Kodėl šios tragedijos įvyko? Ar buvo įmanoma jų išvengti? Kas būtų, jeigu kiekvienas teisėsaugos vilkinamas tyrimas (o tokių yra šimtai tūkstančių!) nusineštų po dvi gyvybes? Kas dėl šalį pašiurpinusių Kauno įvykių turėtų prisiimti didžiausią kaltę? Klausimų - galybė, tačiau tikslių atsakymų į juos kol kas nežino niekas.
Iki šio spalio
Dar pernai lapkritį prokuratūrų duris ėmė varstyti Kauno rajono gyventojas Drąsius Kedys. Jis skundėsi, esą penkiametę dukrelę seksualiai išnaudojo trys iškrypėliai. Šią vasarą jis neteko kantrybės, nes, pasak jo, bylos tyrimas sąmoningai žlugdomas. Taip neva yra dėl to, kad įtariamieji - apygardos teismo teisėjas, buvusio Seimo pirmininko visuomeninis patarėjas ir dar vienas pastarųjų kompanijos “išgama”, kurio asmenybės dar nepavyko nustatyti. Niekdariai, D.Kedžio teigimu, turi tvirtą užnugarį, kad juos neva palaiko aukščiausios teisėsaugos struktūros.
Sunku buvo D.Kedžio mestais siaubingais kaltinimais patikėti. Gal tuo iki šiol netikėjo ir ikiteisminį tyrimą viena nuo kitos stumdžiusios prokuratūros? O gal specialiai buvo vilkinama? Juk kiltų baisus skandalas, jei pasitvirtintų, kad garsūs žmonės - pedofilai! Lietuvoje to būti negali!
Gal dėl to, gal dėl kitokių priežasčių seksualinės prievartos prieš mažametę byla nuo pernykščio lapkričio beveik nejudėjo į priekį. Jeigu dar atviriau - išvis nebuvo tiriama. Juk jei per tiek laiko apklaustas tik vienas iš dviejų D.Kedžio įvardytų įtariamųjų, nepateikiant jam jokių įtarimų, kaip galima tvirtinti, kad prokurorai dėjo visas pastangas kuo greičiau išsiaiškinti tiesą?
Paskelbė, kas yra kas
Vildamasis, kad viešumas - paskutinė galimybė paspartinti tyrimą, D.Kedys sukūrė interneto puslapį, jame paskelbė istoriją apie savo dukters skriaudas, įvardijo skriaudikus, o filmuotą medžiagą, kurioje mergytė pasakoja apie patirtą prievartą, išsiuntinėjo šimtais adresų - pradedant parlamentarais, baigiant užsienio šalių ambasadoriais. Ne tik vaiko skriaudikų pavardes ir einamas pareigas išdavė, bet ir jų nuotraukas įdėjo!
Jokios reakcijos. Nei iš prokuratūros, nei iš Seimo, nei iš apkaltintų asmenų.
Tiesa, po vienintelės apklausos prokuratūroje įsižeidęs politikas kreipėsi į policiją dėl šmeižto, reikalaudamas milijono litų moralinės žalos atlyginimo. Ši byla, kaip matyti, judėjo į priekį, nes D.Kedžiui, jau kaip šmeižikui, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. O jo dukters byla ir toliau dūlėjo prokurorų stalčiuose.
Rugsėjo viduryje D.Kedys ne vienam prasitarė, kad jo kantrybė baigia išsekti, esą jei niekas ir toliau į jo pagalbos šauksmą nekreips dėmesio, teks imtis necivilizuotų veiksmų.
Mirtini šūviai
Spalio 5-oji. Kaune - baisus sujudimas. Rytą prie savo namų senamiestyje nušautas į darbą susiruošęs Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius. Šaudyta iš baltos spalvos mikroautobuso, kuris teisėjo mersedesui buvo užtvėręs kelią.
Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė suskumba pranešti, kad tai - su teisėjo tiesioginėmis pareigomis sietinas brutalus kerštas, kad teisėjams žūtbūt reikia apsaugos. Tačiau greitai ima aiškėti kitos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad velionio pareigos čia niekuo dėtos. Iškart prisimenamas D.Kedžio interneto puslapis, kuriame teisėjui J.Furmanavičiui klijuojama pedofilo etiketė.
Kad būtent už tai teisėjui keršyta, įtarimus sustiprina po kelių valandų policijos išplatinamas pranešimas apie dar vieną žmogžudystę. Namuose Kauno priemiestyje nušauta D.Kedžio buvusios sugyventinės sesuo Violeta N. Apie ją ir jos seserį (buvusią Drąsiaus draugę, jo dukters motiną), kaip sąvadautojas, pardavinėjusias savo mažametes dukteris pedofilams, D.Kedys buvo pranešęs prokuratūrai.
Tik po antrosios žmogžudystės pareigūnai susigriebia organizuoti kitų D.Kedžio nurodytų jo dukrelės skriaudikų, tėvų ir bylos tyrimą neva vilkinusių pareigūnų apsaugą. Tik dabar paaiškėja, kad D.Kedys namie laikė du legaliai išduotus ginklus (pistoletą ir vinčesterį).
Radę prie nušautos moters pistoletą “Beretta”, kriminalistai užsimena, kad tai D.Kedžio ginklas, iš kurio šaudyta. Vėliau paaiškėja, kad iš “Berettos” neišlėkė nė viena kulka, o teisėjas ir Violeta N. žuvo nuo kitos markės kovinio ginklo.
Vakaras - dar mįslingesnis. Baltas autobusiukas, rytą pastebėtas prie nužudyto teisėjo namų, aptinkamas kito D.Kedžio nurodyto dukters skriaudiko, politiko, namų kaimynystėje. Tuščias. Išsigandęs politikas, lydimas apsaugos, išvyksta nežinoma kryptimi.
Imama akylai saugoti ir buvusi D.Kedžio sugyventinė. Jo dukrelę iš darželio pirma senelių paima Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Apsauga ištisą parą pradeda budėti prie Kauno apygardos prokuratūros, ginkluoti pareigūnai ima saugoti ne vieną prie D.Kedžio dukters bylos buvusį prisilietusį prokurorą, vaiko teisių apsaugos kontrolierę, kuriai D.Kedys turėjo priekaištų dėl neva per menkų pastangų ginant dukters teises.
Visą dieną Kaune vykdoma policijos operacija “Sulaikymas”, dangų raižo sraigtasparnis, mieste pilna policijos, tikrinami visi automobiliai.
Iki vakaro taip ir nesučiupę, D.Kedį prokurorai per televiziją kviečia pasiduoti, prisistatyti į policiją. Į pagalbą kviečiama visuomenė. Visuomenė nepadeda.
Kas privertė?
Iki vidurnakčio per radiją ir televiziją netyla diskusijos - kas privertė D.Kedį griebtis ginklo? Tai - visuotinio teisėsaugos aplaidumo, abejingumo pasekmė ar nusileisti nepratusio, ne visai sveikos psichikos piliečio agresijos protrūkis? Ginčijasi politikai, teisininkai, psichologai, kitų sričių specialistai.
Psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas atkreipia dėmesį į tai, kad tokių veiksmų žmogus gali imtis tik įvarytas į kampą, atsidūręs beviltiškoje situacijoje, bejėgiškoje būklėje. Kai visiškai nusivilia teisingumu, kai susiduria su aukštas pareigas einančių nusikaltėlių dangstymu. Tačiau tai viena medalio pusė. Gali esą būti ir taip, kad žmogui tiesiog pašlijusi psichika.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras prisipažįsta apie kauniečiui teisėjui mestus kaltinimus sužinojęs vos prieš keletą dienų ir atvirai baisisi, kodėl tie, kurie tą jau seniai žinojo, abejingai tylėjo. Mat teisėjo mantiją gali vilkėti tik nepriekaištingos reputacijos, nė menkiausio įtartino šleifo neturintis pilietis. Nes jis veikia valstybės vardu. Kyla klausimas, kodėl tylėjo ir pats J.Furmanavičius. Juk baisi negarbė krito ne vien ant jo, bet ir ant viso teisėjų kolektyvo. Kad reikėjo kuo greičiausiai teisėjui mestą kaltinimą pedofilija išsiaiškinti - arba jį įrodyti, arba paneigti - pabrėžia ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Anot jos, beveik metus trukęs prokuratūros tyrimas, per kurį nieko taip ir nepaaiškėjo, - akivaizdus nusikalstamo pareigūnų aplaidumo įrodymas!
