Šiandien ramūs būti negali ne tik litais turintys ilgalaikes paskolas gyventojai ar įmonės, bet ir eurais. Prieš kelias dienas pasaulio žiniasklaidoje pasirodė šykšti žinutė, kad Europos Komisija tikrino bankus dėl įtarimų sudarius kartelinį susitarimą nustatant „Euribor“ - vadinamąsias vidutines tarpbankines Europos palūkanų normas, kuriomis euro zonos bankai sutinka skolinti vieni kitiems eurais. Būstų kreditų šia valiuta turėtojai jau savo kailiu patyrė, kad nuo balandžio 6 d. „Euribor“ dydis, kuris taikomas turintiems būsto paskolas bendra Europos Sąjungos valiuta, jau paaugo nuo 1 proc. iki 1,50 proc.
Vidutinių palūkanų normų pasiutpolkė
Pusė procento tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti juokingai mažai. Tačiau paėmusiam, pavyzdžiui, vidutinį Lietuvoje būsto kreditą eurais, kurio ekvivalentas litais lygus 200 tūkst. litų, ne juokas. 0,5 proc. pakilus „Euribor“, mėnesinė tokio dydžio paskolos turėtojo įmoka iškart šokteli maždaug 83 litais. Per metus - tūkstančiu litų. Tai labai daug žinant, kad vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje vos apie 19 tūkst. litų per metus.
Paskolų eurais turėtojai jau žino, ką reiškia iki padebesių pašokęs „Euribor“. 2008 m. tarpbankinių kreditų palūkanų norma jau buvo pasiekusi 5,18 proc. viršūnę. Tada 200 tūkst. litų atitikmens paskolų eurais turėtojai, užuot kas mėnesį mokėję maždaug 900 litų įmoką esant vieno procento „Euribor“, buvo priversti kloti per mėnesį iki 1,6 tūkst. litų išaugusias įmokas.
Vėliau „Euribor“ staigiai smuko, užtat į neįsivaizduojamas aukštumas pakilo „Vilibor“. Kitaip tariant, vidutinės tarpbankinės palūkanos, kuriomis Lietuvoje veikiantys bankai sutinka skolinti vieni kitiems litais. 2009-ųjų sausį „Vilibor“ buvo šoktelėjęs net iki 10,03 proc. Po to 900 litų vidutinė Lietuvos kredito turėtojo mėnesinė įmoka daugeliui paskolų turėtojų virto nepakeliama 2 tūkst. litų mėnesine našta.
Netikėto bankų smūgio nokautuoti piliečiai puolė masiškai keisti paskolas litais į kreditus eurais. Tarkim, 2008 m. paskolų litais gyventojams dalis sudarė 35 proc., o dabar - apie 20 proc. Aišku, už sutarčių bei valiutų keitimą papildomai teko mokėti administravimo, konvertavimo ir kitus mokesčius. Dabar „Vilibor“ vėl nukritęs, užtat nuosekliai į viršų lipa „Euribor“.
Kadaise, kai į sunkiai įsivaizduojamas aukštumas buvo pakilęs „Vilibor“, dalis Lietuvos finansų analitikų, tarp jų - ir Vladimiras Trukšinas, dėstė nuomonę, kad aštuoni Lietuvoje veikiantys bankai galėjo dėl palūkanų normos dydžio susitarti. Bet tuomet ir bankininkai, ir mūsų valdžios atstovai galimą susitarimą griežtai neigė. Esą jis neįmanomas.
Todėl iš euro zonos atskriejęs pranešimas apie galimą kartelinį susitarimą dėl „Euribor“ trenkė it žaibas iš giedro dangaus. Jis nustebino netgi finansų analitiką V.Trukšiną, kuris anksčiau teigė, kad vidutinės tarpbankinės palūkanos eurais yra nustatomos objektyviai. „Kita vertus - kodėl gi ne? Europoje veikia tie patys bankai, kaip ir Lietuvoje - galbūt ir jų metodai vienodi“, - kalbėdamas su „Respublikos“ žurnalistu svarstė finansų analitikas.
Tikrino didžiuosius
„Euribor“ yra sudaromas atsižvelgus į palūkanų normas, už kurias 44 atrinkti didieji euro zonos bankai sutinka skolinti vieni kitiems eurais.
Skirtingai nei Lietuvoje, kur sudarant „Vilibor“ dalyvauja ir Lietuvos bankas, „Euribor“ kasdien skaičiuoja ir skelbia Europos bankų federacija. Jos nariai yra net 4,5 tūkst. bankų 24 ES narėse bei Islandijoje, Šveicarijoje ir Norvegijoje. Todėl iki šiol „Euribor“ ir atrodė nepajudinamai objektyvus dydis.
Lietuvą apie Europos Komisijos patikrinimą dėl kartelio pasiekė itin šykštūs gandai. Štai agentūra „Bloomberg“ prasitarė, kad komisijos atstovai lankėsi daugelio didžiausių bankų, tarp jų - „Deutsche Bank“ ir „Royal Bank of Scotland“, biuruose.
Vėliau buvo paskelbta, kad patikrinimai atlikti „esant įtarimų, jog tiriamos įmonės pažeidė Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktus, pagal kuriuos draudžiama kurti kartelius ir taikyti ribojančiąją praktiką“.
Patikros vyko praėjusį antradienį. Tačiau apie jas tarptautinė žiniasklaida daugiau jokių žinių nepateikė. „Respublika“ klausė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje - dėl ko atlikti patikrinimai, kas rasta naujo, o galbūt nieko nerasta? Bet vakar ir ši įstaiga nelabai ką galėjo atsakyti. „Dėkui už klausimą. Aiškinamės“, - toks buvo atstovybės atstovo Giedriaus Sudiko atsakymas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas dienraščiui tvirtino žinąs ne daugiau, kaip ir žiniasklaida. Kita vertus, atsakinėdamas mūsų šalies bankininkų atstovas aiškiai painiojosi.
- Ar tikite, kad Europos bankai galėjo sudaryti kartelį dėl „Euribor“? - „Respublika“ klausė S.Kropo.
- Nelabai tikiu... Aišku, imamos 11 valandos operacijos, kurias atliko tam tikri bankai ir jas atliko tam tikru momentu... Kad įtarimas kyla, tai natūraliai gali kilti... Bet sandoriai praktiškai vyksta klientų prašymu... Nebent spekuliaciniai ten kokie sandoriai. Aišku, jie galėjo vykti tarp didžiųjų bankų. Tai gal.. ir gali būti... Bet absoliuti dauguma bankų sandorius daro klientams...
- „Euribor“ sudaromas išvedus vidurkį tarp didžiausių ir mažiausių bankų siūlomų palūkanų normų reikšmių. Iš jūsų žodžių galima spręsti, kad didieji bankai, pavyzdžiui, „Deutsche Bank“ ir kiti, susitarę galėjo siūlyti tokias aukštas „Euribor“, kad pakiltų ir vidutinis jų dydis?
- Labai abejočiau... Nes didieji bankai yra žiaurūs konkurentai. Ir beveik neįmanoma, kad jie dėl tokio smulkaus dalyko susitartų...
- Tačiau ar jis toks jau smulkus. Vien Lietuvoje ir vien gyventojams išduota maždaug 20 mlrd. eurų būsto paskolų. Europoje šie skaičiai siekia trilijonus. Ir jeigu kilstelėjus palūkanų normą bent 0,02 proc., bankams atplauktų šimtai milijonų papildomų eurų?
- Na, 0,02 proc. irgi yra per daug, dėl ko bankai galėtų susitarti. Vis dėlto dar kartą kartoju - mažai tikėtina, kad kas nors ten galėtų būti. Kita vertus, jei Europos Komisija daro, tai, vadinasi, kažkokių signalų turi. Ir, manau, jie išsiaiškins.
- O kaip dėl Lietuvoje veikiančių bankų? Ar vis dar teigsite, kad prieš dvejus metus dramatiškai kilęs „Vilibor“ augo be bankų kartelinio susitarimo?
- Tikrai jokio kartelio nebuvo.
„Euribor“ ir „Vilibor“ - priedangos verslas?
Finansų analitikas V.Trukšinas sako niekaip nesuprantąs nei kam reikalingas „Euribor“, nei kam - „Vilibor“.
„Matote, jiems bent kiek pakilus, atsiranda gražaus pelno, kuris, aišku, atitenka patiems bankams. Tačiau niekaip nesuprantu, kam bankams tada reikia dangstytis skambiomis frazėmis, už kiek bankai sutinka skolinti vieni kitiems ir už kiek - nesutinka? Kam man, perkančiam morką, dar reikia žinoti ir kiek kainuoja vinys? Juk paskolų dalinimas eiliniams klientams yra mažmeninė bankininkystė, o tarpbankinis skolinimasis - didmeninė“, - stebėjosi finansų analitikas.
Jis sako turįs tiktai vieną atsakymą - visokie „Euribor“, „Vilibor“ ir kiti „-borai“ reikalingi klientams akis muilinti. „Taip sudaromas įspūdis, kad bankai niekuo dėti, kai klientams nė iš šio, nė iš to padidėja įmokos“, - svarstė V.Trukšinas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
