Praėjusią savaitę Seimo socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui prabilus apie galimą neteisėtą pinigų judėjimą uždarytame „Snoro“ banke kai kurių valdančiųjų politikų giminaičių naudai, konservatoriai ėmėsi kontratakos.
Parlamentaras A.Butkevičius, neminėdamas pavardžių, pranešė, kad turi rašytinių dokumentų ir žodinės informacijos apie tai, kad užsieniečio Neilo Kuperio (Neil Cooper) administruojamame „Snore“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos apsaugoti savo įstrigusius pinigus įtakingų politikų šeimų nariams.
Tuo pačiu metu Seimo konservatoriai itin įnirtingai priešinosi opozicijos siūlymams sudaryti specialią parlamentinę komisiją, kuri tirtų „Snoro“ uždarymo, bankroto ir administravimo aplinkybes.
Premjeras Andrius Kubilius net apkaltino A.Butkevičių, kad jis esą turįs neteisėtai įgytos informacijos, „kuria mėgino šantažuoti Seimo pirmininkę Ireną Degutienę“.
„Teisėsauga turi dar kartą ištirti tokios informacijos gavimo aplinkybes. A.Butkevičius skelbia, kad ją gavo iš banko darbuotojų. Nebūtų stebėtina, jeigu kas nors iš „Snoro“ darbuotojų, ir šiandien dirbančių banke, ir toliau išlieka Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko bendrininkai“, - užuominomis kalbėjo A.Kubilius, kartu ir patvirtindamas, kad A.Butkevičius visuomenei suteikė informaciją remdamasis ne plepalais, o dokumentais.
- Ką atskleidžia dokumentai, kurie pateko į jūsų rankas?
- Mane pasiekusiuose dokumentuose atsispindi, jog po „Snoro“ bankroto bylos iškėlimo bankroto administravimo procese iš sumų, viršijančių draudžiamojo indėlio sumą, galbūt neteisėtai atliktos užskaitos. Kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad ši spręstų, ar yra reikalas pradėti ikiteisminį tyrimą. Visuomenė turi teisę žinoti, ar galbūt nebuvo piktnaudžiauta tarnybine padėtimi ir taip pat, ar galbūt nebuvo daromas neteisėtas poveikis bankroto administratoriui. Būdamas Tautos atstovas Seime, turiu teisę išreikšti susirūpinimą dėl bankrutuojančio banko administravimo proceso.
- Įsiaudrinusi Seimo pirmininkė gynė savo sūnų, ant kurio krito šešėlis. Ji pareiškė, kad ši istorija yra viešųjų ryšių akcija. Neva jūs esate konkurentai nuolatiniuose reitinguose, o paskleista informacija siekiate ją patraukti iš politinės sistemos.
- Seimo pirmininkė prieš žiniasklaidos atstovus sužaidė pagal konservatoriams įprastas žaidimo taisykles. Ne veltui sakoma, kad geriausia gynyba - puolimas. Iš premjero Andriaus Kubiliaus, jo patarėjo Virgio Valentinavičiaus lūpų jau skamba kaltinimai galimais ryšiais su pagrindiniais „Snoro“ akcininkais ne tik opozicijai, bet ir kreditoriams, „Snoro“ banko darbuotojams. Kai sprendžiamas klausimas dėl to, ar svarbūs visuomenei procesai yra skaidrūs - viešieji ryšiai, akcijos ir reitingai turi likti nuošaly. Žmonės turi teisę žinoti tiesą. O kalbant apie reitingus - politikė labiau turėtų baimintis dėl trejus metus vykdytos politikos, nustekentos šalies, emigrantų, įtūžusių ant savo Tėvynės, jaunų žmonių, negalinčių išmaitinti šeimų, ir nepasitikėjimo visu Seimu - štai dėl ko reitingai iš esmės gali mažėti. Taigi tokių kalbų nevertinu rimtai. Beje, viešai neįvardijau jokių konkrečių asmenų, jokių pavardžių, jokių bendrovių, tad tikrai neturėčiau būti kaltinamas apšmeižęs ponios Degutienės sūnų.
- O ką atsakytumėte į jos užuominą, kad šia istorija siekiate nukreipti dėmesį nuo banką sužlugdžiusių asmenų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo?
- Ši situacija gana komiška, panašu į atvejį: „signalizacija rytą kaukė ne dėl to, jog išdaužtas priekinis langas, bet priekinis langas išdaužtas todėl, kad rytą kaukė signalizacija“.
Dokumentai, kuriuos turėjau savo rankose, nieko neturi bendro su banko akcininkais, nieko bendro su banko veikla iki bankroto ir juolab neturės jokios įtakos sprendžiant, kas kaltas dėl banko griūties. Tai visai kitas klausimas. Čia kalbama apie situaciją po bankroto - apie galimą piktnaudžiavimą tarnyba ir galimą poveikį administratoriui. Žinoma, kai kam ši tema nepatinka - tačiau siekiant skaidrumo - apie tai kalbėti būtina. Neužtenka žinoti - reikia paversti žinojimą įsitikinimu. Tą padarys Generalinė prokuratūra - teisėsaugos institucija, privalanti vykdyti tokias funkcijas. Aš tiesos nebijau, nes neturiu ko slėpti. Jokių ryšių su Irenos Degutienės, A.Kubiliaus, V.Valentinavičiaus įvardytais asmenimis neturiu. Tą galėtų patvirtinti ir specialios institucijos, jei tik imtų domėtis.
Siūlo deklaruoti interesus
Vakar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parlamentinės frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną, siūlydamas komisijai kreiptis į įstatymų leidėjus su prašymu užpildyti atskirą išsamią privačių interesų deklaraciją dėl ryšių su „Snoro“ banku.
Pasak parlamentaro, surinkus šiuos duomenis būtų galima objektyviai spręsti, kurie Seimo nariai gali turėti viešųjų ir privačių interesų konfliktą sprendžiant „Snoro“ problemas, ir rekomenduoti jiems nusišalinti, nepretenduoti į laikinosios tyrimo komisijos narius ir t.t.
J.Razma deklaracijoje siūlo pateikti tokius klausimus: Seimo nario bei jam artimų asmenų, taip pat jų įsteigtų bendrovių 2008-2012 metais įgyti „Snoro“ banko ar jo antrinių įmonių produktai ar paslaugos: indėliai, nurodant, ar jų dydis viršija 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų), jei atsiimti - tai kada); indėlių sertifikatai (jei už juos atsiimti pinigai - tai kada); obligacijos (jei už jas atsiimti pinigai - tai kada); banko akcijos (jei parduotos - tai kada); kiti banko produktai bei paslaugos.
Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas bando sumenkinti visuomenės teisę žinoti viską, kas susiję su „Snoro“ banko žlugimu.
Parlamentaras kreipėsi į Lietuvos banką, Valstybės saugumo departamentą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, prašydamas pateikti informaciją, kuria remiantis būtų galima įvertinti galimą politinių sprendimų poveikį Lietuvos bankinės sistemos stabilumui ir nacionaliniam saugumui.
Parengta pagal dienraščius "Respublika" ir "Vakaro žinios"
