„DnB Nord“ atėmė 100 mln. litų - ir išsisuko

Nukentėjo šimtai

Vakar VPK pirmininkas Vilius Šapoka susirinkusiems žurnalistams ir nuo „DnB Nord“ banko nukentėjusiems klientams pranešė: liepos 28-ąją komisija, remdamasi atlikto sisteminio tyrimo duomenimis, padarė išvadą, kad „DnB Nord“, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas, finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.

Tyrimas atliktas dėl banko dar nuo 2005-ųjų vykdytų akcijų, kurių metu buvo siūloma investuoti pinigus į itin rizikingas obligacijas. Iš viso nuo 2005-ųjų akcijose, kuriose, pasak „DnB Nord“ atstovų, buvo naudojamas mažai kam žinomas „finansinis svertas“, dalyvavo apie 640 neprofesionalių investuotojų - jie įsigijo investicinį produktą už daugiau nei 700 mln. litų ir patyrė beveik 100 mln. litų žalą.

Schema buvo itin keista. 2005-2010 metais „DnB Nord“ skatino klientus sudaryti sandorius dėl banko išleistų obligacijų. Neturintiems tam pinigų tas pats „DnB Nord“ juos skolindavo nuo keliasdešimties tūkst. iki net 32 mln. litų, o paskolos ir palūkanų mokėjimui užtikrinti buvo įkeičiamas klientų nekilnojamasis turtas ir įsigyjamos obligacijos. Beje, priešingai nei suteikiant paskolas būstui įsigyti, obligacijoms įsigyti būdavo išduodamos keliskart didesnės paskolos nei įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė!

Pelnas garantuotas tik bankui

Sėkmės atveju - bankui kuo didesnės palūkanos, o klientų nesėkmės atveju - daugiau klientų turto. Už paskolas prašyta 5-7 proc. palūkanų, kurios esą bus padengtos daug didesnėmis palūkanomis iš gautų obligacijų. Tačiau 2009-2010 metais „DnB Nord“ klientams pasiūlė supirkti obligacijas už jų nominalią vertę, bet palūkanas vis tiek liepė mokėti. Paprastai tariant, žmonės susigrąžino investuotus pinigus, tačiau liko skolingi bankams milžiniškus pinigus už palūkanas. Nesugebantieji jų grąžinti ir įkeitę nekilnojamąjį turtą (kartais ir paskutinį būstą) gali prarasti ir jį.

„Komisijos nuomone, bankas nesiekė įsitikinti, ar jo platinamas ir rekomenduojamas ypač rizikingas investicinis produktas atitinka neprofesionalių klientų interesus, tinkamai neatskleisdavo rizikos ir banko interesų konflikto“, - dėstė V.Šapoka.

Banko interesų konfliktas, anot jo, buvo tai, kad rizikos pasiteisinimo atveju pelną dalytųsi abi pusės, o nesėkmės atveju išloštų tik bankas - palūkanų forma.

Žadėjo lobius

V.Šapokos teigimu, „DnB Nord“ siūlydavo nepatyrusiems investuotojams itin rizikingą produktą sukurdamas saugios investicijos iliuziją.

„Negalima toleruoti tokio neprofesionalaus požiūrio į investicinių paslaugų teikimą. Finansų rinka yra grįsta pasitikėjimu, kurį pakirsti gali net ir vieno tarpininko netinkami veiksmai. Komisijos nuomone, bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams“, - sakė V.Šapoka, o jo žodžius palydėjo nukentėjusių nuo „DnB Nord“ veiksmų žmonių plojimai.

Tačiau V.Šapoka pripažino, kad komisija tyrimą pradėjo tik 2010-ųjų liepą. Tiesa, prieš tai balandį VPK bankui už neišsamią informaciją klientams „įsūdė“ baudą. Tačiau - tik... 15 tūkst. litų už tokius milžiniškus nuostolius. Tų pačių metų lapkritį už vienai klientei nesuteiktą informaciją „DnB Nord“ gavo įspėjimą. Ir viskas. Negana to, šių metų gegužę net ir šiuos sprendimus panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

V.Šapokos teigimu, komisijos atlikto tyrimo duomenys suteikia rimtą pagrindą prašyti teismo atnaujinti teisminius procesus dėl minėtų sankcijų, o pati VPK esą jokių poveikio priemonių taikyti nebegali dėl senaties. Tiesa, senatis negalioja civiliniams ieškiniams, kuriais žmonės nori, kad bankas atlygintų patirtą žalą. Teismuose nagrinėjamos mažiausiai 5 bylos, iš jų 2 yra grupiniai ieškiniai.

