KGB korta mesta neteisėtai

Darbas prokurorams

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Audrius Butkevičius bei Zigmas Vaišvila kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių galimai nusikalstamų veiksmų: šmeižto, kurstymo prieš asmenis ar jų grupę, piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis, tarnybinių pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, mirusiųjų atminimo paniekinimo. Ikiteisminį tyrimą prašoma atlikti LGGRTC vadovės Teresės Birutės Burauskaitės ir kitų centro darbuotojų, susijusių su tuo, kad paviešintos esą su KGB bendradarbiavusių trijų iškilių jau mirusių asmenų pavardės, atžvilgiu. Taip pat signatarai kreipėsi į Seimo, kuriam LGGRTC yra atskaitingas, pirmininką Viktorą Pranckietį, akcentuodami, kad minėti centro darbuotojai būtų atleisti iš pareigų.

„Iškilūs Lietuvos asmenys buvo apšmeižti valstybės finansuojamos institucijos - LGGRTC. Tai nėra atsitiktinis atvejis, nes, vos tik centrui paskelbė vadinamąją informaciją apie D.Banionio, S.Sondeckio ir V.Sladkevičiaus bendradarbiavimą su KGB, jų biografijos internete iškart „pasipuošė“ atitinkama informacija, todėl akivaizdu, kad jų šmeižimo atvejis buvo iš anksto suplanuotas“, - akcentavo A.Butkevičius.

Signataras sako net neabejojęs, kad LGGRTC paviešinta „informacija“ buvo suderinta su Liustracijos centru, tai yra, pastarasis jau yra priėmęs sprendimą dėl minėtų trijų žmonių bendradarbiavimo su KGB. Mat tik Liustracijos komisija turi teisę priimti sprendimą dėl bendradarbiavimo ir tokią informaciją skelbti. Tačiau paaiškėjo: Liustracijos komisija niekuo dėta.

Pažeidė Konstituciją

Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas neslepia, kad LGGRTC nė nesikreipė į komisiją.

„Jei komisija įvertina, kad asmuo bendradarbiavo su KGB ar kitomis slaptomis SSRS tarnybomis, atitinkamai pradeda veikti teisės nustatyta tvarka. Kviečiamas tas žmogus, vertinami visi dokumentai, kviečiami liudytojai - vyksta teisinis procesas, be kurio žmogaus apkaltinti negalima. Konstitucijos 31 straipsnis aiškiai nurodo, kad niekas negali būti pripažintas kaltu, jei jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Jei komisija žmogų pripažįsta kaltu, tą asmenį informuoja. Jei jis nesikreipia į teismą, tik tada įstatymų nustatytais terminais tai paskelbiama „Valstybės žiniose“. O mūsų komisijos vertinimai remiasi teise. Jei neužtenka duomenų, komisija priima verdiktą: slapta asmuo nebendradarbiavo su KGB“, - paaiškino A.Urmonas.

Apkaltinti be įrodymų

Be to, jis priminė, kad dar Aukščiausioji Taryba 1991 m. kvietė asmenis, bendradarbiavusius su KGB, bet nepadariusius nusikaltimų, prisijungti kuriant Lietuvą.

„Taip, reikia prisiminti, kad Seimas išplėtė LGGRTC funkcijas, priskiriant jam KGB dokumentų viešinimą. Tačiau kas tie dokumentai? Tai - įvairūs operatyviniai duomenys, agentams duoti nurodymai, ataskaitos, prisipažinimai, pasižadėjimai ir t.t.“, - vardino A.Urmonas, pridurdamas, kad negalima aklai viešinti visų dokumentų, nes priešiška aplinka juos kurdavo ir pati.

„Arba, pavyzdžiui, stojant į kunigų seminariją visi būtinai pasižadėdavo bendradarbiauti, bet, mūsų duomenimis, po to juos išbraukdavo, nes neteikdavo informacijos.

