Į „Snoro“ bosą pasikėsinta šalta pica

Neilas Kuperis (Neil Cooper). Jam Lietuvos visuomenė už 61 mln. litų užmokestį yra patikėjusi pelningai parduoti „Snoro“ turtą. Suprantama, visuomenė N.Kuperiui turi daugybę klausimų: kada bus parduodamas banko turėtas turtas; ar jis į aukcionus pritrauks ne pusvelčiui trečiosiose šalyse turtą supirkinėjančius užsienio vertelgas, o aukcionuose varžytis ir maksimalią kainą už banką pasiryžusius mokėti pirkėjus; ar ne per didelio atlygio gviešiasi bankroto administratorius už 3 mėnesius darbo; už ką pats atsakingas ir kam atsiskaitys už darbą? „Respublika“ paprašė šio mįslingo misterio interviu.

Atskriejo kategoriškas angliškas atsakymas: „No!“* Nemalonūs klausimai? Bet gal šis ponas, dirbantis svarbius, slaptus, nematomus darbus, yra priverstas atsimušinėti konfidencialumo skydu, nes jo profesija slapta?

Matyt, klausimai netiko. Nesislepia jis tik nuo užsieniečių Lietuvoje valdomų žurnalistų. Praėjusią savaitę davė kuo išsamiausią interviu. Apie ką?

Apie karjerą Lietuvoje

Pasak N.Kuperio, vieną gražų pirmadienį jis sulaukė žinutės iš Lietuvos banko - firmos „Zolfo Cooper“ vyresniojo partnerio buvo paprašyta tik atsakyti į klausimą, ar galėtų imtis „Snoro“ bankroto, nors tokia procedūra teismo dar nebuvo paskirta.

Apie „Snoro“ turtą

N.Kuperis tvirtino galbūt žinantis, kad tiek pinigų galėjo iškeliauti neaiškiomis kryptimis. Bet tuoj pridūrė norintis sužinoti, kur yra „Snoro“ turtas. Jis iššūkiu laiko rasti 2 mlrd. litų turto ir lėšų. Arba 1 mlrd. litų vertės. Arba 0,5 mlrd. litų. Ir tuoj paaiškino, kad ankstoka sakyti, jog tie pinigai - „vaiduokliai“.

Apie savo patirtį

Jis sako administruodamas bankrotus turėjęs labai stambių atvejų, bet mažas atvejis (matyt, „Snoro“) gali būti toks svarbus, kaip ir stambus.

Supratote šį patirties kupino administratoriaus atsakymą?

Apie Seimo komisiją

N.Kuperis prisipažino nebuvęs maloniai nustebintas, kai Lietuvos įstatymų leidėjai vis dėlto apsisprendė kurti laikinąją komisiją ir aiškintis „Snoro“ istoriją. Anot jo, nederėtų visuomenei žinoti paslapčių, nes jų atskleidimas gali būti komerciškai kenksmingas. Beje, visuomenė jau sumokėjo 4 mlrd. litų, kurie sumokėti „Snoro“ indėlininkams, kurių indėliai buvo drausti.

Apie pirkėjus

Ponas Kuperis prisipažino žiniasklaidoje skaitęs, kad turtu domisi Rusijos bankas. Ir pridūrė, kad su juo jau susisiekė nemažai investuotojų, nors banko gėrybių pardavimo planus tik po mėnesio tvirtins Kreditorių susirinkimas.

Apie „Snoro“ prabangą

N.Kuperis įsitikinęs, kad rentabilios firmos gali turėti ir prabangių automobilių, ir butų Vilniaus senamiestyje, ir vilą Prancūzijos Žydrajame krante - Nicoje. Tik administratorius nutyli, kad ir „Snoras“ buvo lygiai tokia pat pelninga įmonė, tačiau jam kažkodėl keista, kad minėtas turtas įsigytas banko vardu.

Apie I.Degutienės sūnų

N.Kuperis prisipažino, kad iš jo vadovaujamo „Snoro“ išnešami konfidencialūs dokumentai apie banko klientus. Bet sakė nesuvokiąs savo atsakomybės už tai (ir už Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio įmonės duomenų paviešinimą).

Apie sabotažą

Gal sabotažą ponas pajuto? Pajuto. N.Kuperiui dirbti smarkiai sutrukdė patarėjų jam pietums pakišta šalta pica.

Apie Lietuvos banką

Ar bendradarbiauja su Lietuvos banku? N.Kuperis pasidžiaugė centrinio banko valdytoju Vitu Vasiliausku. Kartais abu susinervina iš karto.

Gal dėl to, kad lietuviška žiniasklaida ne apie picas, o apie darbus ir uždarbius klausia?

Apie krepšinį

N.Kuperis nustebęs, kad Lietuvoje individai investuoja į krepšinio komandas. Užsienyje individai mėgsta futbolą.

Apie savo honorarą

N.Kuperis patenkintas, kad jo komandai trims mėnesiams skirta 61 mln. litų ir suma nesumažėjo.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"