Biurų laukia bankininkai

Dauguma nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų Lietuvoje džiaugiasi, kad kol kas pavyksta susitarti su bankais. Todėl esą nėra masinio už paskolas statytų ar kitaip įkeistų biurų, administracinių bei gamybinių patalpų perėmimo į finansinių institucijų rankas. Tačiau ekonomikos ekspertas iš Latvijos Dimitrijus Smirnovas NT plėtotojus įspėja, kad tai - viso labo apgaulinga tyla prieš didelę audrą.

Verslininkai nepanikuoja. Kol kas

“Ne, mes su bankais didesnių problemų neturime. Pavyksta susitarti. Nenoriu plačiau atskleisti, kokią naudojame taktiką tardamiesi, bet bankai iki šiol nėra perėmę nė mažiausio mums priklausančio komercinio nekilnojamojo turto. Tikimės, kad taip bus ir ateityje”, - “Respublikai” sakė investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtojimo bendrovės “Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Jam antrino ir kitos didelės NT plėtra užsiimančios įmonės “Eika” generalinis direktorius Robertas Dargis. “Ne, su bankais atvirai nekonfliktuojame, nors santykių, žinoma, negalėčiau pavadinti idealiais. Naujai statytų biuro patalpų iš mūsų irgi niekas nėra perėmęs”, - sakė pašnekovas.

Kiek atviresnis buvo tik dar vieno didelio NT plėtotojo “Ranga Group” vadovas Laimutis Pinkevičius. Kalbėdamas su “Respublikos” žurnalistu jis neslėpė, kad šiandien bankai su klientais šneka iš jėgos pozicijų, o patys kėsinasi perimti gardžiausius kąsnelius. Tiesa, pasak L.Pinkevičiaus, verslininkams būtų ne taip sunku, jei jie justų bent menkiausią valstybės paramą. “Tačiau valstybė nepadeda. Netgi priešingai - ji pati komercinio nekilnojamojo turto plėtotojus stumia į bankrotą”, - sakė vieną įspūdingiausių Lietuvoje komercinių patalpų kompleksą “Vilniaus vartai” pastatęs L.Pinkevičius.

“Prieš kurį laiką komercinio nekilnojamojo turto plėtotojai buvo ramūs ir pas mus, Latvijoje. Tačiau dabar ekspertai jau skambina pavojaus varpais. Jie teigia, kad mūsų šalyje masinis komercinio turto perėmimas į bankų rankas prasidės žiemą. Kol kas procesą stabdė nauji rinkimai į Latvijos Saeimą, jos dabartiniai nugalėtojai rinkimus laimėjo skelbdami, kad mūsų šalis jau pasiekė ekonomikos stabilumą. Komercinės patalpos vangiau buvo perimamos ir dėl to, kad jos, palyginti su gyvenamaisiais pastatais, yra daug mažiau likvidžios”, - tvirtino D.Smirnovas.

Ir iš tikrųjų - Latvijoje, kuri nuo krizės yra nukentėjusi labiau nei Lietuva, bankų perimto NT parduodama kur kas mažiau nei pas mus. Pavyzdžiui, trijose Baltijos valstybėse veikiančio internetinio žiniatinklio “Banksale.lt”, kuriame skelbiamas bankų, valstybės turto fondo, bankroto administratorių ir antstolių išparduodamas turtas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, duomenimis, mūsų šalyje vakar buvo parduodama 513, pas kaimynus latvius - 75, o Estijoje - vos 4 bankų perimti komerciniai objektai.

Sustabdė teismas

Anot D.Smirnovo, paprastai bankams perimant komercinius objektus triukšmo sulaukiama daug mažiau nei tada, kai bankas iš vieno ar kito kliento atima pas-kutinį namą ar butą. “Namo ar buto perėmimas yra socialiai jautrus klausimas. Verslo santykiai prie tokių nepriskiriami. Todėl ir bankams braunantis į nekilnojamojo turto rinką procesas dažnai vyksta tyliai, be didesnių ekscesų”, - sakė latvių ekonomikos ekspertas.

