„Snore“ tvyro persekiojimo baimė

Vakar „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija pareikalavo, kad Seimas sudarytų tyrimo komisiją dėl nacionalizuoto banko klientų interesų apsaugos užtikrinimo ir įpareigotų ją atsakyti į visuomenei ir banko kreditoriams rūpimus klausimus. Tuo tarpu vakar turėję būti atleisti apie 1300 „Snoro“ darbuotojų laukia kompensacijų ir dairosi naujo darbo.

Asociacijos kreipimesi rašoma, esą atsisakydamas sukurti tokią komisiją Seimas viešai parodytų savo nesiskaitymą su rinkėjų interesais, pademonstruotų panieką demokratijai, kurios pagrindą sudaro teisinga ir visuomenei prieinama informacija.

Klausimai be atsakymų

Po banko nacionalizavimo esą praėjo jau daugiau kaip du mėnesiai, o visuomenė ir buvę banko klientai iki šiol turi daugybę neatsakytų klausimų ne tik apie faktinę banko finansinę būklę, bet ir apie Lietuvos Vyriausybės bei Lietuvos banko veiksmų teisėtumą. Jei, kaip teigiama, banko veikla buvo neskaidri ir rizikinga, kas atsakingas už tai, kad jo veikla nebuvo laiku apribota.

Lietuvos bankas „Snorui“ buvo išdavęs licenciją ir pagal savo funkcijas turėjo nuolat prižiūrėti jo veiklą. „Todėl Lietuvos bankas galėjo ir turėjo imtis veiksmų, kurie atitiktų Lietuvos piliečių interesus, šiuo atveju - garantuotų bankui patikėtų lėšų saugumą“, - rašoma asociacijos kreipimesi.

Kita vertus, kreipimosi autorių teigimu, Vyriausybė turėtų įrodyti banko „Snoras“ nacionalizavimo būtinybę ir kaip banko savininkė prisiimti atsakomybę už savo veiksmų pasekmes.

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija reikalauja detalių skaičiavimų, kaip pakito banko vertė po nacionalizavimo. Jei po nacionalizavimo banko vertė sumažėjo, tai esą reikštų, kad Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių.

Leido padirbėti trumpai

Užsienietis bankroto administratorius Neilas Kuperis (Neil Cooper) leido 904 Lietuvos piliečiams dar padirbėti neveikiančiame banke.

Iš pastaruoju metu „Snoro“ banke dirbusio 1351 žmogaus nuo vakar liko 904. Taip nusprendė bankroto administratorius N.Kuperis, bet darbuotojai ir toliau palikti nežinioje: vakar visi urmu buvo atleisti iš darbo ir iškart privalėjo pasirašyti terminuotas darbo sutartis.

Už 31 mln. litų trims mėnesiams įdarbintas N.Kuperis su užsienio samdinių komanda parengė vadinamąją naują „Snoro“ valdymo strategiją, pagal kurią bus pertvarkomas sugriauto banko valdymas. Šios strategijos esmė - surasti „Snoro“ turtą.

Strategiją tiesiogiai vykdys 372 senieji banko darbuotojai centrinėje „Snoro“ būstinėje Vilniuje. Jiems terminuotosios sutartys leidžia dirbti tik iki šių metų kovo 20 dienos.

Pasak N.Kuperio, „siekiant užtikrinti mažmeninės bankininkystės tinklo funkcionavimą ir jo sklandų perdavimą naujam savininkui“ banke liko 532 „Snoro“ darbuotojai, kurie turės ieškotis naujo pragyvenimo šaltinio jau šių metų vasario 29 dieną.

Dar apie 100 paliktų „Snore“ darbuotojų bus „tiesiogiai ar netiesiogiai“ įtraukti į kreditorių reikalavimų administravimą ir padės gyventojams bei įmonėms tvarkyti paraiškas dėl banke dingusio turto kompensacijų.

Naujai suformuoto „Snoro“ personalo atlyginimams, mokesčiams ir išeitinėms kompensacijoms bus naudojamos teismo bankroto procedūrai rezervuotos banko lėšos - apie 29 mln. litų. Iš šių pinigų bus atsiskaitoma ir už banko apsaugą.

Vakar „Snoro“ viešųjų ryšių skyrius išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad banko kreditoriniams reikalavimams priimti duris atvėrė dar 5 padaliniai.