Skirtingi požiūriai
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas gina save ir savo kolegų mundurą, tačiau jo pasiteisinimų niekas nenori girdėti. Daug kam užkliūva dviprasmiška prokuroro laikysena kilus skandalams, į kuriuos įsivelia teisėjai. Antai prieš kurį laiką generalinis prokuroras griežtai pasmerkė panevėžiečio teisėjo, galbūt susigundžiusio butelio svaigalų kyšiu, elgesį, kreipėsi į Seimą dėl neliečiamybės iš jo atėmimo, o šiuo atveju užmerkė akis prieš nepalyginti skandalingesnį teisėjui mestą įtarimą!
Versijų daugėja
Spalio 6-oji. Paskelbiama D.Kedžio tarptautinė paieška. Vis dar nerasto, mobiliuoju telefonu nepasiekiamo D.Kedžio artimieji puolę į paniką. Laima Kedienė nuolat prisimena pirmadienio rytą nežinia kur prapuolusio sūnaus dažnai kartotus žodžius, neva tokioje Lietuvoje, kur nėra teisybės, jis gyventi negalįs. Ji tvirtina, kad sūnui, kaip ir visai Kedžių šeimai, gyvenimą sugriovė pedofilai.
Buvusi D.Kedžio sugyventinė neigia visus jai mestus įtarimus dėl dukters pardavinėjimo, o neva išsigalvotą buvusio draugo versiją apie jųdviejų dukters seksualinį išnaudojimą vadina kerštu, siekiant visiems laikams iš motinos atimti vaiką.
Jauna moteris atvirauja, kad daug metų vyresnis gyvenimo draugas ją nusitempė į lovą. Gimus dukrai, Drąsius ją su vaiku priėmė į ištaigingus namus, tačiau dėl aršaus jo būdo gyventi kartu tapo neįmanoma. Motina su dukrele išsikraustė.
Tiesa, jauna moteris prisipažino, kad per radijo pažinčių laidą paskelbė savo telefoną, pranešė ieškanti draugo, galinčio paremti materialiai. Vėliau ji tvirtino, kad taip pasielgė vien iš įdomumo, norėdama sužinoti, ar kas į tokius skambučius reaguotų. Sužinojęs, kad buvusi draugė ieško pažinčių, D.Kedys labai susinervino. 2006 metų rudenį dukrelės į darželį atėjusi pasiimti motina jos neberado - paaiškėjo, kad vaiką išsivežė tėvas.
Motinai susigrąžinti vaiką padėjo sesuo Violeta (kuri pirmadienį buvo nušauta) ir politikas, kiek vėliau per atsitiktinumą tapęs mergaitės krikštatėviu. Būtent dėl to, kad žmogus padarė gerą darbą, kaip įsitikinusi buvusi Drąsiaus gyvenimo draugė, D.Kedys jį apkaltino pedofilija, ėmė regzti keršto planus ir jos sesers atžvilgiu. Beje, netrukus D.Kedys per teismus dukrą prisiteisė, o motinai, šios teigimu, bendrauti su vaiku beveik neleido. Maža to, dar esą išpūtė niekuo nepagrįstą pedofilijos burbulą.
