Bankai meluoja net susirietę

Ruošia „dovanėlę“

SEB Baltijos šalių padalinio vadovas Rihas Untas (Riho Unt) Latvijos žiniasklaidai paskelbė, kad bankas ketina įmonių Baltijos šalyse indėliams taikyti neigiamas palūkanas. O tai reikštų, kad indėlių savininkai ne tik negautų palūkanų, bet dar ir turėtų susimokėti bankams. Esą priešingu atveju bankai gali žlugti, nes mažėja pajamos iš paskolų palūkanų. Apie indėlių fiziniams asmenims apmokestinimą kol kas dar nekalbama, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje tą draudžia Civilinis kodeksas. Tačiau kodeksas - ne šventa karvė, lobistai gali pasistengti, kad Seimas šią kliūtį pašalintų.

Lietuvos komercinių bankų sistemoje pernai pasiektas naujas indėlių rekordas - per metus bankuose laikomų indėlių suma išaugo 4,8 proc. ir pasiekė 17,1 mlrd. eurų.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo, indėliai - prasta žaliava, pinigų iš einamųjų sąskaitų niekur negalima investuoti ir gauti iš jų grąžos, iš esmės jie net kone nuostolingi, todėl norima, kad būtų įteisinti taupomieji ilgalaikiai indėliai, kurių klientas negalėtų atšaukti mažiausiai metus.

„Kitose valstybėse tokie taupomieji indėliai yra, o pas mus terminuotą indėlį klientas gali atsiimti kada panorėjęs. Labai svarbu, kad politikai paremtų Seime jau užregistruotą iniciatyvą įvesti neatšaukiamus indėlius, kuriuos būtų galima investuoti rinkoje bei gauti didesnę grąžą ir taupantiesiems, ir bankai galėtų daugiau uždirbti“, - tikino S.Kropas.

Perbėgs į užsienio bankus

Bankininkų argumentai, esą bankams neapmokestinus indėlių gresia problemos, nes verslas vis mažiau skolinasi, neįtikina nei pačių verslininkų, nei politikų, nei specialistų.

Kauno verslo informacijos centro „Verslininkų namai“ direktorius Donatas Žiogas tvirtina, kad bankai skolina tik stambiajam verslui, ir tai tik itin sėkmingai dirbančioms įmonėms.

„Pavyzdžiui, pradedančiajam verslui niekada neskolina. Veikiančioms įmonėms skolina, jei yra geros jų prognozės. Skolina už 5-6 proc. palūkanas. Indėlių apmokestinimas pakenks ne įmonėms, o patiems bankams. Nes dabar, įvedus eurą, visiškai nesudėtinga įmonės pinigus laikyti užsienio bankuose, nes net valiutos keitimas nieko nekainuoja. Man iš viso keisti yra tokie ketinimai, nes bankai turi gyventi iš kreditavimo ir palūkanų, o ne kaip dabar“, - atkreipė dėmesį D.Žiogas.

Neleistini susitarimai

„Svarbiausia, kad valdžia visus stumia į bankų glėbį ir leidžia, kad jie iš visų pusių visus apmokestintų“, - įsitikinęs Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė. - Per bankus eina didžiuliai pinigų srautai, todėl valstybė suinteresuota, kad jie būtų stabilūs ir uždirbtų. Tačiau leidžiama uždirbti ir negražiais būdais. Tiesa, Lietuvos bankas Seimui jau teiks pasiūlymus dėl kai kurių apribojimų. Tačiau bankų advokatai iš karto pradėjo šaukti, kad negalima bankų skriausti. Tų apribojimų ir nebūtų reikėję, jei bankai nebūtų pradėję sukioti visiems rankų, pradedant mokesčiu už įplaukas į nuosavas sąskaitas ir baigiant indėlių apmokestinimu. Apribojimai būtini. Jei, pavyzdžiui, vienoje parduotuvėje ta pati duona kainuoja 1,5 euro, o kitoje - eurą, žmogus eis į kitą. O banko pasirinkti negali, nes visi kaip susitarę taiko vienodai didelius įkainius už viską. Ir, mano nuomone, ne kaip susitarę, o susitarę, tik niekas jų nepagauna.“

Žlugdo ekonomiką

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtina, kad dabartinė komercinių bankų vykdoma politika kenkia Lietuvos ekonomikai.

„Lietuvoje įsivyravo tam tikra stagnacija, ekonomikos augimo nebesimato, jis yra pristabdytas. Šiandien bankai verslui nebeduoda paskolų, verslas nebestato, pramonė nebegamina. Tada atsiranda pinigų perteklius ir bankai sako: jei norite, kad saugotume jūsų pinigus, susimokėkite.“

Dalia MATUKIENĖ, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė:

- Komerciniai bankai ketina apmokestinti indėlius, nes esą turi per daug laisvų pinigų, kadangi nebesiseka iškišti paskolų. Ar toks teiginys atitinka tikrovę?

- Visiškai ne. Priešingai. Komerciniai bankai absoliučiai nekredituoja smulkiojo ir vidutinio verslo. Jie argumentuoja tuo, esą smulkusis ir vidutinis verslas neturi tinkamų idėjų, gerų verslo planų, todėl esą nenori rizikuoti. Ši dainelė dainuojama nuo 2009 metų, mes šį klausimą kėlėme Lietuvos banke. Bet problema nesprendžiama, nes Lietuvos bankas, pasirodo, neturi jokių svertų, negali komerciniams bankams liepti skolinti. Manau, kad atsiras nauji finansiniai instrumentai, tokie kaip tam tikras overdraftas, kurį siūlo kai kurios įmonės bei užsienio investuotojai. Kad būtų suprantamiau, paaiškinsiu, kas yra overdraftas. Pavyzdžiui, jei įmonė atliko darbus ir turi išrašiusi sąskaitą, ją du mėnesius už labai nedideles palūkanas finansuoja tam tikri investuotojai. Manau, kad greitai galėsime iš viso apsieiti be bankų. Galų gale juk yra bitkoinas ir kitokie dalykai. Verslas tikrai nesėdės ir nelauks, kol kuris nors bankas sugalvos, jog kuri nors verslo idėja yra visiškai nerizikinga, ir dar bankui primokės, kad bankas duos tam tikrą teigiamą atsakymą.

- Šiaip jau bankų paskirtis nuo neatmenamų laikų būdavo teikti paskolas už palūkanas ir imti indėlius taip pat už palūkanas. O kokia dabar jų paskirtis, jei indėlius ketina apmokestinti ir nebeskolina?

- Čia jau nebe bankai, o kontoros, kurios teikia paslaugas tik gyventojams: išgrynina pinigus, palaiko sąskaitose. Ir, aišku, ne už dyką, iš čia susižeria pelno. O svarbiausia, kad visus privertė atsisakyti grynųjų pinigų, algos pervedamos tik į korteles. Negana to, politikai, lobistų veikiami, dar ir apribojo atsiskaitymą grynaisiais. Visi atsidūrėme bankų glėbyje, o šie tuo ir naudojasi. Žino, kad niekas nebežengs žingsnio atgal, darbovietės nebemokės algų grynaisiais. Bet manau, kad ir šioje vietoje bus galvojama, kaip tų bankų išvengti, įmonės gal pradės naudotis tam tikromis tarpusavio užskaitomis, atsiskaitymais bitkoinais ir kitomis elektroninėmis priemonėmis.

- Indėlių apmokestinimas smulkiam ir vidutiniam verslui būtų didelis smūgis?

- Jei įmonės vadovas turi šiek tiek smegenų, tai jis banke pinigų nelaiko. Jis daro apyvartas, plečia verslą, perka naujas technologijas ir tikrai nelaukia, kol bankas jį apmokestins už turimas lėšas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“