2 nuotr.Lietuvoje įsigalėjo įdomi priklausomybė - jei esi pasirašęs sutartį su banku, esi nuo jo priklausomas, o savo teisių nebeturi. Gali skųstis nesiskundęs, niekam tai neįdomu. Lietuvos bankas, turintis ginti banko klientų skundus, nė nesivargina to daryti, štai per metus pavyko patenkinti vos vieną vartotojo skundą. Sensacija.
Akivaizdu, kad Lietuvos bankas, nagrinėdamas vartotojų skundus, nepersidirba, o paprastam vartotojui matyti, kad jo teises turinti ginti institucija gina tik bankų interesus. „Matau, kad per metus niekas nepasikeitė. Vėl Lietuvos bankas, deja, stovi bankų pusėje, o tai labai pavojinga, nes ši institucija yra įgaliota spręsti bankų ir klientų ginčus. Jeigu turite teisėją, kuris yra angažuotas ir nuolat skriaudžia vieną pusę, tai ko galima tikėtis iš tokio teismo?“ - kalbėdamas apie tokią statistiką, retoriškai klausia asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.
Pasak jo, tokie skaičiai ir situacija yra apverktina ir tai rodo, kad Lietuvos bankui atiduota ginčų nagrinėjimo teisė yra visiškai nevykdoma ir beprasmiška. K.Kupšys primena ir tai, kad statistika taip pat rodo, jog skundų dėl ginčų su bankais skaičius smarkiai mažėja: „Štai 2012 ir 2013 metais skundų srautas augo, nes žmonės priprato kreiptis į Lietuvos banką, norėdami apginti savo teises ginčuose su banku. Tačiau jau pernai pamatėme baisią tendenciją, kad iš to kreipimosi nėra jokios naudos, todėl visai nenuostabu, kad štai jau net daugiau kaip ketvirtadaliu skundų dėl ginčų sumažėjo. Tai nerodo civilizuotesnio banko elgesio, tik rodo vartotojų nusivylimą Lietuvos banku kaip institucija, kuri gali jiems padėti. Ko ten kreiptis, jei rezultatas iš anksto nuspėtinas. Tokia statistika tik rodo apgailėtiną būklę ir tai, kad bankai turi stiprų sąjungininką - Lietuvos banką. O vartotojai gali pasikliauti tik savo atsargumu, sveiku protu ir silpnomis visuomeninėmis organizacijomis.“
Iš tiesų, norint pasiskųsti dėl netinkamo banko elgesio, ne visad būtina kreiptis vien į Lietuvos banką. Tiesiu taikymu galima keliauti į teismą, jei vartotojas jaučiasi teisus ginče. Be to, į teismą galima kreiptis ir tuo atveju, jei Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo vartotojo netenkina. Tačiau K.Kupšys teigia, kad čia taip pat nereikia dėti didelių vilčių sulaukti teisingumo: „Lietuvos banko skundų persiuntimo ir atmetimo skaičiai rodo, kad ginčų tiesiog nenorima spręsti. Tačiau kitų kelių yra, vis dar stipri šalyje teismų sistema. Labai daug žmonių tokią praktiką taiko, bet yra nemažai gana liūdnų atveju, kai teismai taip pat priima sprendimus, nepatenkinančius kliento norų. Tai, kaip teismai nagrinėja vartotojų skundus, taip pat yra dar vienas detektyvinis romanas. Kokių tik ten grimasų nėra, užtenka paminėti DNB SAS atvejį, kai jau penktus metus vyksta teismai ir priimamos skirtingos nutartys nuo visiško vartotojo išteisinimo iki visiško nubaudimo. Logika, kaip teismai sprendžia šiuos klausimus, taip pat yra nesuvokiama. Net Aukščiausiajame Teisme nematyti nuoseklumo.“
Pasak K.Kupšio, vartotojams visiškai nepalanki praktika gali būti paaiškinama tik tuo, kad Lietuva yra dar jauna valstybė ir čia vartotojų teisės yra dar nauja sąvoka. „Mes turbūt visko dar tik mokomės. Dar neužaugo nei bankininkų, nei teisėjų karta, kuri rūpintųsi savo reputacija ir gerbtų vartotojus. Nuo 2008 metų krizės pradžios, kai bankų klestėjimas užstrigo, prasidėjo nepasitikėjimo atmosfera ir kliento ryšio su banku pastaruosius kelerius metus nėra“, - sako K.Kupšys.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
