1 nuotr.Šią savaitę Lietuvos banko Priežiūros tarnyba įspėjo kredito unijas „Žemaitijos iždas“ iš Telšių ir „Naftininkų investicijos“ iš Klaipėdos. Kaune veikiančiai Verslo kredito unijai laikinai uždrausta teikti kreditavimo paslaugas. Vos per keturis šių metų mėnesius į teisėsaugininkų nemalonę pateko net šešios kredito unijos.
Palūkanų skirtumai
63 kredito unijas vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vadovas Fortunatas Dirginčius jau pareiškė, kad ši organizacija atsiribojo nuo „Laikinosios sostinės kredito“ problemų, nes ši įmonė nėra LCKU narė.
- Kodėl kredito unijos staiga tapo ypatingu Lietuvos banko ir net teisėsaugininkų taikiniu? - vakar „Respublika“ paklausė LCKU vadovo F.Dirginčiaus.
- Yra įvairių priežasčių. Kartais kredito unijos tiesiog nepakankamai įvertina riziką teikdamos paskolas, kai kurios jų nepasiteisino dėl krizės metu paskolintų pinigų. Taip pat natūralu, kad šiuo metu ir Lietuvos bankas tapo griežtesnis priežiūros požiūriu, bet ne tik kredito unijų, tačiau ir visos finansų rinkos atžvilgiu.
- Nemaišo unijos dideliems finansų rykliams? Juk kreditų unijų siūlomos sąlygos gerokai palankesnės žmonėms?
- Nenorėčiau komentuoti tokių kalbų, tačiau akivaizdu, kad kai kam norėtųsi, jog ir taip mažoje Lietuvos finansų rinkoje būtų kuo mažiau žaidėjų, kelias būtų lygus, be jokių mažų kelių, kuriuos gali pasirinkti klientai.
Jeigu ir vyksta koks nors slaptas susidorojimas su sąžiningai dirbančiomis kredito unijomis, reikėtų prisiminti, kad pati Europos Sąjunga dabar itin skatina finansų rinkos įvairovę, prieštarauja didelių konglomeratų atsiradimui. Aš nemanau, kad yra normalu, jog net apie 90 proc. Lietuvos finansų rinkos yra sukoncentruota skandinaviškų bankų rankose.
- Kiek šiandien vidutiniškai Lietuvoje moka už indėlius ir už kokias palūkanas suteikia paskolas komerciniai bankai ir kredito unijos?
- Bankai už indėlius dabar daugiausia moka 0,3-0,5 proc. metines palūkanas, o vartojamąsias paskolas teikia už net 24 proc. palūkanas. Kredito unijos už indėlius siūlo apie 3 proc. palūkanas, o skolina ir už 12 proc.
Nemažai žmonių bankuose savo pinigus jau laiko ne tiek dėl palūkanų, kiek dėl saugumo. Po „Snoro“ likvidavimo jau praėjus tiek mėnesių kredito unijos, siūlydamos didesnes palūkanas, regis turėjo paaugti bent iki 15 proc. šios rinkos dalies, tačiau kol kas užimame tik apie 2 proc. visos Lietuvos finansų rinkos.
Yra ir nusikaltėlių
- Kokių priemonių savo vis prastėjančiam įvaizdžiui ir sąžiningai veiklai gerinti imasi rimtų sankcijų vis dažniau sulaukiančios kredito unijos? - „Respublika“ paklausė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio.
- Matome tendenciją, kad kredito unijų veikla sparčiai aktyvėja ir jos ima akivaizdžiai trukdyti komerciniams bankams, kurių konkurencija po „Snoro“ ir Ūkio bankų uždarymų gerokai sumažėjo.
Todėl man visiškai nenuostabu, kad užsienietiškų bankų sveikata susirūpinęs Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų, kurie gali bent šiek tiek išvalyti nepatogius žaidėjus iš finansų rinkos. Pirmiausia juk ir imtasi priemonių prieš pačius silpniausius - jų veikla jau sustabdyta ar bent apribota.
Prasidėjęs kredito unijų įspėjimų, veiklos apribojimo ar net uždarymų vajus greičiausiai naudingas tik bankams, bet ne Lietuvos piliečiams. Juk klientas turės tik nemalonumų savo pinigus patikėjęs išties įtartinai kredito unijai.
- Bet juk Lietuvos bankas stabdo nemokių unijų veiklą?
- Lietuvos bankas neturėtų kredito unijų dėl tam tikrų keistų priežasčių vertinti per griežtai, išlikti iki galo objektyvus bei teisingas visų finansų rinkos žaidėjų atžvilgiu. Kartu sveikiname specialiąsias tarnybas, tokias kaip FNTT, kurios rimtai imasi tirti ir rekomenduoja uždaryti tikrai nesveikais pagrindais veikiančias kredito unijas.
Pastaruoju metu kredito unijų vadovai rimtai tariasi, kaip išsaugoti savo įvaizdį ir imtis visų priemonių iš bendruomenės pašalinti nesąžiningus veikėjus, dirbančius visų mūsų vardu. Bet klausimas, kiek kredito unijų Lietuvoje apskritai liks iki šių metų galo, yra ne tik retorinis. Pasibaigus 2013-iesiems mes aiškiai pamatysime, ar didieji komerciniai bankai vis dėlto leis gyvuoti savo mažiesiems konkurentams.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
