Ar atlaikys N.Kuperio „stogas“?

Aukciono neprireikė

Yla iš maišo išlindo, kai „Vilniaus verslo uosto“ savininkai sumanė parduoti šį prestižinį biurų pastatų kompleksą šalia sostinės savivaldybės.

Pardavėjai - skandalingai pagarsėjęs skolose įklimpusios statybų bendrovės „Vėtrūna“ savininkas Vytautas Banys ir daugybės įmonių, tarp jų ir alkoholio bei tabako banderoles spausdinančio „Garsų pasaulio“, akcininkas Adolfas Ginaitis buvo susiruošę parduoti 100 proc. „Vilniaus verslo uosto“ valdančios bendrovės „NT Gama“ akcijų. Tačiau iškėlus „Snorui“ bankroto bylą, kontrolinis šios bendrovės akcijų paketas priklausė banko antrinei bendrovei „Snoras Investment Management“.

51 proc. „NT Gama“ akcijų „Snoro“ banko įsteigtai bendrovei atiteko 2010 m. mainais į 26 mln. litų paskolą. Mat ekonominės krizės įkarštyje „Vilniaus verslo uosto“ savininkai buvo pritrūkę lėšų ne tik verslui, bet ir palūkanoms už paskolą „Swedbank“ mokėti.

Kaip apsukriems verslininkams pavyko atgauti 51 proc. akcijų už keliasdešimties tūkstančių litų simbolinę kainą? Ogi „Snoro“ banko bankroto administratorius N.Kuperis nusprendė jas perleisti V.Banio ir A.Ginaičio bendrovei, nepaisant to, kad visas bankrutuojančio „Snoro“ turtas pagal įstatymą turėtų būti parduodamas viešame aukcione už didžiausią kainą.

Nuvarė į bankrotą

Akcijas atgavęs A.Ginaitis pripažino, kad iniciatyva jas sugrąžinti kilo iš „Snoro“ bankroto administratoriaus komandos.

„Bankroto byla buvo didžiulis stresas. Mes norėjome vystyti verslą, dėjome papildomas investicijas, o kai vienos pusės („Snoras Investment Management“ - red. past.) suparalyžiuotos akcijos, ji neveiksni, reikėjo ir už ją prisidėti investicijomis, ir dar suderinti viską. Tai šiais klausimais mes nuolat bendravome su „Snoro“ administracija. Ir jie mums pasiūlė atpirkti tas akcijas, nes rinkoje tos įmonės parduoti buvo neįmanoma“, - „Respublikai“ aiškino A.Ginaitis.

Beje, sandoris įvyko net nesušaukus akcininkų susirinkimo. Apie N.Kuperio ketinimus nebuvo informuota ir 51 proc. bendrovės akcijų turinti akcininkė - Londono bendrovė. Šiai akcijos buvo perleistos 2011 m. sausį, kai Lietuvos bankas pareikalavo, kad „Snoras“ per tris mėnesius susigrąžintų savo antrinėms įmonėms išduotas paskolas. Kadangi tai buvo neįmanoma, siekdami išsaugoti verslą ir klientus, tuomečiai „Snoro“ savininkai akcijas pardavė investiciniam fondui, kurio valdymo įmonė registruota Didžiojoje Britanijoje.

Kai N.Kuperis pasišvaistė „Snoras Investment Management“, bendrovė tiesiog bankrutavo.

Ką prarado kreditoriai

2008 m. duris atvėręs „Vilniaus verslo uostas“ buvo pastatytas už 204 mln. litų, tačiau jo rinkos vertė, specialistų manymu, gerokai didesnė.

Be skolos „Snoras Investment Management“, „Vilniaus verslo uostą“ slegia ir kiti įsipareigojimai - iš viso apie 140 mln. litų skolų.

Jei didžiulį biurų kompleksą, kurį sudaro du 24 ir 17 aukštų bokštai bei 6 aukštų priestatas strateginėje Vilniaus vietoje, pavyktų parduoti tik už jo savikainą, sugrąžinus visas skolas pardavėjams liktų daugiau nei 60 mln. litų.

Tačiau „Snoro“ antrinės bendrovės tarp pardavėjų jau nėra, taigi „Snoro“ kreditoriai gali tikėtis tik atgauti 26 mln. litų paskolą, bet negali pretenduoti į daugiau kaip 30 mln. litų, kurie galėtų atitekti „Snoras Investment Management“, jei N.Kuperis nebūtų pardavęs kontrolinio „NT Gama“ akcijų paketo.

A.Ginaitis tikino, kad „Snoro“ kreditoriams kažko daugiau nei maždaug 28 mln. litų paskolos su palūkanomis susigrąžinimo tikėtis beviltiška.

„Dar yra mūsų su V.Baniu paskolos „NT Gamai“, gal apie 30 mln. litų. Paskui yra 25 mln. „Vėtrūnai“ už statybos ir montavimo darbus. Pardavę pastatą norime ne tik atiduoti skolas, bet ir savo pinigus susigrąžinti. O jei nepavyks parduoti, sutartyje yra punktas, kad mes tas akcijas „Snorui“ sugrąžinsime“, - sakė A.Ginaitis.

N.Kuperis ginasi

Paviešinus į aferas panašius sandorius su bankrutuojančio „Snoro“ banko turtu, ir N.Kuperis puolė viešai teisintis, esą kaip tik kreditorių interesus gindamas kelių dešimčių milijonų vertės akcijas pardavė už grašius.

