Nors teismas konstatavo, kad su akcijomis susietas obligacijas platinęs DNB bankas, tuomet dar „DnB Nord“ bankas, klaidino investuotojus, jaunai klaipėdiečių šeimai nuo to netapo lengviau. Ji suprato, kad nutiko blogiausia, kas tik galėjo nutikti - šio banko vilionės uždirbti iš obligacijų jai gresia turto pardavimu iš varžytinių arba jo perdavimu bankui.
Patikėjo banku
Prieš pradėdamas pasakoti savo istoriją, 33 metų klaipėdietis Audrius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) paprašė, jei įmanoma, neatskleisti jo asmenybės.
„Ne todėl, kad turiu ką slėpti. Paprasčiausiai noriu apsaugoti savo tėvus ir kitus šeimos narius nuo to, ką jau kelerius metus patiriu aš. Jie apie tai, kas vyksta, nieko nežino. Nesu įsitikinęs, ar tai nepakenktų jų sveikatai“, - sakė vyras.
Tris vaikus su žmona auginantis vyras, kuris yra vienintelis šeimos maitintojas, iki šiol puikiausiai prisimena 2007 metų vasarą, kai susigundė DNB banko siūlymu „įdarbinti“ nekilnojamąjį turtą, neprarandant investuotų lėšų.
„Man buvo garantuota, kad ši investicija yra daugiau nei labai saugi. Neva jokios rizikos, tik vienas pelnas. Bankas garantavo, kad mano įsigytos obligacijos duos 6 proc. metinį prieaugį. Apskaičiavau, mokėsiu 5,5 proc. dydžio palūkanas, tad man liks 0,5 proc. Paprastai kalbant, per tuos trejus metus aš turėjau uždirbti 11 700 litų ir net daugiau, jei akcijos kiltų į viršų. Jaunai šeimai tai solidi suma, tad ir susigundžiau. Pasitikėjau banku, nes tuo metu buvau ir jo klientas“, - pasakojo „Respublikai“ klaipėdietis.
Bankas Audriaus turtą įvertino apie 250 tūkstančių litų ir padidinęs šią sumą kelis kartus suteikė 780 tūkst. litų paskolą. Už šiuos pinigus jis 2007 metų liepos 26 d. ir įsigijo su pasaulio akcijomis susietų obligacijų.
Sūris pelėkautuose
Audriaus ramybė tęsėsi apie pusę metų, kol jis visai atsitiktinai sužinojo apie naują DNB banko pasiūlymą.
„Jį išgirdęs supratau, kad per metus obligacijos duos ne 6 proc., o tik 2 proc. metinį prieaugį. O tai reiškia, kad aš turėsiu sumokėti bankui 3,5 proc. nuo 780 tūkst. litų. Su savo abejonėmis nulėkiau į banką. Ir nors iš pradžių mane ramino, kad viskas neva bus gerai, netrukus pranešė, jog jei mano obligacijos nieko neuždirbs, patirsiu beveik 83 tūkst. litų nuostolį. Tokias palūkanas už suteiktą paskolą aš turėsiu sumokėti bankui“, - sakė vyras.
Jo teigimu, bankas jį paprasčiausiai apgavo, nes nupiešęs savo pasiūlymą tik rožinėmis spalvomis, net neužsiminė apie galimą riziką ir nuostolius.
„Bankas sukūrė produktą su labai didele rizika ir siūlydamas jį man, neprofesionaliam investuotojui, neįvertino šeimos pajamų ir ar galėsiu grąžinti skolą. Jo tikslas - užvaldyti mano nekilnojamąjį turtą, jį parduoti ir gauti pajamas. Tai pats geriausias modelis nusavinti turtą“, - neslėpė nusistebėjimo DNB banko veiksmais Audrius.
Pradėjo kovą
Nors tuo metu, kai suprato esąs banko apgautas, Audrius dar neturėjo patyręs nuostolių, nutarė nieko nelaukti ir kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją (VPK).
Ši konstatavo, kad suteikdamas klaidingą informaciją DNB bankas pažeidė įstatymą ir nubaudė jį 15 tūkst. litų bauda. Tačiau bankas kreipėsi į teismą ir bauda buvo panaikinta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nusprendė, kad bankas nubaustas nepagrįstai. Tačiau Audriui vilties suteikė teisėjo Romano Klišausko atskiroji nuomonė, kuri jam suteikė teisę vėl kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą.
„Bankas tikina, kad nepadarė jokio pažeidimo, ir nesileidžia į jokius kompromisus. Jei teismas pripažintų, kad DNB bankas pažeidė įstatymą, man atsirastų galimybė pradėti su juo bylinėjimąsi civiline tvarka. Kito kelio nebėra. Kol kas gyvenu viltimi. Jei pralaimėsiu, nežinau, kaip reiks gyventi“, - netryško džiaugsmu klaipėdietis.
Gresia varžytinės
Nors teismas verdiktą dėl proceso atnaujinimo skelbs tik kitų metų pradžioje, jo nelaukdamas bankas pradėjo puolimą.
Jis kreipėsi į teismą ir šis nutarė pradėti priverstinės skolos išieškojimo procesą. Teismas Audrių aiškiai įspėjo, jei jis negrąžins per 95 tūkst. litų (81,7 tūkst. litų nesumokėtų palūkanų ir 12,4 tūkst. litų nesumokėtų delspinigių), bankui įkeistas jo turtas bus parduotas iš varžytinių skolai padengti arba perduotas administruoti kreditoriui, t.y. DNB bankui.
Precedentas yra
Kovą su banku pradėjusį klaipėdietį neseniai pradžiugino Vilniaus apygardos teismas. Jis priėmė pirmą palankų šalies investuotojams sprendimą, kad DNB bankas, platinęs su akcijomis susietas obligacijas (SASO), klaidino investuotojus. Minėtas obligacijų bankas siūlė įsigyti savo paties skolintomis lėšomis.
Teismas pripažino, kad vieno iš investuotojų su DNB banku 2007 metais sudarytos skolinimo obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartys yra negaliojančios. Nuspręsta, kad bankas netinkamai vykdė finansų įstaigos pareigą atskleisti klientui visą informaciją, kuri reikšminga rizikai įvertinti ir investiciniams sprendimams priimti. Galimas daiktas, klientui bus grąžinti neteisėtai pasisavinti šimtai tūkstančių.
Vertybinių popierių komisijos vykdytas sisteminis tyrimas šį rugpjūtį atskleidė, kad 640 neprofesionalių investuotojų už daugiau kaip 700 mln. litų įsigijo 2005-2010 metais DNB banko siūlytų išvestinių investicinių produktų. Galimi banko klientų nuostoliai iš šių investicijų, VPK skaičiavimu, siekia beveik 100 mln. litų.
Andrius Vilkancas, DNB banko atstovas spaudai:
Nuo pat šių metų balandžio mėnesio, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu patvirtino, kad teikdamas investicines paslaugas bankas nepažeidė galiojančių įstatymų ir teisės aktų, mes keletą kartų bandėme susisiekti su klientu norėdami rasti abiem pusėms priimtiną išeitį. Deja, kai kontakto rasti nepavyko, mums beliko pasirinkti teisinį kelią, kaip tai ir numato šalies įstatymai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
