Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus iš žmogaus, pasiėmusio kreditą būstui įsigyti ir nepajėgiančio jo grąžinti, bankai turi teisę atimti būstą ir dar iki gyvenimo pabaigos reikalauti toliau mokėti pinigus. Europos Parlamentas planuoja priimti Būsto paskolų direktyvą, tačiau, specialistų teigimu, iš esmės direktyva į bėdą pakliuvusių žmonių neapsaugos.
Kenčia tik klientai
Lietuvoje maždaug 160 tūkst. namų ūkių yra paėmę paskolas iš bankų būstui įsigyti, daugiau nei dešimtadalis jų nebeišgali laiku sumokėti įmokų. Pastaruoju metu su ypač didelėmis problemomis susiduria tie žmonės, kurie būstą įsigijo pradėjus pūstis nekilnojamojo turto kainų burbului. Tada kainos buvo nerealiai ir nepagrįstai didelės.
Įkeisdamas tuometine kaina perkamą būstą bankui ir skolindamasis nerealiai didelę sumą ne vienas manė, kad rizikuoja tik perkamu būstu. Tačiau, burbului ėmus bliūkšti, nuvertėjo ir nekilnojamasis turtas. O tai reiškia, kad nebeišgalėdamas sumokėti bankui skolininkas ne tik praranda stogą virš galvos, bet ir toliau turi mokėti skolą, kad grąžintų skirtumą tarp dabartinės būsto vertės ir kredito sumos.
Taip yra todėl, kad, pagal Lietuvoje ir beveik visoje Europoje galiojančią tvarką, imant kreditą bankui įkeičiamas ne butas, o tuometinė piniginė jo vertė, galiojusi suteikiant paskolą. Dėl to nuo turto nuvertėjimo nukenčia tik klientas. Bankas nieko nepralošia: atima butą ir, jeigu jo vertė nepadengia paskolos dydžio, iš žmogaus reikalauja gražinti skolą pagal tą būsto vertę, kuri buvo sandorio sudarymo metu.
Rizika reikėtų dalytis
Pernai Seime svarstant šių metų kovą įsigaliojusį Fizinių asmenų bankroto įstatymą, parlamentaras, dabartinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis buvo pasiūlęs keisti teisės aktus taip, kad bankai negalėtų reikalauti skolos daugiau, negu yra įkeista turto. Tokiu atveju bankai turėtų teisę tik atimti būstą, kuriam neatsakingai paskolino, ir negalėtų daugiau reketuoti kliento. Tačiau Seimas tokį pasiūlymą atmetė.
„Prieš tokį siūlymą aktyviai pasisakė visi bankai. Jie tvirtino, kad tada jiems išaugtų rizika, todėl turėtų branginti paskolas. O ką tai reiškia? Kad bankai nenori dalytis rizika“, - „Respublikai“ pasakojo V.Mazuronis.
Politikas įsitikinęs, kad rizika turi dalytis abi pusės: tiek bankas, kad neatsakingai neskolintų, tiek klientas, kad neatsakingai nesiskolintų, o ne viena iš pusių.
„Šiandien bet kokioje situacijoje lieka teisūs bankai: duoda paskolas, paskui realizuoja įkeistą turtą ir dar palieka paskolų ėmėjus skolininkais visam gyvenimui. Mano manymu, riziką turėtų dalytis abi pusės - lygiai duodanti paskolą, lygiai imanti. Bankai, kurie ima užstatą, turi įvertinti riziką ir ja dalytis. Tokiu atveju žmogus ar įmonė, gavę paskolą, ir atsako tuo užstatu, kurio bankas prašo. Kitu atveju yra sudaromos išskirtinės sąlygos bankams apiplėšti žmones ir stumti juos į skurdą visam gyvenimui“, - sakė V.Mazuronis.
Palieka teisę spręsti patiems
Europos Parlamentas rugsėjo 10 dieną iš esmės pritarė vadinamajai Būsto paskolų direktyvai, kurią dar turės patvirtinti ir pateikti ES Tarybai. Direktyvą priėmus, valstybės narės turės ją perkelti į nacionalinę teisę per dvejus metus.
Valstybės narės pačios galės numatyti, kad iš skolininko nebūtų reikalaujama sumos, didesnės negu kreditoriaus patirti nuostoliai dėl skolininko įsipareigojimų nevykdymo.
Direktyvoje aptarta ir tai, kad, gavėjui negalint grąžinti kredito, šalys gali susitarti, kad pakaks atiduoti kreditoriui už paskolą įsigytą būstą arba jį parduoti, tačiau kaip realiai tai galės vykti, vėl gi palikta spręsti pačioms valstybėms.
Žinant, kad Lietuva visada gina skandinaviškų bankų, o ne savo gyventojų interesus, tikėtis sąžiningumo finansų rinkoje vargu ar galima.
Direktyva nepalengvins gyvenimo ir tiems, kas skolinosi iki jos perkėlimo į nacionalinę teisę. Tačiau joje teigiama, kad valstybės narės galės laisvai nuspręsti, ar taikyti direktyvoje numatytus principus mokėjimo sunkumų turintiems paskolų gavėjams, kredito sutartį pasirašiusiems anksčiau.
Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius:
Europos Sąjungos būsto direktyva gali pagerinti skolininkų padėtį, bet Europa radikalaus žingsnio amerikietiškosios sistemos link nežengs. Direktyvos projekte kalbama apie tai, kad jei skolininkas pirma laiko grąžina paskolą, banko taikomos sankcijos turi būti pamatuotos ir realiai įrodomos, o ne „iš lempos“ nukabintos. Taip pat kalbama ir apie turto priverstinio pardavimo atveju patirtas išlaidas - kad jos turi būti pagrįstos.
Yra ir daugiau gerų, pozityvių dalykų. Tačiau radikalių žingsnių aš ten neradau. Galbūt tai paliekama nacionalinei jurisdikcijai: nors ir derinamės prie europinių direktyvų, galime patys įsivesti tokias taisykles, kokios palankios mūsų šalies žmonėms.
Rodos, 2010 m. tuometinis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis su Petru Gražuliu siūlė taisyti Civilinį kodeksą: dovanoti skolininkui paskolos bei parduoto turto skirtumą ir taip apsaugoti Lietuvos žmones nuo bankų godumo.
Prieš tokį siūlymą piestu stojo nesuskaičiuojama gausybė interesų grupių ir visos valdžios institucijos. Civilinio kodekso keitimo procesą sustabdė ir kalbos, kad apribojus teisę išieškoti trūkstamą sumą iš kito turto būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos skolintojų teisės.
Tačiau toje pačioje Amerikoje, kurią laikome laisvojo pasaulio ideologijos šventove ir kurios atsidavimu privačios nuosavybės apsaugai niekas nedrįsta abejoti, yra visai kitaip. Maža to, kad nemokus klientas gali tikėtis būti atleistas nuo likusios po turto pardavimo sumos mokėjimo, ten ir Vyriausybė įvairiais finansiniais mechanizmais padeda skolų prispaustiems piliečiams išsiderėti geresnes sąlygas su bankais (kuriuos, verta prisiminti, ta pati JAV valdžia prieš tai gelbėjo mokesčių mokėtojų pinigais). Neatsitiktinai per varžytines parduodamų būstų skaičius dabar JAV yra mažiausias per pastaruosius aštuonerius metus, tai yra mažesnis negu prieš krizę.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
