3 nuotr.Birželį Europos Komisijos energetikos ir transporto generalinis direktoratas spręs, ar atnaujinti nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektų finansavimą, kurį nutraukė pernai gruodį. Svarstyklės svyra į tą pusę, kad Lietuvai teks pačiai krapštyti milžiniškas sumas, nors jas, kad tik stotume į ES, žadėjo euroderybininkai.
Štai praėjusią savaitę EK energetikos ir transporto generalinio direktorato direktorius branduolinei energijai Peteris Farosas (Peter Faross) žurnalistams pareiškė, kad uždaryti atominę elektrinę yra išskirtinai Lietuvos atsakomybė. Ar tikrai? Juk branduolinių atliekų aikštelę statanti Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovė „Nukem“ vėluoja trejus metus. Dėl to žlugo ne viena su „Nukem“ bendradarbiavusi lietuviška statybų bendrovė, o dabar triuškinamą smūgį į paširdžius gaus ir Lietuvos valstybė.
***
- „Ranga IV“ bankrutavo įmonės „Nukem“ dėka. Mums ji tiesiog nesumokėjo 30 mln. litų už atliktus darbus, - šeštadienio numeryje pagrindinę savo statybų verslo imperijos žlugimo priežastį atskleidė „Ranga IV“ savininkas Laimutis Pinkevičius.
- Ir nesikreipėte pagalbos į valdžią, kurios aukščiausius pareigūnus puikiai pažinojote, jie sukiojosi jūsų rengtuose prabangiuose vakarėliuose? - „Respublika“ šiandien tęsia pokalbį su žinomu verslininku, kurį daug kas norėtų pamiršti.
- Vyriausybė mūsų paprasčiausiai nepalaikė, sakė, kad čia tėra „Rangos IV“ ir „Nukem“ komerciniai santykiai.
Kai pradėjome su „Nukem“ dirbti statant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) panaudoto branduolinio kuro saugyklas, ta įmonė dar buvo vokiečių, o vėliau ją perėmė rusai. Už atliktus statybos darbus jie tiesiog nesumokėjo 30 mln. litų.
Mes, tapę panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybų subrangovais, pirmieji ir nukentėjome. Po mūsų dirbo kita lietuviška įmonė - „Vėtrūna“. Bet ir ji nukentėjo, nors dar gal kapstosi.
Aš vaikščiojau pas tuometį energetikos viceministrą Romą Švedą, net patį energetikos ministrą Arvydą Sekmoką. Bet jie manęs negirdėjo, tik kartojo, kad branduolinio kuro saugyklų statybų problema tėra „Rangos IV“ ir „Nukem“ reikalas.
Bet tai nebuvo tik dviejų privačių įmonių klausimas, o Lietuvai svarbios strateginės reikšmės statybos. Visada sakiau, kad karti „Rangos IV“ patirtis skaudžiai baigsis visai valstybei, - taip ir atsitiko.
Energetikos ministerijos vadovai šią problemą vardijo kaip nesvarbią, nors aš tik prašiau iš „Nukem“ vyriausybiniu lygmeniu išreikalauti reikiamus statybos brėžinius, nes jie nuo mūsų buvo slepiami. Maldavau: duokite brėžinius ir saugyklą pastatysime laiku.
Bet tuo metu jau apie 700 mūsų statybininkų buvo be darbo. Prasidėjo atsiskaitymų vėlavimai, augo delspinigiai, santykiai su „Nukem“ tik aštrėjo. Tol, kol sutartis su mumis buvo nutraukta, - „Nukem“ puikiai tai pavyko prisidėjus Lietuvos valdžiai.
Bankrotas nėra mano problema, tai - valstybės bėda. Juk „Nukem“ įmonės biudžetas yra dvigubai didesnis už Lietuvos biudžetą, mūsų valstybė turėjo įsikišti į „Nukem“ nemokumo bėdą. Aš su savo pinigais neturėjau galimybių kovoti teisinėmis priemonėmis.
Kadangi statybų sutartis buvo pasirašyta pagal britų teisės aktus, man būtų tekę Londono teismui sumokėti 6 mln. svarų mokestį, o tai prilygsta mano prarastajai pinigų sumai - apie 30 mln. litų.
Šiandien „Nukem“ yra paduota į teismą - juk yra parašai, dokumentai, darbų įvykdymo aktai. Bet kas mums iš to, jeigu dėl šios kompanijos kaltės mes praradome ir pinigus, ir įmones?
