Lietuvos banko paskirtasis laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Ąžuolas Audickas, analizuojantis verslininkui Vladimirui Romanovui priklaususio turto būklę, vasario 16 dieną centrinio banko valdybai pateikė išvadą ir pasiūlymus dėl Ūkio banko veiklos atkūrimo. Tačiau jau dabar aišku, kad ši veikla bus atkurta tik po kito banko vėliava.
Už 45 tūkst. litų algą privačiame banke už jo klientų pinigus įdarbintas A.Ą.Audickas atliko ne visą savo užduotį ir Lietuvos banko valdyba administratoriui nurodė pateikti papildomus banko turto vertinimo duomenis. Visa informacija turėtų būti vertinama šiandien.
Bet nors ir neturima tikslaus Ūkio banko būklės piešinio, jis pradėtas dalyti jau praėjusią savaitę. Lietuvos bankui paskelbus, kad V.Romanovo banke trūksta apie 500 mln. litų, A.Ą.Audickas kreipėsi į 14 Lietuvoje veikiančių bankų, jų užsienio skyrių, prašydamas informuoti, ar juos domintų sveikosios Ūkio banko dalies įsigijimas. Šiaulių bankas jau pradėjo derybas su laikinuoju administratoriumi ir V.Romanovo banko klientų perviliojimo kampaniją.
Laikinasis administratorius A.Ą.Audickas yra užsiminęs apie kelis įmanomus net nenacionalizuoto Ūkio banko išdalijimo variantus, tarp jų - galimybę sveikąją šios kredito įstaigos dalį tiesiog perleisti „rinkos dalyviams“.
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ekonomistas Valdemaras Katkus sakė, kad pirmiausia turi būti pripažinti ir argumentuoti Ūkio banko nuostoliai, kurie įmonės akcinį kapitalą gali viršyti net 500 mln. litų. Toks variantas būtų itin neparankus V.Romanovui ir kitiems banko akcininkams, kurių akcijų sąskaita ir būtų padengtas šis nuostolis.
„Šiuo atveju, „užnulinus“ nuostolį, tiesiog nebelieka pačių akcininkų, kurie gali ką nors spręsti, - „Respublikai“ sakė V.Katkus. - Akivaizdu, kad nelikus akcininkų banko administravimas ir toliau bus paliekamas centriniam bankui, o laikinasis administratorius spręstų, kokia ir kaip buvusio Ūkio banko dalis bus parduodama. Manau, kad naudos galima dar gauti ir iš blogosios banko dalies, kurios turtą taip pat reikėtų parduoti“.
V.Katkus sakė, kad praėjusią savaitę V.Romanovas racionaliai kėlė tuomet dar savo banko turto klausimą kalbėdamas apie neįgyvendintus didelių statybų projektus. Tačiau, ekonomisto teigimu, šiandien apskritai vargu ar įmanoma būtų sužinoti tokių nebaigtų projektų visoje Lietuvoje vertę, tad realios Ūkio banko turto vertės negalima lyginti neįvykdyto ar neparduoto projekto verte.
„Deja, mes kol kas girdėjome tik apie dviejų Ūkio banko vadovų patvirtinimą, kad 500 mln. litų tikroji skylė tikrai gali egzistuoti ir tikriausiai egzistuoja, - sakė V.Katkus. - Aš suprantu, kad vadinamasis „Žalgirio“ stadiono projektas gal ir buvo pelningas, tačiau kol jis nėra įgyvendintas, apie jo vertę galima kalbėti lygiai taip pat, kaip apie neparduoto ir rinkos neįvertinto buto kainą“.
Signataro nuomone, Ūkio banko dalies perdavimas Šiaulių bankui taip pat atrodo natūraliai - už savo investuotas lėšas šiauliečiai atsiskaitys su V.Romanovo indėlininkais, o savo įdėtus pinigus atsiims perimdami pelną nešantį paskolų portfelį.
Praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas rėmėsi Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, kad Ūkio banko balansinė vertė siekia apie 4,1 mlrd. litų, tačiau į parlamentinį posėdį atėjęs Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas pateikė jau kitą skaičių - 2,8 mlrd. litų.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, taip pat Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Stasys Kropas „Respublikai“ sakė, kad jo vadovaujama organizacija skelbia tik komercinių bankų pateiktas ataskaitas, kurių patikimumo tiesiog niekas netikrina, - tai paliekama kaip pačių bankų garbės ir reputacijos reikalas.
Paklaustas, kaip vertina laikinojo administratoriaus A.Ą.Audicko siūlomą išeitį - gerąją Ūkio banko dalį perleisti konkurentams nė nenacionalizavus privačios nuosavybės, S.Kropas sakė, kad privati nuosavybė bankininkystėje iš esmės naudojama nuostoliams padengti, todėl toks perdavimas iš esmės įmanomas.
„Akcininkas yra tas buferis, kuris pirmiausia ir amortizuoja atsirandančius nuostolius, - teigė S.Kropas. - Jeigu banko akcijų vertė yra mažesnė nei nuostoliai, visame pasaulyje įstatymais leidžiama tiesiog perimti akcijas. Toks yra bankininkystės verslas - banko savininkas, imdamas svetimus indėlius, pirmiausia rizikuoja savo turtu. Tad šiuo požiūriu, perimant akcijas iš V.Romanovo ir kitų akcininkų, jokio pažeidimo nėra. O konkurenciniu požiūriu Ūkio banko nuosavybės dalys tiesiog turi būti siūlomos kuo platesniam rinkos dalyvių ratui“.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
