Kodėl Latvija gelbėjo vaikus, o Lietuva - iškrypėlių klaną?

Aš visiškai rimtai noriu paklausti visuomenės rinktos valdžios, teisėsaugos institucijų vadovų: kokia trečioji jėga, koks klanas jus visus valdo?

1999 metais per Latvijos televiziją buvo parodytas reportažas, kuriame keli paaugliai papasakojo, kaip jie buvo pedofilų prievartaujami, kaip jie buvo verčiami lytiškai santykiauti su aukštais šalies pareigūnais, įvardijo net dviejų Ministrų kabineto narių pavardes.

Šalies visuomenei buvo visiškai netikėta tuometinio Latvijos generalinio prokuroro Janio Skrastinio reakcija: užuot principingai reagavęs į žiniasklaidos pateiktą medžiagą, nedelsiant pradėjęs ikiteisminį tyrimą ir ėmęsis visų priemonių nusikaltimui išaiškinti, generalinis prokuroras per televiziją praneša, kad visa tai melas, kad vaikai išsigalvojo.

Ar Latvijos generalinio prokuroro reakcija neprimena mūsų generalinio prokuroro Algimanto Valantino reakcijos į asmeniškai gautus apie 25 D.Kedžio skundus dėl pedofilijos jo dukrelės atžvilgiu? A.Valantinas taip pat nusprendė nieko netirti.

Latvijos parlamentaro Janio Adamsono iniciatyva 1999 metų spalio 7 dieną Latvijos Seime sudaroma komisija, kuriai buvo pavesta išsiaiškinti visas pedofilijos aplinkybes, nustatyti valstybinių ir privačių institucijų pareigūnų ir asmenų ryšius su valstybėje veikiančiu pedofilijos tinklu.

2000 vasario 17 d. Latvijos Seimo posėdyje buvo išklausytas parlamentinės komisijos pirmininko J.Adamsono pranešimas.

Pranešime buvo nurodyta, kad:

„Komisijos surinkta informacija patvirtina kruopščiai suplanuotą ir įgyvendintą nusikalstamą schemą, pagal kurią veikė „Logos centro“ sudarytas žmonių prekybos tinklas, taip pat išsiaiškinti tarptautiniai ryšiai, per kuriuos bendradarbiavo „Logos centro“ atstovai ir kiti susiję asmenys. Komisija disponuoja informacija apie valstybinių ir privačių institucijų, įskaitant ir aukštų pareigūnų įsitraukimą į žmonių prekybą, taip pat ir į pedofiliją.

Komisija disponuoja tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, kuriuose daugybę kartų kaip galimi nepilnamečių seksualinių paslaugų gavėjai ar minėto tinklo veiklos bendrininkai yra minimi šių viešųjų ir privačių institucijų pareigūnai: ministras pirmininkas Andris Škelė, teisingumo ministras Valdis Birkavas, valstybės pajamų tarnybos generalinis direktorius Andrejus Sončinas, „Latvijos pašto“ generalinis direktorius Aivaras Driskis, Rygos klasikinės gimnazijos direktorius Romanas Alijevas...“

Ataskaitoje buvo įvardyti su pedofilijos tinklu susiję kiti garsūs Latvijoje asmenys, kad pedofilijos tinklui veikti padėjo teisėsaugos institucijos, kad buvo fiksuojami tuo metu intensyvūs telefoniniai pokalbiai bei susitikimai tarp Latvijos generalinio prokuroro bei įtariamųjų pedofilija premjero ir teisingumo ministro. Ataskaitoje buvo teigiama, kad specialiosios tarnybos verbuodavo žmones, turinčius polinkį „netradiciniam“ seksui ir jais manipuliuodavo, kad daug tokių agentų buvo perimta iš KGB. Nurodoma, kad pedofilijos tinklo gijos veda į kaimynes šalis, taip pat ir į Lietuvą.

Tuometinė Latvijos prezidentė Vaira Vykė Freiberga komisijos ataskaitos paskelbimo dieną pavadino „juoda diena šalies istorijoje“.

Žinote, kokia buvo Latvijos generalinio prokuroro reakcija? Jis tą pačią dieną iškėlė dėl šmeižimo baudžiamąją byla pačiam parlamentinės komisijos pirmininkui J.Adamsonui, o pagal visą parlamentinės komisijos medžiagą ne tik nepradėjo jokio ikiteisminio tyrimo, bet visa medžiaga buvo prijungta prie J.Adamsono šmeižimo bylos ir įslaptinta, kad niekas niekada jos nebematytų.

