Latvijos komerciniai bankai sulaukė milijoninių baudų už tai, kad susitarė taikyti vienodus mokėjimo kortelių ir bankomatų komisinius mokesčius bei tarifus. Lietuvoje kol kas neaišku, ar vietos finansinės institucijos yra sudariusios kartelį. Tačiau bankų primetami komisiniai už kortelių tvarkymą yra tokie dideli, kad privertė degalų pardavėjus ir smulkiuosius verslininkus viešai prabilti apie jų bei vartotojų galimą apiplėšinėjimą.
Prieš tai degalais prekiaujančios įmonės ir smulkieji verslininkai kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kad ši išaiškintų, ar tikrai mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai nėra sudarę tokio pat kartelinio susitarimo, kokį savo šalyje atskleidė latvių atsakingos institucijos.
Metų pradžioje Latvijos konkurencijos taryba nubaudė 22 vietos bankus, jiems už kartelį iš viso skirta 5,5 mln. latų (27 mln. litų) baudų. Tarp nubaustų vyrauja skandinaviško kapitalo finansų institucijos. “Swedbank” šalies kaimynės biudžetą papildė 2,83 mln. latų (13,75 mln. litų), SEB - 558,7 tūkst. latų (2,72 mln. litų), “DnB Nord Banka” - 167,4 tūkst. latų (813,56 tūkst. litų), “Nordea Bank Finland Plc” Latvijos filialas - 158,4 tūkst. latų (769,8 tūkst. litų) baudomis.
Lietuvos konkurencijos taryba kol kas atsisako komentuoti, kaip vyksta tyrimas. Tačiau pardavėjų nuomonė tvirta - bankų kartelis tikrai egzistuoja.
Degalus pabrangina iki 8 centų
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Lukas Vosylius sakė, kad degalų pardavėjų kantrybės taurė buvo perpildyta, kai sužinota, jog mūsų šalyje veikiantys bankai įmonėms taiko aukščiausius tarifus Baltijos šalyse už naudojimąsi banko kortelėmis.
LNPPĮA žiniomis, Latvijoje vidutinis bankų kortelių tvarkymo įkainis siekia 0,55-0,6 proc. prekės kainos už nuodojimąsi savo banko kortelėmis ir 0,7-0,9 proc. kitų bankų kortelėmis, Estijoje - atitinkamai 0,85-0,9 proc. ir 1 proc. Tuo tarpu pas mus bankai pasiima vidutinį 1,15-1,25 proc. mokestį tvarkydami savo korteles ir 1,25-1,4 proc. - kitų bankų korteles.
“Nors Baltijos šalyse dominuoja tie patys skandinaviški komerciniai bankai, toks įkainių skirtumas už naudojimąsi mokėjimo kortelėmis sunkiai paaiškinamas. Vietos bankai neretai aiškina, kad egzistuoja tarpbankinis susitarimas taikyti vienodą tarifą už nenuosavų banko kortelių aptarnavimą. Asociacijos nuomone, šalyje veikiančių komercinių bankų nustatyti komisiniai mokesčiai ir įmokų tarifai už tarpbankines operacijas iškreipia sąžiningos konkurencijos principus, nes Lietuvos bankai nesiūlo žemesnių komisinių mokesčių, nekonkuruoja ir nesirūpina, kaip pritraukti naujų klientų arba pirkėjų”, - rašoma LNPPĮA rašte Konkurencijos tarybai.
“Mūsų asociacijai priklauso didieji degalinių tinklai “Statoil”, “Lukoil Baltija”, “Neste”. Jų svoris ir įtaka leidžia derybose su bankais užimti tvirtesnę poziciją, todėl sugebame išsiderėti palankesnius kortelių aptarnavimo įkainius, nors ir jie, palyginti su Latvija ir Estija, nėra mums palankūs. Tačiau mažoms degalinėms bankai sugeba primesti dar blogesnes sąlygas”, - sakė L.Vosylius.
