Bankų diktatas veja į gatvę (papildyta)

Planas - atimti butus

Nekilnojamojo turto (NT) pardavėjai, kartu su bankais išpūtę būstų kainas, jau graužiasi nagus. Mat jie patys tapo bankų įkaitais nebegalėdami nuleisti būstų kainos pirkėjams. Dabar už kokią sumą parduoti būstą, nustato ne pardavėjas, o bankas. Dar didesnė problema kamuoja milžiniškų paskolų nebegalinčius atiduoti piliečius, kuriuos bankai įspaudę į kampą.

Vilnietė Agnė su vyru “geraisiais laikais” pirko butą Lazdynų mikrorajone Vilniuje. Už tais laikais, jos teigimu, “normalią” 370 000 litų sumą. Dabar paskolos nebegalinti atiduoti jauna šeima tikina jau išbandžiusi viską - atidėjusi ir paskolos mokėjimą. Tačiau parduoti buto bankas už realią sumą neleidžia.

“Aišku, už buvusią kainą niekas nebeperka. Bet bankas nustatė kartelę - butą turime parduoti už 363 000 litų. Pajamų gal gautume vėliau, grąžintume, bet bankas nieko nenori girdėti, parduoti pigiau neleidžia. Dabar jie nori ir atimti butą - išvaryti mus į gatvę, ir dar užkrauti mums skolą iki gyvenimo galo. Nebematau išeities”, - pasakojo viskuo nusivylusi vilnietė. Ji tvirtino, jog žino, kad yra ir daugiau šitaip apgautų žmonių.

Spekuliacijos atsirūgo

NT vystytojai neslepia, kad patys pateko į savo išpūsto burbulo spąstus. Dabar bankai ir jiems diktuoja sąlygas, neleidžia numušti kainos tiek, kad žmonės imtų butus pirkti. Tai patvirtino ir NT ekspertas Saulius Vagonis.

“Kadangi vystytojai skolinosi pinigus iš bankų, bet kurioje sutartyje yra įrašyta minimali realizacijos kaina. Jos po truputį tobulinamos, nes visi supranta, jog tokių kainų, kokios buvo, nebėra, kad reikia ką nors parduoti nuostolingai. Bet bankai mažina tą ribą palengva. Didesnė problema yra ta, kad per lėtai vyksta komunikacija tarp vystytojo ir banko. Jei banką valdo skandinavai, vietiniai negali priimti sprendimų, turi šnekėtis su savininkais. Čia viskas vyksta lėčiau. Tad kol bankai sumažina minimalią kainą, kuri nebeatitinka dabartinės rinkos aktualijų, pirkėjas susiranda ką nors kita”, - paaiškino S.Vagonis.

Dar prasčiau - paprastiems žmonėms, norintiems parduoti įkeistus butus. Anot S.Vagonio, bankai juos gali smaugti be jokių skrupulų. Nes žino, kad žmonės neturi kur trauktis.

“Niekada nepavyks lengvai parduoti arba išvis parduoti turto už mažesnę sumą, nei paskolino bankas. Tam tikrais atvejais su žmonėmis bankai elgiasi griežčiau, nes žino, kad jie negalės bankrutuoti. Su vystytojais bankai turi taikytis ir ieškoti kompromisų, nes jie gali bankrutuoti”, - patvirtino S.Vagonis.

Stumia į bankrotą

Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidentas Robertas Dargis skundėsi, kad kai kurias NT bendroves žlugdo ne susitraukusi rinka, o būtent bankų politika.

“Taip, negaliu paneigti, kad reguliavimas vyksta. Kai kuriems vystytojams jie yra uždėję tam tikras prievoles. Ir mes tokias turime. Kai kuriems buvo uždėta aukšta kartelė, net iki 7000 litų už kvadratinį metrą, ir kainos neleido jiems nuleisti. Yra kompanijų, kurias bankai jau pasiuntė į restruktūrizaciją”, - pasakojo R.Dargis.

Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas negalėjo patikėti tuo, ką išdarinėja komerciniai bankai.

“Nesu girdėjęs, kad nustatomi kokie nors limitai, kažkokios kainos. Tokių dalykų nesvarstėme - reikėtų atlikti mini tyrimą. Galbūt yra kokie vienetiniai atvejai. Būna, kai ir patys paskolos gavėjai atsisako būsto. Yra tokių atvejų, kai bankai objektus pardavinėja - ne paslaptis, yra skelbimų. Bet tikrai galiu pasakyti, kad žmonės iš paskutinio būsto neiškeliami. Statistikos neturime, nenagrinėjome. Bet perėmimai yra vienetiniai”, - teisinosi S.Kropas.

Ką apie tai mano Lietuvos banko vadovai, paslaptis - jie nuo visuomenės atsitvėrė tylos siena.

Krizė - pasipelnymo metas

Petras LUOMANAS - Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys:

Bankai prisistato kaip subjektas, su kuriuo galima derėtis. Bet ar jie realiai šitą vykdo, ar jie yra tiesiog įklampinę žmogų, jei nustato, kad reikia parduoti už tiek, ir ne mažiau? Tada galima įtarti paprastą dalyką - bankai laiko tokią sumą, neleidžia tos vertės devalvuoti, kad ateityje, kai ekonomika atsigaus ir būsto kaina kils, galėtų jį perimti ir patys parduoti. Kas gali paneigti, kad bankai bando susikurti sau geresnes sąlygas?

Šiek tiek juokinga yra kalbėti apie fiksuotą rinkos kainą. Juk rinka pati ją nustato. Kažkas sako - tavo automobilis kainuoja šimtą tūkstančių, o aš sakau - jis tiek nekainuoja. Rinkos kainą lemia paklausa ir pasiūla. Tad klausimas: ko siekia bankas? Ar pagyvinti rinką, ar bankai turi pakankamai rezervų išgyventi ir laiko pakabinę tuos butus? Tai nėra sąžininga. Neužtenka pasakyti, kad “tokia rinkos kaina”. Juk tokios nėra. Žmogus stumiamas į tokią situaciją, kad parduoti negalėtų. Teoriškai gali, praktiškai - ne. Lietuvos bankas, kaip prižiūrinti institucija, turėtų tuo labai susidomėti. Galiu pasakyti: numatomas mūsų komiteto susitikimas su banko vadovais, bus svarstoma banko veikla. O jei bankai nepagrindžia, kodėl jie neleidžia kainos mažinti, galima įtarti, kad bankai nori sunkmečiu pasipelnyti iš tų, kurie yra įkliuvę.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"