Tiesa, po keleto mėnesių Latvijos premjeras, teisingumo ministras ir generalinis prokuroras atsistatydino, bet pedofilijos byla iki galo taip ir nebuvo ištirta, atsakomybėn buvo patraukta tik keletas pedofilijos tinklo organizatorių iš privačių struktūrų, jie atsipirko simbolinėmis bausmėmis.

Buvęs Latvijos premjeras A.Škelė, vienas turtingiausių Latvijos žmonių, vėl sugrįžo į politiką, įtariamasis pedofilija, buvęs Latvijos užsienio ir teisingumo ministras V.Birkavas 2002 metais Vilniuje skaitė pranešimą V.Adamkaus globotame renginyje „Kuriant platesnę Europą“.

Manau, kad Latvijoje kilęs pedofilijos skandalas bei teisėsaugos institucijų veiksmai, visų pirma Generalinės prokuratūros ir Lietuvos pedofilijos tyrimas - susiję kaip du broliai dvyniai. Tik Latvijoje, laiku pradėjus parlamentinį tyrimą, išvengta sunkių padarinių - žmonių nužudymo. Be to, mūsų Seimo parlamentinė komisija po tragedijos Kaune tyrė tik D.Kedžio skundų nagrinėjimo teisėtumą, o Latvijos parlamentinė komisija stengėsi atskleisti ir atskleidė visas pedofilijos tinklo buvimo aplinkybes bei su juo susijusius aukščiausiuosius šalies pareigūnus.

Manau, kad Seimo nariams, parlamentinės komisijos pirmininkui Stasiui Šedbarui buvo žinomi Latvijos parlamentinio tyrimo užkulisiai ir pasekmės. Įsivaizduokite - Stasys Šedbaras Seime skaito principingą komisijos išvadą ir pasiūlo A.Valantiną patraukti baudžiamojon atsakomybėn...

Reveransas: pedofilų tinklas paliktas eiliniams tyrėjams

Latvijoje kilęs pedofilijos skandalas tirtas aukščiausiu lygiu. Tuo tarpu mūsų politikai leido pedofilijos bylą marinti. Kodėl?

 „Respublika“ kalbėjosi su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru.

- Ar jums teko girdėti apie Latvijos parlamentaro Janio Adamsono iniciatyvą ir dar 1999-2000 metais atskleistą pedofilų tinklą šioje šalyje?

- Teko girdėti tik iš žiniasklaidos, o jokių oficialių pranešimų šiuo klausimu nesu gavęs. Apie tokio pobūdžio tyrimą Lietuvoje man neteko girdėti.

- Ar Kauno pedofilijos byla buvo iki galo ištirta?

- Bet ar tokia, konkrečiai pedofilijos, byla apskritai buvo? Mano nuomone, ne, nes, matyt, nebuvo jokios informacijos apie pedofiliją, kažkur tikrai esančią. Buvo tik iniciatyva tai tirti, bet ji nepasiekė jokios sėkmės.

Todėl kyla klausimai: ar pedofilijos Lietuvoje visai nėra, ar ji yra labai gerai užmaskuota, ar atsakingos institucijos, kurios renka operatyvinę informaciją, tiesiog neturi tinkamos medžiagos, o jei turi - kodėl nerealizuoja? Deja, į šiuos klausimus ir aš neturiu atsakymų.

- Kaunietis D.Kedys buvo parašęs net 25 skundus dėl pedofilų nusikaltimų jo dukrelei, tad gal bent jums yra tekę girdėti atsakymus į tuos pareiškimus?

- Čia galėtų atsakyti tik prokurorai: kokioje byloje ir kokie D.Kedžio skundai buvo tirti, kas ištirta? Manau, kad šie skundai tėra susegti baudžiamojoje byloje dėl galimos pedofilijos, kuri buvo pradėta tirti būtent pagal tuos pareiškimus. Mano žiniomis, ši byla buvo baigta tiesiog nenustačius nusikaltimo sudėties.

Žudynės Kaune tik išprovokavo mūsų parlamentinį tyrimą dėl konkrečios bylos. Mes tyrėme be skambių pranešimų, nors kai kurie kiti Seimo nariai garsiai deklaravo savo kovą su pedofilais. Tiesa, ką tie parlamentarai šiuo klausimu išties nuveikė - nėra girdėti ir šiandien.