Taip pat reikia labai žiūrėti į duomenis, atskleidžiančius, kad mokslininkai, menininkai keliaudavo į užsienio šalis ir teikdavo kažkokią informaciją. Žinoma, KGB ta informacija sugebėdavo labai sumaniai naudotis. Ataskaitą apie kelionę būdavo privaloma siųsti į darbovietę, o vienas egzempliorius patekdavo į KGB. Todėl vertinti tam tikrą informaciją reikia turint specialių žinių ir patirties. Pirminė informacija turi būti apdorojama, kad žmonės nebūtų suklaidinti“, - įspėjo Liustracijos komisijos pirmininkas.

Pasak jo, jei į komisiją būtų kreiptasi dėl minėtų trijų iškilių Lietuvos asmenybių, tikrai būtų priimtas sprendimas, kad jie nebendradarbiavo, nes vien KGB darbuotojo įrašas ranka žurnale be tai pagrindžiančių dokumentų nėra joks įrodymas, įrašas galėjo būti padarytas ir tyčia.

„Teisė analizuoti, vertinti ir skelbti KGB dokumentus

LGGRTC nesuteikia teisės priimti sprendimą, kad asmuo bendradarbiavo, ir tai skelbti. Tai jau yra Liustracijos komisijos kompetencija, todėl tai mes primename generaliniam prokurorui bei Seimo pirmininkui“, - pridūrė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Z.Vaišvila, anot kurio, kaltinimai mesti ant asmenų, kurie net nebeturi galimybių apsiginti.

Paaiškėjo skandalinga informacija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), paviešinęs buvusių galimų KGB agentų sąrašą, kuriame figūruoja ir trijų jau mirusių iškilių Lietuvos asmenybių - aktoriaus Donato Banionio, dirigento Sauliaus Sondeckio bei kardinolo Vincento Sladkevičiaus - pavardės, tai padarė be Liustracijos komisijos sprendimo. Sprendimo, kad jie tikrai bendradarbiavo su KGB, nors pagal įstatymus, kaip teigia pats Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas, tai yra privaloma. Todėl kreipiamasi į prokuratūrą dėl trijų jau nebegalinčių apsiginti žmonių šmeižimo bei kitų galimai nusikalstamų veikų.


Teresė Birutė BURAUSKAITĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė:

„Reikia suprasti, kad mūsų centro paskelbta medžiaga nėra įslaptinta, Įslaptinta tik medžiaga apie tuos, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB. Kodėl iki dabar niekas nežinojo apie D.Banionį, S.Sondeckį, V. Sladkevičių? Jie buvo įrašyti į KGB žurnalo paskutinę dalį. Per penkerius metus tą žurnalą į interneto tinklalapį dėjome dalimis, todėl šį mėnesį įdėti paskutiniai lapai. Tiesiog taip jau sutapo. O sudaromas vaizdas, kad paskelbtos tik šitų trijų asmenų pavardės.“

Centro vadovė visiškai nesijaučia kalta, kad buvo mestas šešėlis ant trijų iškilių jau Anapilin iškeliavusių ir apsiginti nebegalinčių asmenybių. Ji sutinka, kad galima viešinti tik tų KGB agentų pavardes, dėl kurių priimtas atitinkamas Liustracijos komisijos sprendimas, tačiau tvirtino, kad centro paskelbta medžiaga nereiškia, jog V.Sladkevičius, S.Sondeckis ir D.Banionis bendradarbiavo su KGB, todėl esą ir jokio pažeidimo nėra.

„Aišku, kad nereiškia, nors gal kam ir susidarė toks įspūdis. Bet mūsų sritis yra istorija, o Liustracijos komisijos - teisinis vertinimas. Istorinė medžiaga yra vieša, ja gali naudotis kiekvienas, mūsų tikslas buvo pateikti visą žurnalą kartu su surastais kitais dokumentais, kad jie pagrįstų žmonių pavardžių buvimą tame žurnale. Kaip gerai pavadino Arvydas Anušauskas, tai yra istorinė medžiaga, o ne teisinė. Teisinė medžiaga yra kas kita,“ - sakė T.B.Burauskaitė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“