Visa Lietuva sulaikiusi kvapą laukia žinių apie D.Kedžio sulaikymą. Daugėja jį palaikančiųjų, o smerkiančių “gumą tempusią” teisėsaugą. Internete nesiliauja diskusijos, jog tragedijos nebūtų buvę, jeigu teisėsauga būtų dirbusi, kaip turėtų dirbti.
Pėdsakų nėra
Spalio 7-oji. Įtariamojo pėdos ataušusios. Pareigūnai bejėgiškai skėsčioja rankomis ir teisinasi darantys viską, tačiau be rezultatų. Ką tik prašę visuomenės pagalbos, policininkai ir prokurorai nuo žiniasklaidos atsitveria aklina siena. Jokios informacijos, jokių naujų duomenų ar komentarų. O visuomenėje vis garsėja klausimas - ar ne per didelę kainą teko sumokėti už tai, kad pagaliau sukrustų prokuratūra ir Seimas? Kad būtų susidomėta, ar Lietuvoje tiriami nusikaltimai, ar tyrimas tik imituojamas.
Interneto socialiniame tinkle “Facebook” susiburia D.Kedį palaikantys žmonės. Šiame sąraše puikuojasi ir kelių politikų, ir už pedofiliją teistų asmenų pavardės.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pradeda parlamentinį tyrimą dėl galimo prokuratūros aplaidaus darbo tiriant pedofilijos bylą. Sudaromas ir generaliniam prokurorui pateikiamas klausimynas - kas konkrečiai minėtoje byloje buvo daroma atitinkamais laikotarpiais, kokie tyrimai buvo atlikti, kokie pavedimai duoti operatyviniams darbuotojams ir t. t. Atsakymų laukiama iki spalio 13-osios.
Tuo tarpu teisininkas Kęstutis Čilinskas neabejoja, kad “galvų kapojimas” - jau pavėluotas. Jeigu tokių veiksmų būtų buvę imtasi anksčiau, jeigu aplaidžiai dirbanti teisėsauga būtų buvusi gerai pakratyta laiku, tragedijos Kaune esą galėjo ir nebūti. Teisininkas akmenį metė ir į politikų daržą. Kas jau kas, o aukščiausios valdžios atstovai esą turėjo puikiai žinoti, kokia tragiška padėtis su ikiteisminio tyrimo kontrole, kad už tai atsakinga Generalinė prokuratūra jokios kontrolės neatlieka. Dėl to žmonės esą ir nusivylę teisėsauga, nesitiki sulaukti pagalbos, o neapsikentusieji teisingumą imasi vykdyti savo rankomis. Reikia esą iš esmės pertvarkyti visą sistemą ir pasiekti, kad prokuratūra būtų reikli, stipri ir nepriklausoma, kad pareigūnai vienodai reaguotų į bet kurį gautą skundą ir nedelstų išsiaiškinti kaltininkus, nesvarbu, kokius aukštus postus šie turėtų. Kad prokuratūra, kaip yra dabar, nešoktų pagal politikų dūdelę, o drąsiai ir ryžtingai gintų viešąjį interesą.
Priminimas - du kauburėliai
Spalio 8-oji. Į paskutinę kelionę išlydimos žudynių aukos. Teisėjas J.Furmanavičius atgula gimtosiose Stakliškėse, o Violetą N. priglaudžia Karmėlavos kapinės.
D.Kedžio paieška tęsiama.
Sensacingiausia naujiena: D.Kedžio duktė, pasakodama tėvui apie ją išnaudojusius iškrypėlius, nemelavo. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistai dar rugpjūtį atliko mergaitės liudijimų patikrinimą ir nustatė, kad mažametė sako tiesą.
“Mūsų ekspertams nekilo abejonių ir prokuratūrai nekilo abejonių dėl ekspertų išvadų, todėl nemanom, kad būtina atlikti dar kokius nors papildomus tyrimus”, - žurnalistams pareiškė tarnybos vadovas Konstantinas Daškevičius. Dėl to ekspertai nemato reikalo atlikti pakartotinį vaiko psichikos patikrinimą.
