2 nuotr.Į Lietuvą atėjęs vokiečių „Lidl“ susikūrė apie save įvaizdį kaip apie pigiausių parduotuvių tinklą, tačiau „Pricer.lt“ atliktas tyrimas atskleidė, kad tikrovė yra visiškai kitokia. Pigiausias prekių krepšelis yra toli gražu ne „Lidl“, nes jį lenkia tiek „Norfa“, tiek „Maxima“, tiek „Aibė“, tiek „Rimi“. Tačiau propaganda daro savo ir žmonės vis dar tiki, kad pigiausia yra „Lidl“.
„Pricer.lt“ į pigiausių prekių krepšelį įtraukė 32 maisto prekes. Pigiausias krepšelis yra trijuose lietuviškuose prekybos tinkluose: tinkle „Norfa“ - 52,75 euro, „Maxima“ - 53,15 euro, „Aibė“ - 55,36 euro. Vokietijos tinklą, kurio krepšelio kaina yra 56,08 euro, lenkia ir „Rimi“ - 55,9 euro. Tad kur čia tas „Lidl“ išreklamuotas pigumas?
Negana to, atskirą tyrimą „Pricer.lt“ atliko ir nagrinėdamas, kur galima pigiausiai įsigyti sviesto. „Lidl“ pigiausias sviestas (už kilogramą) rugpjūtį kainavo net 7,95 euro, tuo pat metu „Rimi“ - 7,72 euro, „Iki“ - 7,6 euro, „Norfa“ - 7,5 euro, „Maxima“ - vos 4,95 euro. Nepaisant visų šitų skaičių apklausos rodo, kad žmonės mano, jog „Lidl“ yra vienas pigiausių tinklų.
Dažnas apsilankęs bet kurioje iš „Lidl“ parduotuvių nusivilia ne tik kainomis, bet ir skurdžiu pasirinkimu. Kartais ne tik kad kurio nors produkto būna viena ar dvi rūšys, bet ir visai jo nebūna. Pavyzdžiui, užsimano pirkėjas namie pasidaryti troškinio, „Lidl“ nusiperka morkų ir faršo, bet gali nerasti kopūsto, todėl vis tiek reikia eiti į kitą parduotuvę.
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis sako, kad žmonės tiki esą mažomis „Lidl“ kainomis, nors jos tokios nėra, dėl varomos propagandos.
„Pažiūrėkite, kokia propaganda varoma, ypač per televiziją. O propaganda yra geriausia smegenų plovimo priemonė visame pasaulyje. Štai Amerikoje visa žiniasklaida varo, kad prezidentas Donaldas Trampas šneka nesąmones, vis bruka tai ir bruka, o žmonės tuo tiki. Taip ir su „Lidl“, jis šituo galingu įrankiu puikiai naudojasi. Žmonės „durninami“, nes jei nepatikėtų žemomis kainomis, neitų į „Lidl“. O dabar eina, nes smegenys praskalautos. O dar pasodinama tokia figūra kaip Arvydas Sabonis, kuris labai nykiai reklamose atrodo. Jis išlenda iš kiekvieno kampelio ir tikina, kad ten pirkti verta. O kas yra A.Sabonis? Dievas, nes krepšinis yra Lietuvos religija. Vienu žodžiu, visos priemonės pasitelkiamos“, - akcentavo V.Daujotis.
Profesorius priminė, kad labai dažnai pliekiami yra lietuviško kapitalo prekybos tinklai, ypač dėl didelių kainų, tačiau tyrimas atskleidė, kad užsienietiški tinklai dar labiau smaugia pirkėjus.
„Visi stengiasi parduoti kuo brangiau. „Lidl“ visame pasaulyje turi susikūręs pigaus tinklo įvaizdį, todėl žmonės eina net jei ten ir didesnės kainos, įsitikinę, kad jos mažesnės. Juk nedaug kas turi laiko sėdėti ir studijuoti, kokioje parduotuvėje kas pigiausia. Nestebina, kad tas pačias prekes „Lidl“ toje pačioje Vokietijoje pardavinėja pigiau nei pas mus. Vokiečiai paprasčiausiai nepirktų, nes turi didelį pasirinkimą ir didelę perkamąją galią. Priešingai nei mes. „Lidl“ teisinasi, kad pas mus brangiai pardavinėja, nes yra maža rinka. Bet juk rinka yra visa ES, jokių muitų barjerų nėra. Kitas pasiteisinimas - brangu toli vežti. Visiška nesąmonė, logistikos kaštai visame pasaulyje į prekės kainą beveik neįskaičiuojami. Priešingu atveju pas mus brangiausios prekės būtų iš Kinijos ar Taivanio, o jos yra pigiausios. Aišku, ir nekokybiškos, tačiau jei logistikos kaštai daug reikštų, tikrai nebūtų pigiausios“, - paaiškino V.Daujotis.
Profesorius prisipažino, kad yra buvęs „Lidl“ parduotuvėje, bet ten jam nepatiko. Visų pirma - dėl mažo pasirinkimo ir dėl to, kad beveik nėra lietuviškų prekių, nors žmonės įpratę prie lietuviškų. Anot V.Daujočio, žmones bandoma pripratinti prie tarptautinių prekės ženklų, o tai dar vienas žingsnis link globalizacijos.
„Kodėl „Lidl“ iš viso atėjo į Lietuvą? Nes apie Lietuvą Vokietija galvoja taip pat, kaip mes apie kokią nors atokią Azijos ar Afrikos šalį, kad ten tiks bet kas, ką tik patieksime. Be to, visi žino ir mūsų mentalitetą, kad esame linkę paklusti. Žiūrėkime, kas pirmieji garsiai prabilo apie tai, kad vienoms ES valstybėms tie patys gamintojai tas pačias prekes pardavinėja kokybiškesnes nei kitoms. Čekai, vengrai, kurie tokius tyrimus dar prieš metus atliko. Mes baugiai dairėmės, dairėmės, kol po metų ir mes pasiryžome tokiam žingsniui. Be to, prisiminkime, kad analogišką tyrimą Lietuva buvo atlikusi dar 2013-aisiais. Ir kas iš to? Bijojome kelti triukšmą, kad didysis brolis Briuselyje nepasižiūrėtų blogai. O čekai ir vengrai iš karto sukėlė triukšmą. Tik kai jie sukėlė, drįsome prisijungti prie choro“, - pastebėjo V.Daujotis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
