų signalizatorius, kurie perspėja apie kilusį gaisrą.
Deja, pasak V.Šmigelskienės, patys gyventojai dažnai atsainiai žiūri į savo ir artimųjų saugumą. Nors dūmtraukius kūrenimo sezono metu ir patariama valyti kas tris mėnesius, bet, kaip tvirtina kaminkrėčiai, neretai jie nevalomi po keletą metų.
„Kartais gyventojai stebisi, kodėl krosnis netraukia, - teigė pašnekovė. - Kai jų paklausiama, kada valė krosnį, atsako, kad jau kelerius metus kūreno, o dabar nežinia kas nutiko. Ką jau kalbėti apie tai, kad prie krosnių sukraunamos malkos, šiukšlės, o jų sienelėse apstu plyšių ir įtrūkimų.“
V.Šmigelskienė atkreipė dėmesį, jog skaudžių pasekmių sukelia gaisrai, kurie kyla ir dėl neatsargaus gyventojų elgesio su ugnimi.
Būta ne vieno atvejo, kai gaisras kilo norint kuo greičiau įkurti krosnį. Nors gyventojai ir žino, kad negalima į ugnį pilti benzino, bet vos ne kasmet ugniagesiams tenka gesinti dėl šios priežasties kilusius gaisrus. O tokiems kūrikams tenka ilgokai gydytis nudegimus.
Per 30 sekundžių gaisro židinys gali pradėti plėstis, uždegti šalia esančius degius daiktus ir tapti nekontroliuojamas, o dar po poros minučių jau kelti pavojų gyvybei. Per 10-15 minučių gaisras jau gali apimti visą namą.
Statistika
2012 m. daugiausia gaisrų užregistruota Vilniuje (1306 gaisrai), Kaune (879), Klaipėdoje (808), Šiauliuose (386) bei Vilniaus (516), Alytaus (342), Kauno (333), Panevėžio (266) rajonuose.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