- Tuo metu „Nukem“ dar buvo vokiečių valdoma įmonė ar jau rusų?
- Kai pradėjome dirbti su „Nukem“, ji dar buvo vokiečių, o vėliau tapo rusų. Bet būtent vokiečiai su mumis, lietuviais, ir ėmė išsidirbinėti.
Išties Vokietija yra siejama su pedantišku, etišku ir sąžiningu verslu. Bet tik ne atominėje energetikoje. Šioje srityje etikos nėra nė per nago juodymą. Tai - itin specifinė sritis, kuriai būdingas ypač didelis kyšininkavimas ir lobizmas. Be kyšių čia esi niekas. Oi, kas ten darosi, nes be gerų kyšių šioje srityje tiesiog niekas negali dirbti.
Kuo branduolinis projektas sudėtingesnis, tuo geresnė terpė daryti ką nori. Bet tokia situacija tik didina Lietuvos problemas, o tikrosios darbų kainos tiesiog negali paprastai suskaičiuoti - ji staiga ims ir neregėtai išaugs.
- Esate prieš atominę energetiką?
- Ne, aš esu tik prieš tam tikrus darbo metodus. Viską galima buvo pastatyti tvarkingai, bet tuo nebuvo suinteresuoti tam tikri žmonės. Jie tiesiog piktybiškai nepalaikė „Rangos IV“, bet juk objektą projektavome ne mes! Panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybų dalį „Nukem“ tik suvertė ant manęs, „Vėtrūnos“, kitų statytojų, išsiplovė savo mundurą, o Lietuvai paliko naštą - nepagamintus konteinerius, finansines problemas.
Juk lietuviai kaltinami ne dėl IAE kuro saugyklų statybų dalies, o tik todėl, kad esą nemoka tokių projektų valdyti. Būtent mes pastatėme visą pagrindinę saugyklos dalį, o kai buvome priversti pasitraukti iš projekto, dar trejus metus „Nukem“ kažką „statė“. Mes siūlėme tuos darbus atlikti vos per keturis mėnesius.
- Kokių brėžinių „Nukem“ jums neduodavo?
- Nebaigto didžiulio, net 7 tūkst. kvadratinių metrų biurų komplekso ir panaudoto branduolinio kuro priėmimo pastato.
- Ar šiandien jau suskaičiavote, kokius galutinius nuostolius patyrėte įsivėlęs į IAE kuro saugyklos statybas?
- Didžiausi nuostoliai buvo 700 kvalifikuotų darbuotojų atleidimas ir tie nesumokėti 30 mln. litų. Tik nesuprantu valstybės, kuri dėl visko apkaltinusi dviejų įmonių interesų konfliktą, regis, tapo labai laiminga, nes turėjo į garantinį fondą mokėti pinigus krūvai naujų bedarbių.
Dauguma mano meistrų dabar sėkmingai dirba anglijose. Aš turėjau gerų specialistų, nes prieš 20 metų ėmiausi taktikos samdyti tik jaunus, nesugadintus žmones ir juos padaryti profesionaliais statybininkais. Ėmiau tiesiog studentus, mokiau amato, investavau krūvas pinigų. Lipdžiau iš jų meistrus.
- „Rangos IV“ pavyzdys rodo, kad Lietuvos valdžia visiškai nesaugo vietos verslo?
- Visiškai nesaugo. Galiu tai pasakyti atvirai ir atsakyti už savo žodžius. Mūsų politikai užsiima tik populizmu, kažką kalba vien apie eksporto skatinimą. O išties tas skatinimas jiems nė kiek neįdomu - aš nematau jokių skatinimo žingsnių. Parodykite man tą skatinimą įrodančius skaičius!
Daug kalbama ir apie lietuviško verslo skatinimą milijardais. O kur tie pinigai? Parodykite man. Asmeniškai jų niekada nemačiau ir negavau. Gal ūkininkai matė? Juk jie bent gauna Europos Sąjungos paramą.
Mūsų valdžia pirmiausia turi atsisukti į lietuvišką verslą veidu, o ne nugara. Juk Lietuvos verslininkai neina iš valdžios kaulyti finansinės paramos, bet kai eini prašyti politinės pagalbos, su tavimi tiesiog niekas nesikalba.
Žinau, kad Turkijos premjeras skrenda pats į kitas valstybes, tariasi su jų vadovais dėl šalies įmonių galimybių patekti į tų valstybių rinkas. Ar Lietuvoje girdėjote ką nors panašaus? Ar matėte, kad tuo užsiimtų prezidentė? Aš nemačiau.
