Gešeftas „Snore“

Lapkričio 16-ąją švęsime komercinio banko „Snoras“ dvejų metų bankrutavimo sukaktį. Banko bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper) galės užpūsti dvi žvakutes, įbestas į šventinį tortą. Ar į atvėsusią picą. O kiek dar bus žvakių užpūsta, kol visa šio bankroto istorija baigsis, visiška nežinia. Kreditoriai laukia. Banko klientai, įsigiję indėlių sertifikatus, taip pat laukia. Kreditorių sąraše įrašyti tik 4-oje eilėje. Ar apskritai gali ko nors sulaukti, kai tokie verslininkai kaip Benas Gudelis sugeba įsigyti „Snorui“ priklausiusias „Lietuvos ryto“ akcijas už pusę kainos ir dar nurašyti dalį skolų? Ar galėjo be politikų įsikišimo B.Gudelis dėl tokios nuolaidos susitarti su N.Kuperiu?

Kaip N.Kuperis pajuto specifiką

O tuo metu, kai kreditoriai laukia, įvyksta mažyčiai stebuklai. N.Kuperis džiugiai praneša, kad net už 10 mln. litų pavyko parduoti visas įmonės „Snoras Media“ akcijas. Įmonės, kuri „Snorui“ buvo skolinga 20 mln. litų ir valdė 34 proc. bendrovės „Lietuvos rytas“ akcijų.

Bendrovė „Lietuvos rytas“ turi dienraštį, televiziją, savaitinį žurnalą, internetinį dienraštį ir spaustuvę. O „Snoro“ bankroto administratorius džiūgauja, kad 34 proc. šito turto verslininko B.Gudelio įmonei pavyko įsigyti tik už 10 mln. litų. Trečdalį dienraščio, savaitraščio, internetinio dienraščio ir spaustuvės. Ir jau be skolų. 10 mln. litų skolos buvo kapitalizuota, o dar 10 mln. litų skolos nurašyta į blogas „Snoro“ paskolas.

Ir kaip visa tai paaiškina N.Kuperis? Ogi taip: „Sandoris buvo sudėtingas, nes nemaža dalis žiniasklaidos bendrovių, įskaitant ir „Lietuvos ryto“ grupę, išgyvena sunkius laikus... Džiaugiamės, kad mums pavyko parduoti „Snoras Media“ ir sugrąžinti reikšmingą sumą banko kreditoriams“.

Liemenė tuoj bus brangesnė nei trečdalis pelningos spaustuvės

Ar 10 mln. litų, jei jie iš viso pasieks banko kreditorius, iš tikrųjų yra reikšminga suma? Jei vien pardavus „Snorui“ priklausiusius du sportinius automobilius gautas beveik milijonas litų. 10 mln. litų galima gauti ir pardavinėjant „Snoro“ neperšaunamas liemenes, ginklus, seifus, baldus, autobusiukus. Tad kokia peršasi išvada? Matyt, „Snoro“ kreditoriai, indėlių sertifikatų turėtojai ir neperšaunamos liemenės, parafrazuojant N.Kuperį, neišgyvena sunkių laikų. O viena žiniasklaidos bendrovė taip išgyveno, kad jos trečdalio negaila parduoti beveik už dyką.

Pavasarį, kai buvo paskelbta, kad parduodama „Snoras Media“, o tiksliau, jos valdytos „Lietuvos ryto“ akcijos, jomis domėjosi dešimt potencialių pirkėjų. Pasiūlymus pateikė keturi pirkėjai. Tačiau išgąsdino faktas, kad paskui 1 mln. litų įstatinį kapitalą turinčią „Snoras Media“ velkasi 20 mln. litų skola. O kur dabar ta skola? Ogi dingo. Ir už tokį dingimą atsako „Snoro“ bankroto administratorius N.Kuperis. Dar šių metų gegužę teigęs: „Jau turime ženklų susidomėjimą UAB „Snoras Media“ ir tai yra pozityvios žinios. Toliau sunkiai dirbame, siekdami užtikrinti, kad pardavimo procesas atneštų maksimalią vertę kreditoriams“.

