A.Sasnauskas: Augalų reikia ne tik verslininkams

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas prieš keturis mėnesius išsirinko naują vadovą. „Respublikos“ pakalbintas mokslo įstaigos naujasis lyderis dr.Audrius Sasnauskas atskleidė, kad institutas yra pasirengęs megzti glaudesnius ryšius su vartotojais ir verslu.

- Visai neseniai Babtuose duris atvėrė instituto prekybos paviljonas. Tai, ką anksčiau suvartodavo Babtų bendruomenė ar įsigydavo turgaus prekeiviai, dabar keliaus į parduotuvėlę. Ji kukli, tačiau turbūt svarbus yra pats jos atsiradimas, naujas požiūris į instituto veiklą?

- Manome, kad tai nedidelis žingsnelis didesnio žingsnio link. Mokslinis darbas iki šiol buvo tam tikra prasme fragmentinis, ilgalaikių programų projektai ne visai užbaigiami. Trūko tolesnės sąsajos su gamyba, verslu. Parduotuvėlė suteiks galimybę jausti šį ryšį. Čia pristatysime visus selekcininkų sukuriamus išskirtinius produktus, kai kurių galima bus įsigyti tik pas mus, nes lietuviškos veislės institute dauginamos labai nedideliais kiekiais.

Su veislių pavadinimais pas mus siūlomi ne tik obuoliai, bet ir, pvz., burokėliai ‘Kamuoliai’ ar morkos ‘Garduolės’. Čia pat sėklos, daigai, sodmenys. Manau, lietuviškai produkcijai atsiras Lietuvos pirkėjas.

Kartu parduotuvėlėje galima bus rengti degustacijas, sužinoti vartotojų atsiliepimus. Tai padės vertinti sukurtą veislę, galvoti apie perspektyvą. Be to, atsiranda galimybė reklamuoti naują produktą - ar tai būtų naujos veislės, ar iš jų sukurti perdirbimo produktai.

- Instituto medelyne ir anksčiau galima buvo įsigyti sodmenų...

- Anksčiau prekyba buvo epizodiška. Balandžio mėnesį prekiaudavome tik medeliais, paskui - spalio mėnesį. Dabar bus parduodama sezoninė produkcija, ne vien obuoliai. Jau greitai turėsime pomidorų, agurkų, paskui bus slyvos, trešnės, serbentai ir t.t. - viskas ką tik nuskinta ir pateikta. Pastebiu, kad prekybos paviljoną žmonės atranda, užsuka nuo automagistralės. Kartą užkalbinau obuolius pirkusią moterį - pasirodo, kad jau antrą kartą dėl jų čia sustoja, nes ir kaina prieinama, ir kokybė labai gera.

- Kaip šis projektas bus plėtojamas?

- Matysime poreikį. Asortimentas nebus kažkoks itin platus. Esmė - pristatyti instituto, kartu viso Agrarinių ir miškų mokslų centro produkciją. Žemdirbystės institutas turės medaus. Parduodame Vokės filiale užaugintas sėklinės bulves. Iš Perlojos bandymų stoties gali ateiti vaistažolių rinkinių arbatai. Taip pat parodysime verslo ir mokslo sąsają - mūsų partnerių produkciją. Nenorime įsileisti gaminių, prie kurių neprisidėjęs mokslininkas. Ant verslininkų pateiktų įvairių nektarų, sulčių ir kitų gaminių yra etiketės, iš kurių matyti, kad tai instituto rekomendacija, instituto technologija. Taip kuriamas instituto prekinis ženklas. Pirkėjas gauna mokslininkų patikrintą produktą.

- Vieni iš institute sukuriamų produktų vartotojų yra sodininkai mėgėjai. Ar ketinama labiau atsižvelgti į jų poreikius, pasiūlyti jiems tinkamesnių veislių, rekomendacijų?

- Sodininkų mėgėjų armija labai didelė, bet iki šiol labiau orientuojamės į verslą. Manau, turėtų būti balansas. Veislių pasiūla mėgėjams ir verslui - tai du skirtingi poreikiai. Pvz., versliniam sodui svarbiausia, kad vaisius būtų kokybiškas, o sodininkui mėgėjui labai aktualus atsparumas ligoms, kenkėjams. Jam gali būti patraukli kitokia vaisių spalva ar forma, pvz., briaunotumas. Įvairių yra pamąstymų.

Rekomendacijų dar nesame pateikę. Truputį galvojame apie tai. Leidžiame specifinę literatūrą. Parduotuvėlėje iš tiesų turėtų atsidurti naujausia literatūra.

- Teko girdėti ir ūkininkų daržininkų, sodininkų nusiskundimų, kad mokslas ne visai pateisina jų lūkesčius. Kita vertus, institutas buria sodininkus profesionalus - čia Verslinių sodų asociacijos būstinė.

- Laipsniškai, po truputį viskas turėtų keistis. Darome susirinkimus tiek su Daržovių augintojų asociacija, tiek su Verslinių sodų asociacija. Norime žinoti tiesioginį poreikį.

- Platesnei visuomenei mažiau žinoma, kas vyksta laboratorijose, kaip kuriamos naujos produktų perdirbimo technologijos, nors daug kas įdomaus nuveikta, pvz., pagal mokslo darbuotojų pasiūlytą technologiją liofilizuotos (šaltyje džiovintos) uogos naudojamos saldainių gamybai. Yra ir daugiau sėkmingų projektų.

- Šiemet pas mus bus atidaryta atviros prieigos Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija. Tai vienas iš „Nemuno“ slėnio programos projektų, skirtų diegti inovacijas, skatinti produkto konkurencingumą bei eksportą. Turime diegti į gamybą inovatyvius nišinius produktus bei technologinius sprendimus, kurie būtų įdomūs verslui. Ir verslas ateina, pasiūlys naujų, biologiškai vertingų produktų. Atviros prieigos laboratorijoje galėsime parodyti, kaip su mumis dirba kai kurios verslo įmonės.

Galvojame apie atvirų durų dienas, kad institutas būtų matomas plačiajai visuomenei, pvz., kaip tai daro botanikos sodai. Galėtume tiek sodininkui mėgėjui, tiek verslo atstovui parodyti laboratorijas, vieną kitą procesą, parodomuosius laukus. Turime daug sodų - 100 ha.

- Esate instituto senbuvis, aktyviai įsitraukęs į mokslinę veiklą. Ar nedvejojote dėl administracinio darbo?

- Turiu būti sąžiningas ir pasakyti sau, kad apsispręsti nebuvo lengva. Bet jaučiu žmonių palaikymą. Tas labai svarbu. Manau, kad galėsime kartu nuveikti daugiau, kai bus komanda.

- Sukūrėte dvi obelų veisles, devynias juodųjų serbentų veisles, vieną jų - kaip bendraautoris. Nesitraukiate iš Genetikos ir biotechnologijos skyriaus. Kokie jūsų mokslinės kūrybos planai?