Bendrijose - amžini konfliktai

Gyventojai nepatenkinti

Sostinės Druskio g.6 daugiabutyje konfliktai tarp butų savininkų ir bendrijos pirmininkės tęsiasi jau ne pirmus metus. Pernai šis daugiabutis „nuskambėjo“, kai jame, gyventojų sprendimu, buvo ruošiamasi keisti pasenusį liftą. Tačiau gyventojų viltys naudotis šiuolaikišku liftu ėmė žlugti iš karto, kai šiame name pernai vasarą buvo įsteigta bendrija. Jos pirmininkė Svetlana Lesnikova pradėjo trukdyti darbuotojams montuoti naują įrenginį.

Tada gyventojai teigė, kad S.Lesnikova, pasinaudodama kai kurių butų savininkų teisiniu neišprusimu, ėmė juos įtikinėti, kad pirmojo ir antrojo aukštų gyventojai neprivalo mokėti už lifto keitimo darbus. Tačiau Civilinis kodeksas numato kitaip - keičiat liftą mokėti privalo visi be išimties namo bendraturčiai.

Naują liftą gyventojai visgi „išsikovojo“, tačiau šia istorija konfliktai nesibaigė. Dabar nesutarimai tarp bendrijos valdybos narių ir pirmininkės kilo, kai jos buvo paprašyta pateikti buhalterines ataskaitas. Paaiškėjo, kad valdybos nariams gauti informacijos, kur išleidžiami gyventojų pinigai ir kiek jų išleista, kaip skaičiuojami mokesčiai, kiek sukaupta lėšų, nėra lengva. Bendrijos pirmininkė atsisakė pateikti ataskaitas, motyvuodama, kad tai yra slapta ir kad ji gali leisti tik pavartyti dokumentus.

Šiame name gyvenantis Jonas Subačius įsitikinęs, kad įstatymais supaprastinus bendrijų steigimą susidarė puiki galimybė susirinkti „žulikų“ kompanijai ir išrinkti pirmininkę.

„Darbus užsakinėja nerealiomis kainomis, nėra sutarčių, visur sukčiauja, kad tik apgautų žmones. Numatyta, kad kaupiamosios lėšos turi būti kaupiamos atskiroje sąskaitoje ir būti tikslinės, o ji renka kiekvieną mėnesį ir kur nori, ten deda. Pirmas, antras, trečias aukštai ją palaiko, nes jiems prižadėjo, kad už lifto pakeitimą mokėti nereikės. Apie ką čia galime kalbėti? Ką nori, tą daro ir jokiai savivaldybei niekas nerūpi“, - sakė J.Subačius.

Kitas namo gyventojas Paulius Rutkauskas situacijos nelinkęs dramatizuoti. „Konfliktų yra, nepatenkintų pirmininkės darbu yra. Bet gal viskas išsispręs - neseniai namo gyventojų susirinkime nuspręsta samdyti įmonę, kuri tvarkytų buhalteriją ir informaciją pateiktų butų savininkams. Tad bus daugiau skaidrumo ir kontrolės“, - sakė jis.

Tikrinimų nesibaimina

Dalis namo gyventojų dėl bendrijos pirmininkės S.Lesnikovos veiklos surašė skundą Vilniaus miesto savivaldybei, kuri pagal įstatymus bendrijų veiklą privalo kontroliuoti. Jei nieko nesiims savivaldybė, ketinama kreiptis ir į Seimo kontrolierius bei teismą. Dalies namo gyventojai net svarsto galimybę atsiskirti ir įkurti savo bendriją.

Druskio g.6 namo bendrijos pirmininkė S.Lesnikova „Vakaro žinioms“ teigė žinanti apie skundą savivaldybei, tačiau didelės problemos čia nemato.

„Tiesiog kai kurie bendrijos nariai nori, kad jiems būtų pateikiama visa informacija - tiek slapta, tiek neslapta. Yra bendrijos įstatai, o ten parašyta, kas nariams priklauso ir kas nepriklauso - aš jais ir vadovaujuosi. Jokių nusikaltimų aš nepadariau ir nesiruošiu daryti“, - sako pirmininkė.

