Bankininkai minta iš išpūstų paslaugų tarifų

Komerciniai bankai gyvena iš palūkanų. Taip oficialiai apibūdinamas finansinių institucijų uždarbio šaltinis. Bet tik ne Lietuvoje. Jei tikėtume mūsų centrinio banko pateikiamais duomenimis, net 62,1 proc. per pirmąjį 2011 m. pusmetį gauto pelno komerciniai bankai susižėrė per paslaugų įkainius. Įvairių mokesčių pavidalu, kitaip sakant - vien aptarnaudami mūsų įmonių, gyventojų ir valstybės sąskaitas, sausio-birželio mėnesiais komerciniai bankai susišlavė net 319,2 mln. litų pajamų, o viso bankų sektoriaus pelnas per tą patį laikotarpį siekė 513,6 mln. litų.

Asociacijos vadovas į verslininkus numojo

Komercinių bankų pajamos ypač paaugo pavasarį beveik sutartinai pakėlus savo teikiamų paslaugų įkainius. Kaip ir visuomet padidėjus mokesčiams, skaudžiausiai paslaugų pabranginimas smogė mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir smulkioms įmonėms. Tiesa, ir iki tol paslaugos nebuvo labai pigios.

Tūkstančiai smulkiųjų verslininkų gali papasakoti, kaip bankai plėšia jų mažas, labai sunkiai uždirbtas pajamas. Pavyzdžiui, smulkiesiems prekybininkams labiausiai užkliūva atsiskaitymo bankinėmis kortelėmis sistema. Nuo kiekvieno pirkinio sumos įmonė yra priversta mokėti 3 proc. aptarnavimo mokestį. Be to, kiekvienas parduotuvėje esančio mokamųjų kortelių nuskaitymų terminalo sujungimas su banku kainuoja 25 centus.

Todėl smulkias parduotuves turintys prekybininkai mažai kainuojančių prekių kortelėmis net neparduoda. Formaliai tai nusižengimas galiojantiems įstatymams, bet kitos išeities nėra - įmonės greitai bankrutuotų.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas tvirtino, kad atsiskaitymas kortelėmis, arba vadinamuoju debetu, yra vienas iš rezervų vartotojams mažinti bendras išlaidas bankų paslaugoms. „Atsiskaityti banko kortele pirkėjui nekainuoja. Jei būtų atsiskaitoma vien jomis, klientai daug sutaupytų“, - sakė asociacijos vadovas.

Tačiau „Respublikai“ atkreipus dėmesį, kad tokiu atveju kenčia smulkieji verslininkai, S.Kropo žodžiuose buvo girdėti ciniškos gaidelės: „Tai jau verslininkų reikalas“.

Dvigubi tarptautinių pervedimų standartai

Tačiau, regis, cinizmo bankams netrūksta bendraujant ne tik su verslininkais, bet ir su visais klientais. Atsivertus bankų svetaines patenki į įvairiausių įkainių už bankų paslaugas brūzgyną. Juos labai sunku suprasti, nes atskiruose bankuose vienas ir tas pats paslaugų mokestis vadinamas vis kitaip. Kai kurie mokesčiai už tas pačias operacijas yra dvigubi. Pavyzdžiui, bankai ima mokestį už bankinį pervedimą, tačiau vėliau nuo jau pervestų pinigų dar nuskaičiuojamas ir vadinamasis administravimo mokestis.

Dauguma paslaugų įkainių pykdo ne tik smulkiuosius verslininkus, bet ir daugumą bankų klientų.

Bet kurie mokesčiai yra nemotyvuotai užkelti ir kuriais bankai labiausiai apiplėšinėja klientus? Ekonomistas akademikas Antanas Buračas neabejoja - tikras klondaikas daliai bankų yra vadinamieji tarptautiniai pervedimai.

Šiais laikais jie ypač dažni. Nuo Nepriklausomybės 1990-aisiais atkūrimo Lietuvą paliko apie 800 tūkst. gyventojų. Dauguma jų dirba Europos Sąjungoje. Ir siunčia uždirbtus pinigus giminaičiams ar artimiems žmonėms į Lietuvą. Vien per 2011 m. I pusmetį į šalį buvo atsiųsta 4,1 mlrd. litų. Rečiau pinigai yra siunčiami į Vakarus.

A.Buračo teigimu, emigrantai yra negailestingai išnaudojami. „Žinau mažiausiai porą Skandinavijos bankų, kurie vienokias žaidimo taisykles taiko savo šalyse ir visai kitokias - Lietuvoje“, - teigė akademikas.

