Bankų orakulai žaidžia skaičiais

Lietuvos bankas vakar vėl paskelbė prognozes, kaip keisis ekonominė situacija per šiuos ir ateinančius metus. Tačiau ne tik politikai, bet ir finansų analitikai tvirtina, kad tokios prognozės atrodo lyg suaugusiųjų žaidimai, nes jos beveik niekada nepasitvirtina. O tada ieškoma kaltų, kodėl valstybės biudžete atsirado skylių, kodėl nesurenkamas vienoks ar kitoks mokestis. O skylėms lopyti paskui skolinamasi.

Liūdna eksporto padėtis

Lietuvos banko atstovai vakar tvirtino, kad ekonomika pernai ir šiemet auga labiausiai dėl to, kad pernykštis eksportas buvo didesnis, nei tikėtasi. O jį labiausiai nulėmė netikėtai geras derlius žemės ūkyje. Tačiau ekonomistai įspėja, kad tai tėra trumpalaikis ekonomikos augimo pagrindas.

„Grynojo eksporto išaugimas turėjo didelę įtaka bendrai ekonomikos situacijai. Nemaža dalimi tokia tendencija buvo nulemta išskirtinai gerų žemės ūkio rezultatų. Tačiau tokia tendencija neturi perspektyvos tęstis, nes, kaip suprantame, žemės ūkyje gali būti išskirtiniai vieno derliaus rezultatai. Tačiau ateityje tokiai situacijai nėra galimybių išsilaikyti“, - teigė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko.

Pasak jos, svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai yra euro zonos šalys, Rusija, Latvija ir Estija. Į šiuos regionus yra eksportuojama maždaug 60 proc. visų prekių ir paslaugų. Tačiau prasta naujiena yra ta, kad dėl mažėjančio BVP augimo ES šalyse ir Rusijoje mažėja Lietuvos eksporto paklausa.

Pakeitė nuomonę

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis antrino, kad eksportas nėra stabilus ekonomikos augimo pagrindas.

„Lietuva skrenda ant eksporto variklio, kuris bet kada gali pradėti čiaudėti. Mes žinome situaciją Rusijoje, jos ekonominį lėtėjimą pajus ir kiti mūsų prekybos partneriai - latviai, lenkai ar estai“, - sakė R.Kuodis.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP paaugs 2,8 proc., 2014 m. ūkio plėtra turėtų paspartėti iki 3,5 proc. Valdžios sektoriaus deficitas esą turėtų šiemet siekti 3 proc. Infliacija šiemet neva bus 2 proc., kitąmet - 2,4 proc. Beje, šie skaičiai gerokai skiriasi nuo skelbtų prieš pusmetį.

Kai prognozės tokios nepastovios ir netikslios, kyla klausimas, kam iš viso krūvą žmonių versti rinkti faktus ir spėlioti ateitį. Politikai, patikėję optimistiškais orakulais, suplanuoja per dideles valstybės biudžeto pajamas, o paskui atsiradusioms skylėms lopyti tenka skolintis. Šiemet, pavyzdžiui, mažiau, nei suplanuota, surinkta PVM ir akcizų mokesčio. Tačiau politikai puola ne prognozuotojus, o mokesčių inspektorius, muitininkus, pasieniečius.

Kiek orakulų - tiek ir prognozių

Tiesa, R.Rodzko tvirtina, esą Finansų ministerija, tvirtindama biudžeto pajamas, Lietuvos banko prognozių už gryną pinigą nepriima, nes turi savus prognozuotojus. Tačiau su Lietuvos banku konsultuojasi.

„Lietuvos banko prognozės formuojant biudžetą nėra tiesmukiškai naudojamos. Yra tam tikra derinimo procedūra, konsultuojamasi su Lietuvos banku. Mes atliekame prognozes, tačiau jos nebūtinai turi sutapti su Finansų ministerijos ar komercinių bankų prognozėmis. Mūsų prognozės pritaikytos visuomenei, kad ji žinotų, kas vyksta, ko laukti. Kiekvieno prognozuotojo prognozė bus kitokia, nes taikomos skirtingos metodikos. Dėl to tos prognozės skiriasi, dėl to vyksta diskusija, dėl to ir reikia kelių prognozių. Kiekviena turi tam tikrą paklaidą. Juk negali atspėti, kad, pavyzdžiui, pašoks naftos ar akcijų kainos. Galima daryti tik tokias prielaidas. Dažniausiai atsižvelgiama į tai, kaip prognozuoja rinka“, - „Respublikai“ aiškino R.Rodzko.

Kelia nepagrįstų lūkesčių

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas tvirtino, esą Lietuvos banko prognozės būtų labai svarbios, nes reikia žinoti, ko laukti ateityje, kaip ją planuoti. Tačiau bėda yra ta, kad prognozės dažnai nepasitvirtina.

„Formuojant šalies biudžetą atsižvelgiama į Lietuvos banko prognozes, todėl tai labai svarbus dalykas. Turėti gaires yra gerai. Kitas reikalas - kiek jos patikimos. Niekada nebūna, kad atspėtų tiksliai“, - sakė B.Bradauskas.

Parlamentaro teigimu, šiemet kai kurių mokesčių surenkama mažiau, nei planuota, ne dėl klaidingų prognozių.

„Čia yra visai kiti dalykai, kurių Lietuvos bankas negalėjo numatyti. Pirmiausia buvusi Vyriausybė prieš Naujuosius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai davė nurodymą sulaikyti PVM grąžinimą. Jis nebuvo grąžintas, kad biudžetas atrodytų gražiai. Todėl pirmąjį šių metų ketvirtį vis tiek ūkio subjektams teko jį grąžinti, o tam reikėjo 280 mln. litų. Be to, nuo kovo buvusioji valdžia pakeitė PVM surinkimo tvarką, o tai irgi lėmė 170 mln. litų minusą. Tačiau nė vienas bankas tokių dalykų negali nuspėti. Be to, prognozuoti labai sunku, nes mūsų ekonomika labai priklauso nuo užsienio valstybių. Štai ir didžiosios krizės niekas neprognozavo. Todėl prognozės gali suklaidinti, sukelti nepagrįstų lūkesčių“, - dėstė B.Bradauskas.

„Prognozuoti yra labai sudėtingas dalykas, panašiai kaip lošimas kazino. Bet kodėl žmonės tuo užsiima - nežinau. Didelės vertės tos prognozės neturi. Gal kas jas ir vertina, bet man tai - suaugusių žmonių žaidimai. Man tai visai neįdomu. Gal verslui įdomu? Bet kad net nežinai, kuo tikėti. Lietuvos bankas prognozuoja vienaip, kiekvienas komercinis bankas - irgi skirtingai, Finansų ministerija - dar kitaip“, - „Respublikai“ sakė buvęs ilgametis Lietuvos banko darbuotojas, dabar nepriklausomas finansų analitikas Vladimiras Trukšinas.