Komisija kratosi akivaizdaus neveiklumo

„Respublikos“ paklaustas, kaip VPK sugebėjo pražiopsoti terminus, V.Šapoka pareiškė, esą dėl to kalta produkto specifika.

„Problema yra ta, kad produktas yra ilgalaikis ir esminės aplinkybės paaiškėja tuo metu, kai senatis sueina“, - teisinosi VPK pirmininkas.

V.Šapoka gynė komisiją, kuri nuo pat 2005-ųjų nieko nedarė, kad užkirstų kelią rizikingo produkto platinimui.
Esą VPK neturėjo svertų užkirsti kelio produkto platinimui. Jį platinti būtų draudžiama tik tuo atveju, jei bankas netinkamai būtų vykdęs įstatymais numatytas savo pareigas, o tokių signalų iš pradžių esą nebuvo. Be to, esą komisijai nebuvo pranešta, kad obligacijų pirkimas bus skatinamas skolintomis lėšomis.

Beje, V.Šapokos teigimu, aplink pirštą „DnB Nord“ tokiu būdu apvyniojo ne tik Lietuvos klientus, bet ir norvegus - šalies, kur įsikūręs pagrindinis bankas, gyventojus.

VPK priimtas sprendimas, komisijos pirmininko nuomone, teismams galėtų būti svarus argumentas priimant nukentėjusiems klientams palankius sprendimus dėl žalos išieškojimo.

Paskola - bedarbei

Viena nuo „DnB Nord“ nukentėjusiųjų klienčių Živilė Bačkuvienė „Respublikai“ pasakojo, kad ji nukentėjo mažiausiai iš visų 640 žmonių. Jos nuostoliai - „tik“ 70 tūkst. litų. Moteris mano, kad bankas specialiai neteikė visos informacijos, kad klientai susiviliotų.

„Viskas buvo daroma į vienus vartus ir gana tikslingai. Koks žmogus užstatytų visą savo turtą, gyvenamąjį būstą su vaikais, žinodamas, kad galimybė laimėti yra tokia pati, kaip metant monetą? Žmonės aklai pasitikėjo duotais pasiūlymais, nes patikėjo tuo, ką bankas daro. Paaiškėjo, kad rizika buvo didžiulė. Galima sakyti, kad mums pasiūlė savo turtą užstatant nueiti į kazino: bus raudona - gausite pinigų, bus juoda - prarasite viską“, - kalbėjo nukentėjusioji, kuri už paskolą užstatė turėtą žemę, nes oficialiai kito nekilnojamojo turto neturėjo.

Beje, moteris buvo bedarbė, neturėjo jokių pajamų, o bankas, anot jos, apie tai žinojo, bet vis tiek primygtinai siūlė savo „paslaugas“ ir įrodinėjo įkeisti žemę, kad ji nestovėtų „be reikalo“.

Ramino net ir per krizę

Dar labiau nukentėjo vilnietis Igoris Motyginas. Jis 2008-ųjų kovą į „DnB Nord“ kreipėsi dėl 60 tūkst. eurų (207 tūkst. litų) paskolos namo remontui. Paskolos terminas - 15 metų. Tačiau bankas, anot žmogaus, tikino: kam jums imti paskolą 15-ai metų, jei galite per 3 metus uždirbti daug pinigų. Žmogus sutiko pasiimti paskolą obligacijoms pirkti, įkeitė savo namą. Bankas jį įvertino 2 mln. litų, o paskolino net 5 mln. litų. Istorija baigėsi tuo, kad iš obligacijų žmogus užsidirbo nulį litų, tačiau dabar turi mokėti palūkanas nuo 5 mln. litų. Bankas „geranoriškai“ sutiko palaukti 15 metų, kol vyras tas palūkanas grąžins. I.Motyginas „Respublikai“ sakė, kad dabar kiekvieną mėnesį jis bankui privalės mokėti po 10 tūkst. litų, nors tiek toli gražu neuždirba. Ir taip - 15 metų.

