Iššluotos net uždaryto „Snoro“ kasos

„Respublika“ tyrimo ėmėsi po to, kai Seimo socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius neminėdamas pavardžių, pranešė, kad turi rašytinių dokumentų ir žodinės informacijos apie tai, kad užsieniečio Neilo Kuperio (Neil Cooper) administruojamame „Snore“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos apsaugoti savo įstrigusius pinigus įtakingiems veikėjams.

Ko vertos V.Vasiliausko žodinės garantijos, kad pinigų niekas nė nepalietė žlugusiame „Snore“?

„Dar kartą sakau: mane bankroto administratorius patikino, o jis yra atsakingas kreditoriams, kad jokių įskaitymų nebuvo. Kaip administratorius minėjo, jie daro ir darys vidines operacijas. Tai yra visiškai normalu, nes bankas, sistemos buvo išjungtos ir dabar rankytėmis reikėjo viską sutvarkyti“, - kalbėjo V.Vasiliauskas.

Tačiau paaiškėjo, kad Lietuvos banko vadovas sako netiesą. Operacijos vyko, pinigai buvo pumpuojami. Nesunku išsiaiškinti, kas buvo pirmasis, pasinaudojęs padėtimi. Tik ar bus išsiaiškinti visi veikėjai, susitvarkę savo finansinius reikalus? Atsakymo į šį klausimą jau pavesta ieškoti prokurorams.

Laužė kompiuterių sistemą

Jeigu visos „Snoro“ sistemos buvo išjungtos tuoj po jo veiklos sustabdymo praėjusių metų lapkričio 16 dieną, o, pasak V.Vasiliausko, buvo leidžiamos „tik vidinės operacijos“, kaip sau atlyginimą į užsienio banką sugebėjo pervesti laikinasis administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley)?

„Respublika“ klausė buvusio „Snoro“ valdybos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo patikros pareigūno Romasio Vaitiekūno.

„Mano žiniomis, S.Frikliui skirti pinigai buvo pervesti per tris pavedimus ir svarbiausia - slapta, - teigė R.Vaitiekūnas. - „Snoro“ programinė įranga pasirodė esanti kokybiška ir profesionali, todėl ją banką užėmusiems užsieniečiams pavyko „nulaužti“ ne iškart. S.Friklio žmonėms teko gerokai pavargti, kol jie sugebėjo atlikti pavedimus ir išpumpuoti tas sumas iš „Snoro“ sąskaitų.

Žinant, kad tokiais metodais buvo išsimokami atlyginimai ir kitas „Snoro“ uždarymo aplinkybes, man ši istorija jau kvepia ne finansų ar ekonomikos dalykais. „Snoro“ okupacija - brutalus banko užėmimas - man primena Osamos bin Ladeno sunaikinimą. Tik Lietuvoje viskas padaryta be ginklų“.

Pinigus permetė skubiai

„Snoro“ veiklą sustabdžius praėjusių metų lapkričio 16-ąją, tą pačią dieną už 140 tūkst. eurų (apie 483 tūkst. litų) mėnesio algą buvo įdarbintas ir S.Friklis.

„Respublikai“ tapo žinoma, kad laikinasis administratorius atlygį karštligiškai bandė pervesti per vieną Austrijos banką.

Tačiau šis būdas nepasiteisino - Austrija laikosi tarptautinės teisės reikalavimų, tad nepriėmė pavedimų iš moratoriumo taisyklių ribojamo „Snoro“.

Bet praėjusių metų lapkričio 24 d., tuoj po pietų, S.Friklio komandai pavyko atlikti pirmąjį, 1 mln. eurų (apie 3,45 mln. litų) pavedimą į jo darbovietės - kompanijos „Zolfo Cooper Europe“ sąskaitą britų banke „Barclays“ (jį premjero Andriaus Kubiliaus komanda visada liaupsina, kaip vieną geriausių investuotojų Lietuvoje).

Tą pačią dieną, prieš darbo pabaigą, į šią sąskaitą iš „Snoro“ pervesta dar 1,4 mln. eurų (apie 4,83 mln. litų). Mokėjimo pagrindu buvo nurodyta sutartis dėl laikinojo administratoriaus skyrimo, pavedimai pažymėti „Snoro“ antspaudu. Gal sutapimas, tačiau tik atlikus abu pavedimus Lietuvos bankas pranešė ir apie būsimą „Snoro“ bankrotą.

Lapkričio 29-ąją, Vilniaus apygardos teismui jau gavus pranešimą apie būsimojo „Snoro“ bankroto administratoriaus kandidatūrą - Lietuvos įmonę, į „Zolfo Cooper Europe“ sąskaitą buvo pervesta trečia S.Friklio konsultantų komandos honoraro porcija - 2,43 mln. eurų (apie 8,39 mln. litų).

Gruodžio 6-ąją paaiškėjo, kad „Zolfo Cooper Europe“ iš „Snoro“ bankroto gali uždirbti dar riebiau, todėl iš pradžių pasiūlytą vietinį bankroto administratorių staiga pakeitė S.Friklio kompanionas Neilas Kuperis (Neil Cooper). Tai tapo įmanoma tik po ūkio ministro Rimanto Žyliaus skubiai pasirašyto įsakymo, kad Lietuvoje banko bankroto administratoriumi gali dirbti ir užsienietis.

Bankas taiso įstatymus

Vakar 14 val., po Vyriausybės posėdžio, „Respublika“ Lietuvos banko vadovo, viešai garantavusio, kad iš uždaryto „Snoro“ nebuvo atliekami jokie pavedimai, paklausė, kaip S.Frikliui pavyko išpumpuoti sau atlyginimą. Į šį klausimą V.Vasiliauskas neatsakė.

Užtat jau po darbo valandų (17.20 val.) redakcijai Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška atsiuntė laišką. Centrinėje finansų priežiūros institucijoje buvo rastas tariamas pateisinimas dėl pinigų S.Frikliui pervedimo iš „Snoro“. Nurodyta, kad tokią neleistiną operaciją išimties tvarka leidžia Bankų įstatymo 73 straipsnis.

Šio straipsnio 7 dalis sako, kad nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo dienos leidžiami tik mokėjimai „būtini apribotai banko veiklai moratoriumo metu užtikrinti“.

O kokią banko veiklą turėjo užtikrinti S.Friklio 17 mln. litų pervedimas iš „Snoro“ į savo sąskaitą britų banke „Barclays“?

V.Vasiliausko atstovas M.Milieška Bankų įstatymo 73 straipsnį dar papildė savo prierašu: „Užmokestis banko darbuotojams, laikinajam administratoriui, kaip ir išlaidos banko apsaugai, elektrai ir pan. priskiriamos išlaidoms, būtinoms banko veiklai vykdyti“. Bet tokių žodžių minimame įstatyme apskritai nėra.

***

Generalinė prokuratūra pranešė, kad praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo „Snoro“ likvidavimo pradžios Vilniaus apygardos prokuratūra ims tirti „viešoje erdvėje paskleistą informaciją“, kad po bankui „Snoras“ iškelto bankroto šioje kredito įstaigoje buvo neteisėtai atliekamos finansinės operacijos.

Tačiau prokurorai domėsis tik kai kuriomis operacijomis, kurios buvo vykdytos tarp „Snoro“ klientų sąskaitų. Kodėl Lietuvos įstatymus pažeidė laikinasis banko administratorius dar nesiruošiama tirti, nors šis britas jau atsiėmė savo komandos honorarą už 8 darbo dienas - beveik 17 mln. litų.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"