„Snoro“ kreditoriai užliūliuojami N.Kuperio pareiškimais apie „reikšmingas sumas“, „maksimalias vertes“ ir apie žiniasklaidos bendrovių sunkius laikus. O kas Lietuvoje išgyvena lengvą laiką? Gal „Snoro“ skolininkai, užstatę bankui butus? Gal ir jų skolas, kaip tuos 20 mln. litų, N.Kuperis maloningai išskaidys. Į beviltiškas ir kapitalizuotas. Butą Rukloje ar Balbieriškyje paliks skolininkui. Atsiims tik šuns būdą ar malkinę. Ar dalį tvoros. Ne, niekas eilinių skolininkų nepagailės. Jei jau neturi darbo, už skolas atidirbinėja užsieniuose. Ir bijo pražiopsoti palūkanų mokėjimo terminus.

Verslo logika byloja kitaip

Kyla klausimas - kas iš tikrųjų vyksta bankrutuojančio „Snoro“ koridoriuose? Kas prie ko prilenda? Ir kiek gudručių jau prilindo? Nes būtų visiškai fantastiška, jei Lietuvoje niekas nelįstų. Kol „Snore“ dar esama pardavinėjamo turto. Kol dar neišparceliuotas kaip kolūkis. Tad įdomu, kas ir su kuo pakalba angliškai. Su amerikietiškais, britiškais ar lietuviškais akcentais. Jei su tokiomis lengvatomis pavyksta įsigyti vieną bendrovę, tai kas galėtų paneigti, jog ir kiti „Snoro“ turto gabalai įsigyjami pusvelčiui? Įtikinus kreditorius, kad tas turtas tragiškai nuvertėjęs.

Remkimės verslo logika. Pigiausia pirkti per krizę. Arba suvaidinant, kad turtas vos ne bevertis. Tai žino kiekvienas arabas pirkėjas, besiderantis su pardavėju Rytų turguose. Joks verslininkas, ypač toks patyręs kaip B.Gudelis, nekiš savo pinigų į vertybinius popierius, jei nesitikės pelno. Ir gana greito. Nes nejaunėjame. Niekas nepirktų kiosko, jei nesitikėtų, kad jis bus pelningas. Niekas nepirktų pervertintų akcijų. O šit specialiai ar per kvailumą nuvertintas įmonių akcijas visi pirkėjai mėgsta. Lygiai kaip varžytinėse nuvertintus butus, namus. Jei B.Gudelio bendrovė nusipirko bendrovės „Lietuvos rytas“ 34 proc. akcijų, vadinasi, be reikalo N.Kuperis aiškina apie kažkokius sunkiuosius, specifinius „Lietuvos ryto“ laikus. Pateikia taip, tarsi „karžygys“ B.Gudelis tik todėl ryžosi nusipirkti dalį, anot N.Kuperio, „specifinio“, „sunkiai prognozuojamo“ verslo, kad pinigų laukiantiems „Snoro“ kreditoriams padėtų. Kad altruistiškai jų gyvenimą palengvintų. Ar tiesiog iš beribės meilės žiniasklaidai. Lygiai kaip amerikiečiai „iš meilės atkurtajai mūsų valstybei“ pirko „Mažeikių naftą“. Verslininkai, kai ką nors perka, ir specifiką jaučia, ir prognozuoja. Juolab kai ta specifika fantastiška. Su kapitalizuotais ar tiesiog nurašytais, nuo pirkėjo sprando nukabintais milijonais.

10 mln. litų net ir pačiam N.Kuperiui asmeniškai nėra jokia reikšminga suma. Tiek jo komanda Lietuvoje tikrai užsidirbs. Jei suskaidytume tuos milijonus į algas, kurias per kelerius metus uždirbo „Snoro“ administratorius su komanda. Tad su dvejų metų gimtadieniu, ponai. Su dviem žvakutėm ant torto. Bus ir daugiau tokių tortų, žvakučių.

Indėlininkai ir kreditoriai sunerimę

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vykdomasis direktorius Aras Petrauskas sakė, kad, įskaitant juridinius asmenis, savo pinigų dar laukia apie 20 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.

Paklaustas, kaip vertina „Lietuvos ryto“ 34 proc. akcijų pardavimą, A.Petrauskas neslėpė: „Manyčiau, tai labai tamsus reikalas. Gal net afera... Kreipsimės, kad būtų atliktas „Snoras Media“ pardavimo ir pirkimo auditas, tik dar galvojame, kokia forma kreiptis. Šią istoriją reikia labai stipriai išsiaiškinti. Tik mums neaišku, kokiu pagrindu buvo pakeistos pirminės bendrovės „Snora Media“ pardavinėjimo sąlygos. Buvo pardavinėjamas vienas daiktas, o parduotas visai kitas. Be skolų. Mums šiuo klausimu dar kyla masė įvairių klausimų, kuriuos būtinai išsiaiškinsime...