Jos teigimu, visi finansiniai bendrijos dokumentai tvarkingi, pinigai visi vietoj, niekur neiššvaistyti. Jeigu savivaldybė pareikalaus, ji pasirengusi visus dokumentus pateikti, o paskui jau savivaldybė galės spręsti, ar pretenzijos jai pagrįstos, ar ne. Tačiau iki šiol Vilniaus miesto savivaldybė jokių dokumentų S.Lesnikovos pateikti neprašė.

Deja, atsakymo į klausimą, ar Vilniaus savivaldybė žada nagrinėti gyventojų skundą ir patikrinti minėtos bendrijos pirmininkės veiklą, „Vakaro žinioms“ nuo praėjusios savaitės sulaukti taip ir nepavyko.

Skundų iš bendrijų gausu

Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių. Bendrijų, administruojančių vieną ar kelis daugiabučius, yra apie 5700. Tad skaičiuojama, kad bendrijos administruoja apie 12 tūkst. daugiabučių, likusius maždaug 28 tūkst. - savivaldybių paskirti administratoriai.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių pernai atlikta gautų skundų dėl būsto valdymo ir priežiūros analizė parodė, kad maždaug 40 proc. atvejų gyventojai skundžiasi dėl savivaldybių paskirtų administratorių, o 60 proc. - dėl bendrijų pirmininkų ar bendrijos valdybos veiklos, nors daugiabučių, kuriuose sukurtos bendrijos, yra tris kartus mažiau.

Skundai dėl daugiabučių namų bendrijų valdymo organų veiklos kontrolės, gyventojams nesulaukus pagalbos iš savivaldybės, pasiekia net ir Seimo kontrolieriaus įstaigą. Vien 2014 m. dėl daugiabučių namų bendrijos valdymo organų veiklos priežiūros ir kontrolės Seimo kontrolieriai gavo 13 skundų, dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko veiklos - 17 skundų.

Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio nuomone, didžiausia problema, kad savivaldybės nepaskiria savivaldybės padalinio ar darbuotojo, kuris būtų bendrijų priežiūros ir kontrolės vykdytojas. Kitaip sakant - trūksta daugiabučių namų administratorių bei bendrijų valdymo organų veiklos kontrolės. Tiriant skundus ne kartą buvo konstatuota, kad savivaldybių pareigūnai netinkamai atlieka savivaldybės paskirtų administratorių ir daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą.

Juozas Antanaitis, „Būsto rūmų“ prezidentas:

Konfliktų tarp daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ir gyventojų pasitaiko, ir to priežasčių būna įvairių. Nemažai priklauso nuo daugiabučių namų bendrijų pirmininkų charakterio: kaip ir bet kuris vadovas, vienas gali būti puikus kolektyvo narys, o kitas - diktatorius, vienas bendrijos pirmininkas pasijunta „imperijos vadovas“, o kitas dieną naktį dirba, kad žmonėms būtų geriau.

Būsto valdytojais, kuriuos paskyrė savivaldybė, nes nėra įsteigta bendrija, skundžiamasi gerokai mažiau ir pažeidimai ten nustatomi rečiau, nes juos daug daugiau kažkas kontroliuoja - savivaldybė, gyventojai, prokuratūra ir kt. Daug prasčiau ten, kur neteisingai elgiasi bendrijos pirmininkas, - net tai įtarus bendrijos nariui kur nors kreiptis yra problemiška, nes savivaldybės galios yra apribotos, valstybės teisinės institucijos kištis į vidaus reikalus negali. .

Teisinė bazė dabar sureguliuota taip, kad net daug išmanantis žmogus prieš bendrijos pirmininką lieka bejėgis. Santykiai nesureguliuoti, teisės ir pareigos išskirstytos, apsiginti neįmanoma.

Blogiausia tai, kad Lietuvoje nėra daugiabučių namų bendrijų pirmininkų mokymo programos. Bendrijos pirmininkas nėra kažkoks garbės asmuo. Tai yra žmogus, kuris laimėjo konkursą į konkrečią darbo vietą, su juo yra sudaroma darbo sutartis, jam už darbą mokamas atlyginimas, tad jis privalo savo darbą atlikti tinkamai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“