1 nuotr.Korumpuoti valdininkai pradėjo lįsti kaip zuikiai iš skrybėlės - Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė daugiau nei pusšimtį ne pagal pajamas pralobusių klerkų, laikančių dešimtis milijonų kojinėse. Kada jų imsis teisėsauga - nepranešama. Tačiau ekspertai teigia, kad realiam kyšininkų persekiojimui kliudo patys politikai.
Kyšius planavo
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), išanalizavusi 2008-2009 metų 100 tūkst. valdininkų pajamų deklaracijų, penktadalyje rado “rizikos požymių”. VMI taikinyje atsidūrė 50 Vilniaus ir kitų savivaldybių darbuotojų, įvairių valdininkų, muitininkų, pasieniečių ir net pačios VMI darbuotojų, daugiausia einančių eilines pareigas. Jų pajamos niekaip nepaaiškino sukauptų milijoninių turtų.
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas tvirtino, kad iš visų valdininkų net 82 tarnautojai ir jų sutuoktiniai šiomis dienomis suskubo tikslinti savo turto deklaracijas - jų turtai staiga sumažėjo net 28 mln. litų, arba vidutiniškai po 341 tūkst. kiekvienam. Atsirado ir tokių, kurių santaupos po VMI susidomėjimo staiga sumažėjo ir 1,2 mln. litų. Iš viso apie 180 valdininkų nurodė turintys 85 mln. litų grynais ne kur nors banke, o “kojinėse”.
“Rizikingumas vertintas ir pagal tai, ar tarnautojai/politikai vykdė turto sandorius, dovanojo ar gavo dovanų didelės vertės turtą. Nepagrįstos piniginių lėšų santaupos paprastai būna deklaruojamos, tikintis ateityje jomis pagrįsti turto įsigijimą ar kitas patiriamas išlaidas. Dažniausiai mokesčių mokėtojai bando pasiteisinti klaida. Bet, kaip rodo praktika ir tyrimai, taip bandoma pagrįsti ateityje įvairiais būdais įgytą turtą”, - “Vakaro žinioms” sakė A.Klerauskas.
Anksčiau netikrino
Pasak jo, kalbama ne tik apie pinigines lėšas, bet ir apie kelias dešimtis nekilnojamojo turto objektų, kurių įsigijimo valdininkai nesugebėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis. Paskutinįkart mįslingos valdininkų pajamos buvo preciziškiau vertintos tik 2006-aisiais. Informacija apie praturtėjusius valdininkus perduota Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, taip pat Vyriausybės antikorupcinei darbo grupei.
Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis tvirtino, kad grupė sudaryta pernai lapkričio mėnesį. Kodėl su korumpuotais valdininkais susigriebta kovoti tik dabar, jis negalėjo paaiškinti.
“Kodėl susigriebta tik dabar, negaliu pasakyti. Bet jei pastebėjote, kovą su šešėline ekonomika pernai pradėjome įvairiais frontais, labai aktyviai. O kodėl neklausiate, kodėl 2007-2008 metais nebuvo pradėta? Tai geriau vėliau negu niekad”, - teisinosi D.Matulionis.
Tik po intensyvių prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymų Seime pernai gruodžio pradžioje pritarta pataisoms, kurios leis ne tik sodinti už grotų, bet ir realiai konfiskuoti už kyšius įgytą turtą, jei asmuo nesugeba to pagrįsti teisėtomis pajamomis.
Pamatė ledkalnio viršūnę
Romas LAZUTKA - profesorius, ekonomistas:
Kiekvienam suprantama, kad ne 50 žmonių Lietuvoje gauna kyšius. Juk visi pripažįsta, kad korupcijos ir šešėlinės ekonomikos mastas didžiulis. Dar pats kalbėjau, kad būtina riboti atsiskaitymus grynaisiais, nes daugelis valstybių tai taiko, tik ne Lietuva. Nėra ir visuotinio pajamų deklaravimo. 20 metų buvo pakankamas laikas priimti priemones, kurios jau yra Skandinavijos, kitose aplinkinėse šalyse. Suprantama, kodėl to nepadaryta - yra interesų grupės, ir tie patys politikai, iš to pelnomasi. Todėl yra didžiulis pasipriešinimas, o finansai turi galią. Bėda tai, kad yra neformalus spaudimas ir tai pačiai VMI, kitoms institucijoms, tačiau dažnai apie tokį neteisėtą spaudimą nepranešama, o tiesiog susitaikoma. Todėl situacija ir prasta.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
