Į gyvenimą braunasi nauji kvaišalai

Nors kone kasdien girdime pranešimų apie prekiautojų kvaišalais sulaikymą, narkomanų daromus nusikaltimus, galime pasiguosti, kad tautiečiai bent jau šioje srityje nėra lyderiai Senajame žemyne. Nuo kitų Vakarų Europos šalių pagal narkotikų vartojimą atsiliekame daugiau nei dviem kartais. Tačiau net ir kelios dešimtys gyvybių, kurias pasiglemžia kvaišalai, bei tūkstančiai sulaužytų gyvenimų - pernelyg didelė kaina mažai mūsų tautai.

Nuo narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo Lietuvoje 2011-aisiais mirė 55 asmenys (2010 metais - 53). Kiek žmonių į kapus nuvarė juos užvaldę kvaišalai pernai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) tebeskaičiuoja ir tvirtina statistiką turėsiantis tik mėnesio pabaigoje.

NTAKD užsakymu 2012 metais atliktais tyrimais, kurie nagrinėjo psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimą, nustatyta, kad per 12 mėnesių psichotropines medžiagas vartojo 2,6 proc. 18-64 metų Lietuvos gyventojų. (Rekordas buvo pasiektas 2008-aisiais - tada vartojo 6 proc.)

Kaip galima būtų paaiškinti tokius skaičius ir kas lėmė vartojimo sumažėjimą?

NTAKD Strategijos, stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjas Ernestas Jasaitis atsakė, kad priežasčių, lemiančių narkotikų vartojimo pokyčius ir paplitimą, yra daug, todėl įvardyti, kas konkrečiai lėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimo sumažėjimą, neįmanoma.

„Bendrai galima teigti, kad sumažėjimą lėmė sėkmingai įgyvendinama Lietuvoje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika bei didžiosios daugumos Lietuvos piliečių neigiamas požiūris ir nuostatos į narkotikų vartojimą kaip netoleruotiną reiškinį“, - samprotavo E.Jasaitis.

Tačiau Jungtinių Tautų ekspertai prognozuoja, kad šiemet Europos narkotikų rinkoje kvaišalų gali padaugėti. Tai susiję su Afganistane laukiamu rekordiškai dideliu aguonų derliumi. Afganistanas tradiciškai laikomas didžiausiu pasaulyje žaliavos, iš kurio gaminamas heroinas, augintoju.

Nors tarptautinės pajėgos labai stengiasi užkirsti kelią aguonų plantacijų plitimui ir narkotikų kontrabandai, jos priverstos pripažinti pralaimėjimą. Dažna afganų šeima laikosi įsikibusi šios kultūros auginimo verslo, nes tai yra bene vienintelis jos pajamų šaltinis. Be to, jį skatina ir šiemet rekordiškai šoktelėjusios aguonų kainos. Prieš kelerius metus džiaugdavęsi, kad už kilogramą gaudavo po 60-80 dolerių, šiemet, prognozuojama, augintojai susižers tris kartus daugiau. Spėjama, kad šiemet už kilogramą aguonų bus mokama net po 200 dolerių.

Afganistanas ir heroinas

Opijinių aguonų auginimas sudaro 15 proc. Afganistano bendrojo vidaus produkto.

2012 metais šalies aguonų augintojai uždirbo 20 mlrd. dolerių.

Aguonų verslą skatina ir kontroliuoja talibai bei kriminalinės struktūros.

2010 metais už kilogramą aguonų augintojui mokėjo 60-85 dolerius, šiemet prognozuojama kilogramo kaina - iki 200 dolerių.

JT duomenimis, 2011 metais Afganistane aguonomis buvo užsėta 131 tūkst. ha, 2012-aisiais - 154 tūkst. ha.

Didžiausios aguonų plantacijos - pietinėse Helmando ir Kandaharo provincijose.

Išvedus kariuomenę iš Afganistano, tikėtina, šis verslas plėsis.

Kaip tai gali atsiliepti Lietuvos narkotikų rinkai, jų kainoms? Ar tam kaip nors ruošiasi šalies kriminalistai? Šiuos klausimus pateikėme Rūtai JAŠINSKIENEI, Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro 3-iosios valdybos viršininkei. Valdyba vadovauja ir koordinuoja policijos padalinių, kurių uždavinys yra užkirsti kelią narkotikų kontrabandai, gamybai ir prekybai, veiklą.

- Ką mums žada Afganistane laukiamas rekordinis opijinių aguonų derlius?

- Afganistane yra didžiausios opijinių aguonų plantacijos. Ši šalis yra ir didžiausia heroino tiekėja. Jo gamyba yra sukoncentruota ir pačiame Afganistane, ji organizuota ir aplinkinėse valstybėse. Iš ten heroinas kaip kontrabanda keliauja per Rusiją, per Baltarusiją į kitas valstybes.

- Vadinasi, negalima atmesti, kad taip heroinas patenka ir į Lietuvą?