Tuo tarpu „Respublika“ išsiaiškino, kad vakar paskutinę dieną veikė nuomojamose patalpose įsikūręs „Snoro“ skyrius sostinės Gedimino pr.26. Iš svetimų patalpų artimiausiu metu gali išsikraustyti ir šio prospekto pradžioje esantis banko padalinys.

Viename „Snoro“ padalinių apsilankęs „Respublikos“ žurnalistas nepajuto naujosios N.Kuperio strategijos dvasios - erdvios patalpos buvo tuščios, skendėjo prieblandoje, ant grindų buvo sukrauti išnešti padėti paskutinių šiukšlių maišai.

Lietuviai - tik pasiuntinukai

„Turime dvi pagrindines užduotis - per kaip įmanoma trumpą laiką surasti Lietuvoje ir užsienio šalyse dingusį banko turtą, apsaugoti jį, grąžinti lėšas į banką ir surasti investuotojų, kurie įsigytų stabiliai veikiančias antrines banko įmones, nupirktų išplėtotą banko mažmeninės bankininkystės tinklą“, - tuo metu džiugų pranešimą rengė „Snoro“ bankroto administratorius N.Kuperis.

Jis bent jau neslėpė, kad senieji banko darbuotojai, Lietuvos piliečiai, po „reorganizacijos“ daugiausia atliks užsienio konsultantų pasiuntinukų pareigas.

N.Kuperio komanda nusprendė sudaryti dešimt naujų „Snoro“ departamentų, kuriems simboliškai vadovaus banko personalo darbuotojas, o jį prižiūrės viršininko teises perėmęs užsienio konsultantas.

„Bankas jau seniai neveikia, o tiek žmonių paliko dirbti - čia juk jau nėra ką dirbti, mažmeninės bankininkystės tinklas, padaliniai neveikia“, - „Respublikai“ vakar sakė vienas aukštas pareigas tebeeinantis, bet prisistatyti nenorėjęs „Snoro“ darbuotojas.

Be to, išskyrus užsieniečius, „Snore“ likę dirbti lietuviai nuolat jaučia persekiojimo baimę. Jie bijo atviriau kalbėti telefonu, kabinetuose - tarpusavyje, o svarbesnius dalykus vienas kitam ar retiems banko svečiams perpasakoja užrašydami ant lapelių.

„Mes kiekvieną dieną dirbame kreditorių interesų labui, - vakar teigė N.Kuperis. - Naujoji struktūra padės sėkmingai tęsti pradėtą darbą ir siekti didžiausios naudos kreditoriams“.

Kreditoriams - tyla

Tuo tarpu „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai vadovaujantis Danas Arlauskas „Respublikai“ pabrėžė, kad jo klientai šiandien kalba ne apie šio bankroto naudą, o apie galimybes susigrąžinti bent kiek dingusių pinigų.

„Kiekvieną dieną mes susiduriame tik su paslaptimis, esame aklavietėje, nes negaudami jokios informacijos iš N.Kuperio tiesiog negalime suformuoti kreditorių gynybos sistemos, - sakė D.Arlauskas. - Kai kreipėmės į Vyriausybę, mus nusiuntė į Lietuvos banką, iš ten - pas „Snoro“ bankroto administratorių. O kokia iš jo nauda, jei N.Kuperis lietuviškai nekalba“.

D.Arlauskas pasakojo, kad „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai kelis kartus jau buvo susitikę su N.Kuperiu, tačiau šie pokalbiai nedavė jokios apčiuopiamos naudos.

„Vieni kitiems išsakėme komplimentus, o toliau - stop, - tvirtino D.Arlauskas. - Iš administratoriaus nesužinojome nieko, joks dalykinis bendradarbiavimas nevyksta, o kreditoriai turi daugybę rimtų klausimų. Pavyzdžiui, kiek yra dar likę iš viso „Snoro“ turto, ar jo užteks, kai bus išmokėti atlyginimai bankroto administratoriaus komandai.

Šie klausimai tampa itin svarbūs ypač jau pasigirdus kalboms, kad dalį savo turto galima susigrąžinti už 50 tūkst. litų mokestį kai kuriems tarpininkams. Pavyzdžiui, jeigu žmogus „Snore“ prarado milijoną, tačiau turėjo pusantro milijono litų paskolą, už mokestį galima užskaitos būdu „atgauti“ tą milijoną ir bankui likti skolingam tik pusę milijono“.