Ir tikrai - Lietuvoje galbūt daugiau triukšmo buvo sukėlęs “Swedbank” ir “Doletos” konfliktas dėl pastarosios bendrovės gamyklos pastatų. Jiems statyti medinių langų gamintoja “Doleta” iš Švedijos banko buvo pasiskolinusi keliolika milijonų litų. Praėjusių metų pabaigoje “Swedbank” pradėjo reikalauti iš “Doletos”, kad bendrovės akcininkai laiduotų paskolą asmeniniu turtu. Pusmetį trukusios derybos baigėsi be rezultatų, paskui bankininkai kreipėsi į teismą dėl lietuviškos bendrovės bankroto. Jį paskelbus gamykla su visais pastatais būtų perėjusi bankui.

“Doletą” išgelbėjo Kauno apygardos teismas. Jis nepasidavė švedų spaudimui ir “Swedbank” prašymą atmetė. “Lietuvos teismai, garbė jiems, yra išgelbėję ir daugiau šalies plėtotojų”, - “Respublikai” sakė A.Avulis.

Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos bendrovėms priklausančio komercinio nekilnojamojo turto perėmimas nevyksta. Vien per antrąjį šių metų pusmetį didieji švedų bankai surengė du aukcionus ir pardavė 30 komercinių NT objektų. Beje, tik 2 iš jų įsigijo ne bankams priklausančios antrinės nekilnojamojo turto valdymo bendrovės.

Laukia žiemos siaubas

“Kodėl sakau, kad Latvijoje esantį nekilnojamąjį komercinį turtą bankai pradės masiškai perimti ateinančią žiemą? Bendrovės turi didelių skolų. Akivaizdu, kad kritinę masę jos pasieks po kelių mėnesių. Prasidės bankrotų kruša. Tuomet bus tokia didelė biurų, administracinių ir gamybinių patalpų pasiūla, tad juos perėmę bankai savo antrinėms bendrovėms galės aukcionuose parduoti už grašius”, - nelinksmą ateitį prognozavo D.Smirnovas.

Pasak “Ranga Group” vadovo L.Pinkevičiaus, mūsų NT bendroves nuo bankų savivalės galėtų išgelbėti protinga valstybės politika. “Tačiau jos nėra. Mes esame tiesiog stumte stumiami į bankrotą, o kartu - ir į bankų glėbį”, - teigė “Ranga Group” vadovas.

“Biurų verslo esmė yra jų nuoma. Kadaise statėme kompleksus ir skaičiavome, kiek pajamų gausime atėmus nekilnojamojo turto mokestį. Vyriausybės jis buvo apskaičiuotas 2008-aisiais, kai buvo pačios aukščiausios nuomos kainos. Iki šiol mes jį tokį ir mokame, nors nuomos tarifai nukrito bent du kartus. Šiandien aukščiausios
A klasės biuruose 40 litų už kvad-ratinį metrą nuomos niekas nemoka, o anksčiau be didesnių ginčų nuomininkai sutikdavo mokėti 70 litų. Neretai žemesnės klasės biuruose nuomininkams plotas naudoti atiduodamas tik sumokant už komunalines paslaugas. Kai šitaip elgiasi valstybė, NT plėtotojams bankrotas yra garantuotas”, - tvirtino L.Pinkevičius.

Paulius Docka - advokatas:

Amerikoje jau laukiama antrosios krizės bangos. Jeigu tokia kils, neabejotinai ji vėl palies ir Lietuvą. Pirmoji banga prasidėjo nuo to, kad už paimtus būstams kreditus nebepajėgė atsiskaityti gyventojai, o antroji bus susieta su komerciniu nekilnojamuoju turtu. Tai logiška. Juk per krizę mažėjo gyventojų pajamos, jie mažiau pirko ir mažiau vartojo, kartu menko, sakykime, ir mažmeninių prekybos įmonių pajamos. Joms menkstant įmonės buvo priverstos atsisakyti prekybos plotų, kurių nemaža dalis buvo statyti už bankų paskolas. Aišku, kad laisvų likusių plotų valdymą perims bankai. Ir tas galios ne vien mažmeninės prekybos, bet ir kitoms kreditus ėmusioms bendrovėms.