„2008-ųjų rudenį, kai prasidėjo krizė, banko atstovai surengė konferenciją. Priėjau prie vieno banko atstovo ir paklausiau, ar neverta atsisakyti produkto, nes tai gali blogai baigtis. Man pasakė: tai ne pirma krizė. Ji esą greitai baigsis, todėl neverta nutraukti sandorį ir atsisakyti pelno. O po metų jau mane susirado ir pasakė: obligacijų vertė nukrito, todėl mes jas išperkame už nominalią vertę. Kadangi ėmiau paskolą, turiu dabar palūkanas mokėti“, - skundėsi I.Motyginas.

„DnB Nord“ ginčysis

Tačiau nei graudžios nukentėjusiųjų istorijos, nei griežta VPK pozicija „DnB Nord“ visiškai nejaudina.

„Komisija juk ir konstatavo, kad bankas ne piktnaudžiavo investuotojų pasitikėjimu, o galėjo piktnaudžiauti. Mes kategoriškai nesutinkame su VPK išsakyta nuomone, juo labiau kad jau keli teismai VPK poziciją pripažino nepagrįsta. Mus stebina ir tai, kad VPK tyrimas vyko net metus, o ir po to ji savo nuomonę grindžia prielaidomis“, - „Respublikai“ sakė „DnB Nord“ atstovas Andrius Vilkancas.

Norvegų banko samdinys kaltu laiko ne banką, o VPK, kuri vilkino tyrimą, ir klientus, kurie neįvertino savo rizikos. A.Vilkancas, paklaustas, ar bankas atsižvelgs į VPK raginimą padengti klientų patirtą žalą, pareiškė, kad kiekvienu atveju bus priimamas individualus sprendimas. Tačiau perklaustas, ar tai reiškia, kad bent jau dalis klientų gali tikėtis atgauti prarastus pinigus, tai iškart paneigė.

„Nespekuliuokime šitoje vietoje. Analizuojamos išvados ir svarstoma galimybė toliau savo poziciją ginti teisme“, - sakė „DnB Nord“ atstovas.

Kodėl bankas, teikdamas paskolas būstui įsigyti, niekada nesuteikia didesnės paskolos, nei įkeisto turto vertė, o paskoloms, skirtoms obligacijoms įsigyti, tokios taisyklės negaliojo?

„Investicijų į obligacijas žmonės neprarado: atgavo nominalią sumą. Nuostolis susidaro iš palūkanų skolinantis obligacijoms. O skolinta didesnė suma nei turto vertė todėl, kad bankas žinojo, jog bent jau nominalios obligacijų vertės sumą blogiausiu atveju grąžins“, - dievagojosi A.Vilkancas.

Mulkintojai nebaudžiami

Antanas BOSAS - verslininkas, nukentėjusysis:

Ruošiuosi kreiptis į teismą. Na, o dėl VPK sprendimo, „DnB NORD” jį vėl apskųs teismui, kaip įprastai. Šansai laimėti bylas yra labai maži, bet pagaliau - realūs. Nors teismų praktikos nėra, jie žiūri, ką pasakys bankai, todėl tokius sprendimus ir priiminėja. Bet banko veikloje tikrai yra finansinės machinacijos, nusikaltimų elementų, nes jie parduoda investicijų portfelį už 100 proc. skolintas lėšas, specialiai pervertindami įkeičiamą nekilnojamąjį turtą, kad neprofesionalus investuotojas pasiimtų kuo didesnį kreditą. Skandinavų bankai mus laiko trečiojo pasaulio šalimi, runkeliais, nes savo šalyse taip nesielgia.

Parengta pagal dienraščius "Respublika" ir "Vakaro žinios"