Norint, kad mūsų verslą įsileistų kitos valstybės, tuo turi užsiimti mūsų valdžia. Kaip pas mus tokie dalykai vadinami? Korupcija. O, pvz., Amerikos ambasadoriui visai ne gėda nulėkti į kurią nors mūsų ministeriją ir atvirai proteguoti savo šalies įmonę.
Jeigu lietuvis užsienyje prasimušė, tai padarė tik savo jėgomis. Mūsų valdžia tik mėgsta pasigirti užsienyje dirbančiais lietuviais, o ar prie to prisidėjo nors vienas iš valdžios vyrų? „Maxima“, Ilja Laursas, kiti verslininkai į užsienio rinkas juk prasimušė patys.
- Pernai lankydamiesi Lietuvoje Europos Parlamento tikrintojai pagrasino, kad Europos Komisija turėtų sumažinti paramą IAE nuo mūsų šalies prašomų 770 mln. eurų (apie 2,65 mlrd. litų) iki 210 mln. eurų (apie 724 mln. litų), o prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugėsi, kad Briuselyje išgavo pažadą išprašyti apie 400 mln. eurų (apie 1,38 mlrd. litų) paramą IAE uždarymui. Dėl to, kad vėluoja panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybos...
- Tai tik reiškia, kad IAE uždarymui Lietuva gaus perpus mažiau, nei reikia. Manau, gyvenime visada geriau parodyti pirmą tvirtą žingsnį ir jeigu nuo pat pradžių atsakingi Lietuvos pareigūnai būtų parodę, kad „Nukem“ nėra teisi, pademonstravę tvirtą poziciją, nebūtų nukentėjusi nei valstybė, nei mano įmonės. Jų, beje, bankrutavo net devynios.
- Galėtumėte pasakyti, kad kai kurie Lietuvos valdžios atstovai tiesiogiai padlaižiauja užsieniečiams?
- Manau, kad pas mus tiesiog yra per daug korupcijos ir ji, deja, nedomina tų, kuriuos turėtų dominti. Juk versle esu ne pirmą dieną, tad man dažnai susidarydavo įspūdis, kad atsakingas valdininkas mane priimdavo tik todėl, kad turėjo priimti. Bet jokios realios paramos, kuri dažniausiai nieko nekainuoja, nesuteikdavo.
Kalbėdamas apie korupciją aš neturiu tiesioginių įrodymų, tačiau mano ilgametė patirtis versle tai dažnai versdavo pajusti. Žinoma, korupcija anaiptol negalima kaltinti visų - iš vienų valdininkų akių aiškiai matydavau, kad jis nori padaryti ką nors gera Lietuvai, o kitam jau seniai kai kas įdėta į kišenę. Ir jis neturi jokių interesų dėl valstybės. Nebent į tą kišenę įsidėti dar daugiau.
- Šiandien keista girdėti iš jūsų tokius žodžius, nes L.Pinkevičių buvo įprasta matyti aukščiausių šalies vadovų apsuptyje, bendrose nuotraukose, „Vilniaus vartų“ komplekso atidaryme su grandioziniais fejerverkais dalyvavo pats tuometis premjeras Gediminas Kirkilas?
- Lietuva išties yra labai maža, čia visi vieni kitus pažįsta. Bet aš niekada nebuvau artimas, ypač finansiškai, su politinėmis partijomis. Ypač įdomūs man yra konservatoriai, kurių ideologija yra paprasta: tas, kuris ne su jais, yra prieš juos. O mano bėdos su „Nukem“ juk ir prasidėjo konservatorių valdymo laikais.
- Šviesaus atminimo Bronislovas Lubys pinigais rėmė visas pagrindines partijas, o kurias rėmėte jūs?
- Nė vienos. Gal todėl ir gavau per galvą. Partijų nerėmiau ir todėl, kad niekada neturėjau valstybinių užsakymų, t.y. nebuvo tiesioginio suinteresuotumo. Į viską, ką stačiau, dėjau savo pinigus arba skolinausi iš bankų.
Vienintelis mano valstybinis reikalas tebuvo darbas su IAE saugyklų projektu, nors jį ir vykdė privati užsienio bendrovė. Gal jeigu būčiau kada nors mokėjęs mūsų valstybės pareigūnams, „Rangos IV“ problemas su užsienio kompanija jie būtų sprendę kitaip? Kadangi niekada niekam nieko nedaviau, tai ir manimi nebuvo pasirūpinta.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