Internautų versija
Drąsius Kedys yra negyvas. Jo žudikai - tie patys žmonės, kurie nužudė ir Joną Furmanavičių bei Violetą N. - tokia versija tyliai plinta internete. D.Kedys paskutinę savo gyvenimo dieną bandė pasislėpti nuo žudikų, tačiau nesėkmingai: buvo nužudytas, jo kūnas paslėptas, o jo turėti ginklai panaudoti kaip falsifikuoti įkalčiai.
Spėjama, kad žudynių išvakarėse D.Kedys iš nežinomų asmenų gavo įspėjimą apie tai, kad prieš jį ruošiamas pasikėsinimas ir patarimą slėptis. Užsisakęs kambarį Kauno viešbutyje ir pasiėmęs ginklus, jis išvyko, tačiau užpuolikų netikėtai buvo sučiuptas prie viešbučio, išvežtas už Kauno ir nužudytas.
Vėliau nusikaltėliai nutarė pašalinti porą iš liudininkų: silpnąja pedofilų tinklo grandimi laikytus J.Furmanavičių bei Violetą N. Nuspręsta pasinaudoti paties D.Kedžio ginklais, tačiau susidūrus su teisėju pistoletas užsikirto. J.Furmanavičius bandė bėgti, tačiau vis vien buvo pašautas, bet iš kito ginklo. Buvo paleista apie 10 šūvių iš kito pistoleto, turinčio duslintuvą, keturi buvo taiklūs. Kontroliniai šūviai atlikti jau nusukus perkaitusį duslintuvą arba netgi iš kito - trečio ginklo. Žudikai, vykdydami iš anksto paruoštą planą, visgi nutarė palikti nukreipiančius įkalčius - D.Kedžio pistoletą “Beretta”....
Kaip žinoma, tarp D.Kedžio atsektų pedofilų buvo ir tam tikras šviesiaplaukis Aidas, kurio tapatybės nenustatė nei pats D.Kedys, nei teisėsauga. Būtent jis, kai kurių spėjimu - aukštas prokuratūros ar spec. tarnybų pareigūnas, tapo žudynių organizatoriumi. Žudynes paskatino aktyvūs D.Kedžio veiksmai - sukurtas puslapis pedofilai.com, aukštiems politikams ir žiniasklaidai išsiuntinėti DVD diskai su įrodymais bei aktyvi kampanija, kurios metu pats D.Kedys išplatino informaciją įvairiuose interneto puslapiuose. Būtent pajudėjęs tyrimas ir įtikino nusikaltėlius, kad delsti negalima.
Daugelis jau pastebėjo keistus neatitikimus viešai skelbiamoje byloje: šalia teisėjo J.Furmanavičiaus surastas D.Kedžio pistoletas, iš kurio nebuvo šaudyta, viešbutyje užsakytas kambarys, kur pats D.Kedys taip ir nepasirodė, mikroautobusas, apie kurį teisėsauga spėjo paskelbti, esą šis priklausąs D.Kedžio įmonei, nors jis priklausė visai nesusijusiam asmeniui.
Taip pat daugelį stebina, kur yra paties D.Kedžio mašina, tačiau teisėsauga apie tai nė neužsimena, kaip ir neskelbia, kad tokia būtų ieškoma. Galų gale, naujausi išaiškėję faktai - pistoletas su duslintuvu, iš kurio buvo šaudoma: tokių vargu ar pavyktų gauti netgi juodojoje ginklų rinkoje - tai spec. tarnybų ginklai.
Dar keisčiau nei šie neatitikimai atrodo psichologinis kontekstas: vos pasiekęs to, kad byla būtų pradėta tirti Vilniaus apygardoje, nepriklausomų prokurorų, sulaukęs žiniasklaidos dėmesio, staiga D.Kedys imasi desperatiškų veiksmų, palikdamas dukrą be tėvo, duodamas šansą ją atgauti pedofilų sąvadavimu įtariamai motinai?
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
