Savo saugumą menkinate didindami greitį

- Jau 10 metų ruošiate motociklininkus, kokie jūsų mokiniai? Ar saugumas kelyje visiems prioritetas?

- Turbūt pavojingiausia savo veiksmais ir požiūriu yra motociklininkų nuo 18 iki 24 metų grupė, atsiranda tokių, kurie nelabai paiso savo saugumo. Kai kurie galbūt nesupranta to svarbos, kai kurie turi polinkį rizikuoti. Vyresnių žmonių požiūris į saugumą kelyje visiškai kitoks, dėl šeimyninės padėties, nes turi vaikų, dėl didesnės patirties, aukšto savisaugos lygio, jie linkę daugiau laiko skirti mokslams, pratimą kartoti po 10-30 kartų, kai jau atlieka puikiai, pereina prie kito pratimo. Kitaip tariant, yra žmonių, kurie nori išmokti 100 proc. gerai vairuoti motociklą; yra žmonių, kuriems svarbu išlaikyti egzaminus.

- Ar dažnai iš besimokančiųjų sulaukiate klausimų saugumo keliuose tema?

- Tiesą sakant, iš 18-24 metų grupės aš mažiausiai sulaukiu klausimų apie saugumą. Žinoma, neabsoliutinu, kad taip elgiasi visi, bet neretai iš jaunuolių sulaukiu kalbų, kad jiems reikia nuvažiuoti, ir tiek. Atrodo, atsisėdai, nuvažiavai, padarei, ką reikia, ir viskas. Taip nėra, į vairavimą pirmiausia reikia žiūrėti atsakingai dėl savo pačių ir kitų saugumo.

- Pastaruoju metu gatvėse galima išvysti motociklininkų, kurie ir ant vieno rato važinėja, viršija greitį, pavojingai nardo tarp mašinų. Juk ne to instruktoriai juos moko.

- Ir tai jau galingi motociklai, kuriems vairuoti žmogus turi turėti mažiausiai 24 metus. Taip, sakykime tiesiai, jie pažeidžia Kelių eismo taisykles taip važiuodami. Prie kiekvieno nei instruktoriaus, nei policininko nepastatysime. Kai tokie žmonės išvažiuoja į gatves ir jų tikslas yra pažeidinėti taisykles, tai jau problema, ir ne mokymo problema, o to žmogaus problema. Jeigu asmuo linkęs rizikuoti savo ir kitų sveikata, tai instruktorius jo per mokymo kursą nepakeis. Žmogus pats turi mąstyti. Ir visuomenė neturi būti abejinga, mato, kad pažeidinėja taisykles, tegu praneša policijai. Kalbant apie greitį, tai jo pasirinkimą labai lemia žmogaus charakteris. Nors lietuviai nėra tokie karštakošiai kaip pietiečiai, įvykių statistika rodo, kad lietuviai, ne tik motociklininkai, padaro nemažai eismo įvykių.

Greičio viršijimas yra viena didžiausių blogybių. Pagal aritmetinę progresiją kuo didesnis greitis, tuo didesnė tikimybė susižeisti, žūti, čia faktas. Ne šiaip sau sudarytos taisyklės, jos krauju rašytos, jos yra iš patirties, iš skaudžių įvykių. Jeigu nurodytas 50 km per val. greitis, tai ir negali viršyti, o jeigu važiuoji 90 ar 100 km per val., tai apie jokį saugumą nėra kalbos. Mokydamas kitus pasitelkiu vaizdo įrašus iš motociklų avarijų, kas būna, kai jie nepaiso taisyklių, neįvertina situacijos, viršija greitį ir panašiai. Pastebiu, kad vaizdo įrašai veikia.

Motociklininkai vien dėl transporto priemonės specifikos visada rizikuoja labiau nei automobilių vairuotojai. Pavyzdžiui, automobilis lengvai baksteli į kliūtį, įskilo buferis, tačiau jei motociklininkas taip atsitrenkia, ir jei dar be apsaugų, tai garantuotai susižeis kelį, susilaužys ranką ir taip toliau.

Geras motociklininkas ar geras automobilio vairuotojas yra tas žmogus, kuris kelyje sugeba numatyti kiek įmanoma daugiau situacijų, kitaip tariant, papildomai mąstyti ir už kitus eismo dalyvius, numatyti ir jų klaidų tikimybę. Galbūt iš šalutinio kelio gali kas nors staigiai išvažiuoti ir užkirsti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklininkui. Todėl motociklininkas, įvertindamas kelio situaciją, sulėtina greitį. Pavyzdžiui, motociklininkas persirikiuoja į kitą kelio juostą, jeigu šalia kelio eina žmogus arba žaidžia vaikai, vėlgi motociklininkas turi tai įvertinti ir pasirinkti mažesnį greitį. Jeigu žinai, kad kelias duobėtas, galbūt nesukeliantis problemų autobusui važiuoti, tačiau motociklininkui gali sukelti, todėl galima rinktis kitą maršrutą. Dabar labai aktualu - po liūčių atsiranda labai daug smėlio išnašų ant gatvių, taigi motociklininkas jau gali rinktis saugesnį maršrutą, kad ant kelio to smėlio nebūtų, nes tokios smėlio išnašos motociklininkams yra labai pavojingos.

Apibendrindamas galiu pasakyti, ir ne tik motociklininkams, - kuo daugiau pavojų žmogus kelyje geba įvertinti, tuo jis saugiau vairuos, vadinasi, bus geresnis, profesionalesnis vairuotojas.

- Ar motociklininkai skiria dėmesio saugos priemonėms?

- Mažai. Dažnas perka tik tai, kas būtina. Kelių eismo taisyklės reikalauja tik šalmo, pareigūnai nebaudžia dėl to, kad motociklininkai neturi kelių, alkūnių apsaugų, pirštinių, nors tai ne mažiau svarbu nei šalmas. Galbūt čia finansinis aspektas. Statistinis lietuvis pinigus skiria motociklui įsigyti ir labai retas galvoja, kad įsigijus motociklą dar tiek pat reikės kokybiškai apsaugai. Neretai perkamas kuo galingesnis motociklas, šalmas ir viskas, na, jei liks pinigų, gal dar kokią apsaugą nusipirks. Taigi važiuoja su šortais, kedais.


Faktai

2016 metais eismo įvykiuose žuvo 10 motociklų vairuotojų ir 1 keleivis. Per šių metų pirmąjį pusmetį žuvo 3 motociklų vairuotojai. Šių skaudžių eismo įvykių priežastys: įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrimas su kita transporto priemone; nuvažiavimas nuo kelio ir atsitrenkimas į medį (elektros stulpą ar pan.); apvirtimas važiuojamojoje kelio dalyje ar nuvažiavimas nuo kelio; šoninis susidūrimas, t.y. susidūrimas su iš šalutinio kelio išvažiavusia transporto priemone. Veiksniai, lėmę eismo įvykius ir jų padarinius: nesugebėjimas įvertinti eismo situacijos, važiavimo sąlygų, vietos reljefo (vingis (-iai), kelio būklės, teisės vairuoti neturėjimas, saugos šalmo nedėvėjimas.

Daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai: saugaus važiavimo greičio, saugaus ir reikiamo atstumo nesilaikymas iki kitos transporto priemonės, lenkimo ir manevravimo taisyklių nepaisymas. Vairuojami nustatyta tvarka neįregistruoti motociklai.

Šaltinis - Lietuvos kelių policijos tarnyba

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija