1 nuotr.Švietimo ir mokslo ministerija siūlys keisti studentiškų paskolų sistemą, kuri šiuo metu yra naudinga tik bankams. Jei studentas neišgali grąžinti paskolos, nuostolius komerciniams bankams padengia valstybė. Per pastaruosius penkerius metus bankai iš valstybės vien už palūkanas sugebėjo uždirbti 2,5 mln. litų.
Praėjusią savaitę Valstybės kontrolė pateikė audito ataskaitą apie mūsų šalies studijų paskolų sistemą, kuri galioja nuo 2009 metų.
Valstybiniai auditoriai mano, kad dabartinė paskolų sistema leidžia valstybei sutaupyti, nes paskolų studijuojantiems nereikia dalyti iš Valstybinio studijų fondo. Su valstybės garantija studentams skolina komerciniai bankai.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, liberalo Gintaro Steponavičiaus 2009 metais įvesta sistema valstybei yra žalinga, mat bankai neprisiima jokios rizikos. Jei studentas negrąžina įsiskolinimų, juos iš savo kišenės bankams padengia valstybė. Be to, kad studentams nereiktų mokėti didesnių nei 5 proc. palūkanų, jų perviršį bankams taip pat padengia valstybė.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus sako, kad tik dabar tokia paskolų sistema gali atrodyti pigi. Tačiau ateityje, didėjant skolininkų skaičiui, valstybei ji gali atnešti didelių nuostolių.
„Nuo tos sistemos įgyvendinimo praėjo dar nedaug laiko - penkeri metai, - todėl jos neigiamos pasekmės dar neišryškėjo. Tačiau įsivaizduokite, jei studentai, pasiėmę paskolas, emigruodami ar dar kitaip bandys nuo jų pasislėpti, jei negalės grąžinti paskolų dėl nedarbingumo ar kitų priežasčių, už tai sumokės valstybė“, - atkreipia dėmesį viceministras.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis ketinama paskolų sistemą keisti - Valstybiniam studijų fondui vėl patikėti studijų kainai skirtų paskolų teikimą. Tokia sistema galiojo iki 2009 metų.
„Dabar 100 proc. paskolų grąžinimą komerciniams bankams garantuoja valstybė. Dengia iki tol buvusias aukštas palūkanas. Jau yra pavyzdžių, kai už tuos studentus, kurie negalėjo grąžinti paskolos, pavyzdžiui, žmogus numirė, 100 proc. atlygino valstybė. Tas skaičius gali didėti. Štai Didžiosios Britanijos pavyzdys rodo, kad negrąžintinų paskolų procentas yra tikrai nemažas. Tokiu atveju našta valstybės biudžetui tik didėja“, - perspėjo R.Vaitkus.
Per 2009-2013 metus bankai iš valstybės jau gavo 2,5 mln. litų vien už remiamų paskolų palūkanas. O neįvykdyti studentų skoliniai įsipareigojimai valstybei kainavo 0,4 mln. litų.
Per minėtą laikotarpį bankai studentams suteikė 125 mln. litų valstybės remiamų paskolų.
Praėjusių metų pabaigoje negrąžintinų valstybės remiamų paskolų suma siekė 115,5 mln. litų.
Paskolas studentams šiuo metu teikia du bankai - „Swedbank“ ir DNB. Per ketverius studijų metus vienas studentas gali pasiimti ne daugiau nei 50,05 tūkst. litų paskolų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