Jo teigimu, egzistuoja tokia bendra mokėjimų paslauga Europoje SEPA, kuri apima visas ES valstybes nares, taip pat Norvegiją, Islandiją, Monaką, Lichtenšteiną ir Šveicariją. Bendrijos šalyse SEPA buvo įdiegta 2008 m. sausio 28 d., tačiau, sakė A.Buračas, ne visi ją pasirašę skandinavų bankai taiko mūsų šaliai.

„SEPA programoje dalyvaujantys bankai už pervedimus Europos Sąjungos viduje iš savo klientų prašo simbolinio 2-3 eurų (6,90-10,35 lito) mokesčio. Tokio turėtų būti prašoma ir iš Lietuvos ar į Lietuvą pervedančių pinigus asmenų. Tačiau tikrovėje mažiausiai vienas didelis švedų bankas reikalauja už tokį pervedimą mokėti 50-60 litų jau Lietuvoje. Panašius įkainius taiko ir kiti bankai. Teisinamasi, kad mes nesame euro zonos nariai, todėl tarptautinių atsiskaitymų iš mūsų šalies ir į mūsų šalį negalima laikyti vidaus atsiskaitymais. Užtat esą jie ir yra dešimt kartų brangesni. Tačiau Švedija irgi nėra euro zonoje, tačiau, mano žiniomis, tas bankas ten taiko tarifus, kurie ir numatyti SEPA sutartyje“, - piktinosi akademikas.

Milijonai - iš emigrantų

Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška „Respublikai“ teisinosi, kad nėra vedama statistika, kiek tiksliai pervedimų atlikta emigrantams per bankinę sistemą sausio-birželio mėnesiais pumpuojant jau minėtus keturis milijardus.

Teoriškai, jei vienas pervedimas siektų nors 10 tūkst. litų, tokių pervedimų galėjo būti keturi šimtai tūkstančių. Jei visi bankai taikytų tą patį įkainį, kaip ir A.Buračo paminėtas bankas, vien iš emigrantų tarptautinių pervedimų į Lietuvą finansinės institucijos per pirmus šešis 2011-ųjų mėnesius galėjo uždirbti iki 24 mln. litų.

O juk tarptautiniais pavedimais pinigus pervedinėjo ne vien užsienyje dirbantys emigrantai. Tokiu būdu pinigai buvo pervedami ir iš Lietuvos savo artimiesiems užsienyje, tarpusavyje į abi puses atsiskaitinėja įmonės. Anot Lietuvos banko, per pirmus šių metų šešis mėnesius tokių pervedimų būta net už 94,11 mlrd. litų.

Kad darydami tarptautinius pervedimus bankai diskriminuoja mūsų šalį, buvo priverstas pripažinti net Lietuvos banko asociacijos vadovas.

„Tarptautiniai įkainiai yra, be abejo, aukšti, palyginti su mūsų kainomis“, - sakė Lietuvos bankų asociacijos vadovas. Tačiau S.Kropas pakartojo, kad SEPA lengvatomis naudotis Lietuvoje veikiantys bankai esą turi tiktai ribotas galimybes, nes esame ne euro zonos nariai.

Centrinio banko įtaka - daugiau moralinė

Beveik tuo pat metu, kai pavasarį komerciniai bankai pakėlė savo paslaugų įkainius, į Lietuvos banko vadovo kėdę atsisėdo Vitas Vasiliauskas. Vienas pirmųjų jo darbų buvo balandį atkreiptas komercinių bankų dėmesys į tai, kad būtina keisti paslaugų tarifų formavimo metodologiją ir ideologiją.

Tačiau praėjus beveik pusmečiui apie sumažintus įkainius kai kurioms savo teikiamoms paslaugoms sugebėjo pranešti vos trys bankai - lietuviško kapitalo Ūkio bankas, švedų SEB ir danų „Danske“ bankai.

Kitų bankų reakcijos dar laukiama. Tačiau A.Buračas sakė netikįs, kad bankų paslaugų tarifų sektoriuje, išskyrus kosmetinius kai kurių įkainių pakoregavimus, kas nors pasikeistų. „Manau, kad net ir geriausių siekių vedamas Lietuvos bankas nieko nepadarys - jis paprasčiausiai neturi teisinių priemonių ką nors padaryti“, - tvirtino akademikas.

Centrinio banko atstovas M.Milieška džiaugėsi savo darbu: „Lietuvos bankas atlieka teisės aktuose numatytą bankų priežiūrą. Jeigu reikia, taiko įstatymuose nurodytas poveikio priemones. Kaip žinoma, kitąmet planuojama Lietuvos bankui perduoti visos finansų rinkos priežiūrą ir finansų įstaigų vartotojų skundų nagrinėjimą. Manome, tai padidins Lietuvos banko galimybes ginti teisėtus vartotojų interesus“.