- Kad Lietuvoje sulaikomas heroinas yra iš Afganistano, atmesti negalima. Apskritai heroinas nėra pati populiariausia vartoti skirta medžiaga. Kadangi ji dažniausiai vartojama intraveniniu būdu, t.y. švirkščiantis, pirkėjai yra vadinamieji pažengę, ilgalaikiai vartotojai. Lietuvoje yra tam tikras heroino vartotojų ratas, bet tai nėra labiausiai vartojamas narkotikas. Todėl ir sulaikomo heroino kiekiai yra mažesni.

- Tad ar Afganistano aguonų derlius gali turėti įtakos heroino kainai?

- Iš principo Afganistane išauginama aguonų ir iš jų pagaminamas gerokai didesnis heroino kiekis, negu yra paklausa. Jo visame pasaulyje yra suvartojama kur kas mažiau, negu pagaminama. Vadinasi, arba heroiną, arba žaliavą afganai sandėliuoja, saugo ir, atsižvelgdami į paklausą, siunčia tos medžiagos tiek, kiek reikia. Jeigu vienais metais bus blogas derlius, tai dar nereiškia, kad jiems pritrūks heroino. Todėl abejoju, ar būtent šių metų derlius turės didelės įtakos pasaulinei jo rinkai. Be to, tendencijos rodo, kad ir Europos Sąjungos šalyse heroino vartojimas yra stabilizavęsis ir šiek tiek mažėja.

- Paprastai rinkoje prekių kainos priklauso nuo paklausos ir pasiūlos. Ar tą patį galima pasakyti ir apie kvaišalus? Ar jų kainos labai svyruoja?

- Jeigu po sėkmingų policijos, muitinės, pasieniečių operacijų yra išardomi kanalai, išskaidoma grupuotė ir laikinai sutrinka narkotikų tiekimas, tai gali paveikti kainą. Nes narkotiko tiesiog gali pritrūkti. Jeigu didėja paklausa, tai ją patenkinti galima dviem būdais: arba keliant kainą, arba skiedžiant narkotikus. Mes analizuojame narkotikų kainas, Lietuvoje pastaruosius ketverius metus didelių svyravimų nėra. Bet analizuodami kainas pastebėjome vieną dalyką. Kai Vilniuje buvo išskaidytas nusikalstamas susivienijimas, vienas iš pagrindinių heroino tiekėjų, kaina iš principo nesikeitė, bet heroinas buvo kur kas prastesnės kokybės. Buvo matyti, kad iš išorės neįveža, todėl bandant patenkinti paklausą jis tiesiog būdavo skiedžiamas.

- Šventa vieta tuščia nebūna...

- Būtent. Likvidavome vieną didelę grupuotę prieš dvejus metus, dabar - kitą. Tokie sulaikymai kartojasi. Tai yra gyvas procesas.

- Kiek pernai sulaikyta asmenų dėl narkotikų kontrabandos, prekybos?

- 2012 metais yra sulaikyti 1482 asmenys, kurie įtarti padarę nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais. Pernai registruotos 1437 nusikalstamos veikos. Pastaraisiais metais skaičiai palyginti stabilūs. Jie nėra smarkiai besikeičiantys, nes ir pareigūnų, dirbančių šioje srityje, pajėgos nedidėja. Tad elementaru, kad rezultatai staigiai negali augti.

- Kartkartėmis išgirstame, kad mūsų šalyje taip pat gaminami kvaišalai.

- Lietuvoje yra gaminami sintetiniai narkotikai - amfetaminas ir metamfetaminas. Tačiau apie gaminimą nereikėtų kalbėti kaip apie nenutrūkstamą procesą. Kiek nagrinėjome šitą reiškinį, gamyba vyksta tada, kai yra užsakymų. Tam procesui reikia tam tikrų žinių, tam tikros įrangos, nors iš tiesų reikia pastebėti, kad Lietuvoje nusikaltėliai sugeba pagaminti kvaišalus naudodami labai primityvią įrangą, primityvius buities įrankius. Bet, aišku, tam reikia pasirengti. Pats narkotiko gamybos procesas gali trukti porą dienų, žinoma, priklausomai nuo gamybos metodo. Sintetiniai narkotikai gabenami ir į Skandinavijos šalis, ir į Rytus, šiek tiek lieka ir vidaus rinkai.

- Kokias tendencijas stebite, kas naujo, ar atsiranda naujų kanalų arba naujų kvaišalų?

- Kvaišalų gabenimo keliai keičiasi, nes policija nustato vieną kanalą - blogiukai ieško naujo, geriau užmaskuoto. Slėpimo būdai keičiasi - narkotikai slepiami po legaliomis medžiagomis, jie impregnuojami. Šiandien visame pasaulyje atsiranda naujų medžiagų. Jos seniai susintetintos, bet nebuvo vartojamos. Dabar jos pasiekia narkotikų vartotojus. Pavyzdžiui, 2012 metais Europos Sąjungoje buvo registruotos 73 naujos, pirmą kartą pavartotos psichoaktyvios medžiagos. Tai kelia daug problemų teisėsaugai, nes apie jas trūksta informacijos, nėra tyrimų, kaip tos medžiagos veikia žmogaus organizmą. Tai iš tiesų pavojingas dalykas, tam būtina ruoštis.