Per „Snoras Investment Management“ N.Kuperis pardavė ne tik „NT Gama“, bet ir bendrovių „NT panorama“ bei „Stelita“ akcijas. Visos trys kartu „Snoras Investment Management“ jos skolingos 63 mln. litų.

Pasak N.Kuperio, kontrolinį (51 proc.) „Snoras Investment Management“ paketą turėjo Londone registruota bendrovė „Jubilee Financial Products LLP“, kuri atstovauja Kaimanų salose registruotam fondui ir yra siejama su buvusiais „Snoro“ banko daugumos akcininkais.

Minėta bendrovė esą informavo „Snoro“ banką, kad ketina pakeisti stebėtojų tarybos, valdybos narius bei vadovą, kuriuos buvo skyręs bankas „Snoras“, ir taip perimti „Snoras Investment Management“ valdymą.

Todėl N.Kuperis, siekdamas neprarasti įmonės kontrolės, sumanė po 51 proc. trijų jos antrinių bendrovių akcijų perleisti mažumos akcininkų įsteigtoms holdingo bendrovėms. Visos šių holdingo bendrovių akcijos įkeistos „Snorui“ kaip priemonė, užtikrinsianti paskolų grąžinimą.

Pasamdė tik dėl parašo

Tačiau įtarimus dėl neskaidrumo kursto dar ir tai, kaip vyko kontrolinio „NT Gama“ akcijų paketo perleidimas. Jį N.Kuperis įgyvendino panašiai, kaip elgiasi aferistai, steigiantys fiktyvias įmones ir joms vadovauti paskiriantys asocialius asmenis.

Mat bendrovės „Snoras Investment Management“ direktorė Vita Andrikytė, „Snoro“ bankroto administratoriaus spaudžiama pasirašyti bankui nuostolingą sutartį, tai padaryti atsisakė ir pasitraukė iš pareigų. Ją netrukus pakeitė niekam negirdėtas 25 metų jaunuolis Tadas Laucius iš Jonavos. Šiame mieste jis vadovavo motosporto klubui, o į „Snoras Investment Management“ pateko pagal skelbimą, kad ieškomas vadovas.

Naujai iškeptam bosui už parašą, suraitytą ant „NT Gama“ akcijų perleidimo simboline kaina sutarties, buvo mokamas solidus atlyginimas, kokį gaudavo ir buvusioji bendrovės vadovė.

T.Laucius žiniasklaidą įtikinėjo, kad nuo jo bendrovėje niekas nepriklausė, tiesioginius nurodymus jis esą gaudavo iš Modesto Keliausko.

Pilkasis kardinolas

M.Keliauskas buvo bendrovės „Snoras Investment Management“ stebėtojų tarybos pirmininkas ir viso proceso metu palaikė bankroto administratoriaus veiksmus.

Iki iškeliant „Snorui“ bankroto bylą M.Keliauskas jame vadovavo Korporatyvinio verslo tarnybai, buvo banko valdybos narys. Šiuo metu jis atsakingas už paskolų portfelį, be to, laikomas bankroto administratoriui artimu asmeniu.

N.Kuperis jam buvo patikėjęs kuruoti ne tik „Snoras Investment Management“ akcijų pardavimo sandorį, bet ir skandalingąjį „Snoras Media“, valdančios 34 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų, pardavimą verslininko Beno Gudelio vadovaujamos bendrovės „Fragrances International“ antrinei įmonei „BIG group“.

Tai „Respublikai“ patvirtino vienas iš interneto portalo „Ekspertai.eu“, kuris taip pat pageidavo įsigyti „Snoras Media“, steigėjų Audrius Nakas.

„Tai įdomus momentas, kad šį objektą pardavinėjo M.Keliauskas. Jis ir įmonės direktorius, ir pagrindinis N.Kuperio žmogus, atsakingas už „Snoras Media“ pardavimą. Kitaip sakant, M.Keliauskas derėjosi pats su savimi“, - stebėjosi A.Nakas. Natūraliai kyla klausimas, ar tik ne šis žmogus ir padėjo „Snoro“ bankroto administratoriui pasirinkti pirkėją, o gal turėjo įtakos ir nurašant „Snoras Media“ skolas.

„Bet kokiu atveju atsakomybė krenta ant jų visų“, - įsitikinęs A.Nakas.

Vytautui Baniui priklausančios Telšių statybos bendrovės „Vėtrūna“ skolos siekia beveik 60 mln. litų. Vien „Sodrai“ Klaipėdos ir Kauno arenas pastačiusi įmonė skolinga beveik 396 tūkst. litų. Šiuo metu „Vėtrūnai“ iškelta restruktūrizavimo byla, grąžinti skolas planuojama per ketverius metus.

Teisininkų žargonu restruktūrizacija - pirmas žingsnis bankroto link. „Vėtrūna“ subrangovais samdė daugybę statybos įmonių, kurioms nesumokėjo, o bankroto atveju daugeliui jų skolų atgauti taip ir nepavyks.

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, iš 134 restruktūrizavimo procesų, kurie buvo baigti per pastaruosius 12 metų, bankrotas buvo paskelbtas 94 atvejais, tik 7 atvejai buvo sėkmingi.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"