- Kodėl visuomenei brukama tik informacija apie tragiškas žudynes Kaune, mįslingas D.Kedžio, Andriaus Ūso mirtis, tačiau atsakymų apie pedofilų nusikaltimus, galimą jų tinklą taip ir nesulaukiame?

- Matyt todėl, kad prokurorai neįrodė, jog prieš D.Kedžio dukrą būtų atlikti veiksmai, kurie įvardijami, liaudiškai tariant, pedofilija.

Viešoje erdvėje buvo nemažai kalbų apie Lietuvoje veikiantį pedofilų tinklą. Apie tai mūsų parlamentinės tyrimo grupės nariai yra kalbėję su Generalinės prokuratūros, policijos atstovais. Sakėme, kad jeigu operatyvininkai turi atitinkamos medžiagos, ją reikia dėti į krūvą ir stumti tolyn.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas operatyvinės veiklos nekontroliuoja, nes tai po savo sparnu kažkodėl yra priglaudęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija. Tad ir daugiau jokių žinių apie galimą pedofilijos tinklą mes nebegavome.

Ką nuveikė kolegos iš minėtų komiteto ir komisijos, taip pat nežinia, bet, mano nuomone, jokių tikslinių tyrimų dėl galimo pedofilijos tinklo Lietuvoje nebuvo pradėta.

- Ar to tinklo mūsų šalyje nėra, ar surinkta operatyvinė informacija dėl kokių nors priežasčių pasimetė stalčiuose, gal net buvo įslaptinta, kaip atsitiko ir Latvijoje?

- Aš negaliu sakyti, kad pedofilijos Lietuvoje nėra, nes spaudoje turbūt bent kartą per savaitę skaitau apie teisme nagrinėjamas pačios tikriausios pedofilijos bylas, seksualinius nusikaltimus vaikams. Jau vien ko verta vieno aukšto kariškio istorija, kuri tebėra teisme. Ar tai nėra pedofilija?

Kitas dalykas - galimas pedofilų tinklas, apie kurį iki šiol neturime jokios informacijos per teisėsaugos institucijas tyrimų pavidalu. Todėl ir negalime konstatuoti, ar pedofilinius nusikaltimus atlieka pavieniai asmenys, ar taip veikia ištisas tinklas.

- Ar Seimas, parlamentiniai komitetai viską padarė, kad pedofilų tinklą iškeltų į viešumą, būtų išaiškintas galimas tokių bylų dangstymas teisėsaugos institucijose?

- Seimas yra renkamas ne vykdyti ikiteisminius tyrimus, mes įsijungiame tik tuomet, kai pateikiama aiški informacija.

Visa atsakomybė šiuo klausimu gula ant tyrėjų pečių. Manau, kad juos šia tema pirmiausia turėtų dominti ne tamsus, išgeriantis kaimas, o išsilavinę, tam tikrus postus užimantys žmonės. Būtent tokiame visuomenės sluoksnyje ir yra daugiausia galimybių susikurti tikram, slaptam pedofilų tinklui.

Kita vertus, sugauti vieną tokį nusikaltėlį yra gana lengva, o nustatyti jo ryšius su ištisa grupe asmenų, turinčių tokių polinkių, yra nepaprastai sunku.

- Galbūt sunku yra todėl, kad tikrieji pedofilai, pavyzdžiui, kaip Latvijoje, slepiasi tarp aukštus postus užimančių asmenų, kuriuos paprastiems tyrėjams tiesiog baugu, nepatogu pajudinti?

- Niekas to negali paneigti, bet esmė yra ta, kad apie tikrą operatyvinę medžiagą nesame girdėję. Šiandien pedofilų nusikaltimai tėra tiriančių pareigūnų sąžinės ir profesionalumo reikalas bei juos kontroliuojančių institucijų atsakomybė.

Kita vertus, galbūt ir tos pačios Kauno pedofilijos bylos tyrimas baigtųsi kur kas efektyviau, jei ji būtų likusi toje policijos nuovadoje, o ne valkiojama po vis aukštesnes prokuratūras ir visą Lietuvą. Kai kuriais momentais joks procesinis veiksmas nebuvo atliekamas net po du mėnesius. Juk ir mūsų komiteto atlikto tyrimo išvadose ir Generalinės prokuratūros atsakyme yra aiškiai pažymėta, kad ši byla buvo vilkinama.

Kalbėjosi Julius GIRDVAINIS

Parengta pagal dienraštį "Respublika"