“Emsi”, “Alauša” ir kitus mažus degalinių tinklus vienijančios Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos pirmininkas Romandas Sadauskas patvirtino, kad jų degalinėse mokestis už kortelių tvarkymą degalų kainą gali pakelti net iki 8 centų už litrą. “Kortelės aptarnavimas mums kainuoja net iki 2 proc. pirkinio vertės. Latvijoje bankai nebankrutuoja taikydami triskart mažesnį mokestį. Manau, be kartelio pas mus tikrai neapsieita”, - sakė pašnekovas.
Kortelės žlugdo verslą
Kaip ir degalinių atveju, skaudžiausiai bankų taikomi tarifai kerta smulkiesiems prekybininkams. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininko pavaduotojas Arturas Mackevičius dienraščiui sakė, kad dėl kortelių tvarkymo įkainių taryba kreipėsi ne tik į Konkurencijos tarybą, bet ir į Seimo Ekonomikos komitetą, Vyriausybę.
“Kitaip ir negalime elgtis - juk bankai žlugdo mūsų verslą”, - tvirtino vienas iš LSVVT vadovų.
A.Mackevičius teigė apskaičiavęs, kad smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės už kiekvieną pirkimą atsiskaitant kortele bankui automatiškai sumoka 1,8-2,5 proc. pirkinio sumos. Prie jos dar reikia priskaičiuoti 0,15 lito siekiantį mokestį ryšių įmonei už sujungimą su korteles aptarnaujančia finansų institucija, 0,19 lito dydžio vienos minutės informacijos perdavimo tarifą, kita.
“Todėl kuo mažesnis pirkinys, tuo didesnis patiriamas nuostolis”, - neslėpė LSVVT pirmininko pavaduotojas.
Anot jo, jei kortele atsiskaitantis pirkėjas mažoje įmonėje perka prekių už 1 litą, net 50 centų iš šios sumos įmonė priversta atiduoti bankui už kortelės tvarkymą ir ryšių įmonei. “Pardavėjas tokiu atveju yra priverstas net keliasdešimčia centų parduoti prekę pigiau nei jos savikaina”, - teigė LSVVT pirmininko pavaduotojas.
Šiokio tokio pelno lieka nebent tada, kai įsigyjama prekių ne mažiau kaip už 10 litų. “Tačiau mažose įmonėse dažniausiai perkama už 3-5 litus. Kol atsiskaitančiųjų kortelėmis skaičius nesiekia 8 proc., nuostolius dar sugebame padengti iš savo kišenės. Tačiau jei kortelėmis atsiskaitys daugiau žmonių, būsime priversti kelti prekių kainas”, - sakė A.Mackevičius.
Tiesa, dėl minėtų priežasčių dalis mažųjų įmonių atsisako priimti korteles ir dabar.
Kartelį neigia iš paskutiniųjų
Paradoksas, tačiau A.Mackevičiaus nuomonei pritarė ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Stasys Kropas. Jis pripažino, kad mažesniems prekybininkams neapsimoka prisijungti prie mokėjimo kortelių sistemos, nes esą esant nedidelei apyvartai tenka sumokėti palyginti didelius mokesčius bankams ir dėl to prekybos įmonės patiria nuostolių.
Kaip ir reikėjo tikėtis, S.Kropas neigė kartelinį susitarimą tarp Lietuvos bankų. “Kartelio mūsų šalyje negali būti, nes Lietuvos bankai dėl mokėjimo kortelių sistemos derasi individualiai ir pasirašo dvišalius susitarimus, o Latvijoje dar 2002 m. buvo pasirašytas daugiašalis susitarimas tarp bankų. Šis ir tapo prielaida įtarti Latvijos bankus sudarytu karteliu, nors patys bankai neigė sudarę draudžiamą susitarimą ir iš anksto susitarę dėl vienodų tarifų”, - tvirtino pašnekovas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"