10 nuotr.Kontrabanda Lietuvoje per dvejus metus išaugo mažiausiai kelis kartus. Bet apie tai tik dejuojantys politikai ir toliau mažina pareigūnų finansavimą, didina lietuviškų prekių akcizus, žlugdomi ikiteisminiai tyrimai, o nusikaltėlius glostantys įstatymai nekeičiami.
Dingsta 0,5 milijardo
Politikai, garsiai postringaujantys apie tai, jog kontrabandiniais pinigais remiamos politinės partijos, daro viską, kad nusikaltimų daugėtų. Apskaičiuota, jog iki maksimumo padidinus alkoholio, tabako bei degalų akcizus valstybė dėl kontrabandininkų suklestėjimo ne daugiau surenka, o praranda mažiausiai pusę milijardo litų per metus. Muitinės pareigūnai vien pirmąjį šių metų ketvirtį sulaikė 59 mln. cigarečių - beveik tiek pat, kiek per visus 2008-uosius, kai konfiskuota 65,24 mln. vienetų rūkalų. Apie tai vakar kalbėta Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo surengtoje diskusijoje.
Garsiausiai apie kontrabandą kalbantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas buvo įsitikinęs, kad kontrabanda neišaugo, bet žmonės ėmė tiesiog gyventi sveikiau.
“Kontrabanda neatsirado 2009-aisiais. Ji buvo ir anksčiau. Padaugėjo tik akcizinių prekių sulaikymų. Kontrabandininkai buvo pagaunami Vokietijoje, Lietuvoje - ne. O jei ir būdavo, tai pasirodydavo visas tinklas: kontrabandininkas, teisėjai, dar kas nors už jų. Tad neturime vaizduoti, kad tai priklauso nuo mokesčių dydžio”, - neabejojo A.Anušauskas. Tik jis nepaaiškino, kodėl iki šiol daroma viskas, kad kontrabanda klestėtų.
Įstatymai gina kontrabandą
Tačiau buvęs NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas priminė, kad įstatymai Lietuvoje priimami aklai, nes įvertinimas, kaip jie paveiks kriminogeninę situaciją, neatliekamas.
“Bandžiau pateikti pataisas, kad būtų įvertinamos ir kriminogeninės pasekmės - jos Seime “nepraėjo” dėl politikų nesugebėjimo suvokti situacijos. Įstatymas dėl kontrabandininkų turto konfiskavimo “nepraėjo”. O balsavo ir dabartiniai valdantieji”, - priminė A.Sadeckas.
Anot jo, dabar kontrabanda negali neklestėti, kai akcizai yra išauginti iki dabartinio lygio, o baudžiami tik vairuotojai, bet ne tikrieji nusikaltimo vykdytojai.
Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius tikino, jog didžiausi kontrabandininkai, net jei netyčia nuteisiami, dabar kažkodėl atsiperka tik išgąsčiu. Pasak jo, vidutinė vienos sulaikytos “siuntos” vertė - apie 200 000 litų. O nusikaltimo tyrimui išleidžiama dar 75 000, bet bauda tesiekia vos 14 000 litų.
“Matome - proporcijos skiriasi. Jei norime, kad kova su kontrabanda būtų sėkminga, sankcijos turi atitikti padaromą žalą”, - sakė A.Šipavičius ir pridūrė, jog įstatymų kūrėjai iki šiol nepasirūpino, kad būtų leidžiama areštuoti kontrabandininkų turtą, o vieni didžiausių akcizų tik paskatina kontrabandininkų aktyvumą.
Kaišomi pagaliai į ratus
Vytautas BAKAS - Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas:
Per dvejus metus politikai išdaužė paskutinius dantis teisėsaugai. Muitinės departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos finansavimas sumažintas 30 proc., kai dauguma ES valstybių jį tik didino. Ne paslaptis, kad kontrabandiniais pinigais finansuojamos ir partijos. Pareigūnams patiems tampa nesaugu dirbti - pradėję tirti rezonansinius nusikaltimus jie negauna aukštesnės vadovybės paramos. Nesuderinus “persistengti” yra pavojinga - užminsi kam nors ant kojos, niekas tavęs neapsaugos, jei bus sudegintas automobilis ar būsi sumuštas.
Tad tenka arba susitaikyti su problema, arba palikti tarnybą. Be to, nei muitinės vadovas, nei kiti pareigūnai negali pasakyti, kad prokuroras priėmė “ne tokį” sprendimą. Nes tai būtų pareigūno karjeros pabaiga.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
