Europinio geležinkelio statybą Lietuvoje stabdo labai dideli pinigai

Europinio projekto dalis

„Rail Baltica“ - Europos Sąjungos projektas, priimtas 2004 m. balandį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu, kuriuo „Rail Baltica“ pripažinta transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu. Geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją.

„Rail Baltica“ turėtų būti modernaus geležinkelio atkarpa, einanti rekonstruota esama arba naujai nutiesta trasa, kurioje traukiniai judėtų greičiau. Ši geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių. Jos ilgis Lietuvoje - 335 km.

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja dvi skirtingo standarto geležinkelio vėžės: didžioji dalis viso tinklo yra rusiškoji vėžė ir tik 21,8 km ruožas nuo valstybės sienos su Lenkija iki Šeštokų yra standartinės vėžės.

2011 m. buvo užbaigti pirmojo „Rail Baltica“ ruožo Lietuvoje Šeštokai-Mockava darbai. Rekonstruotas 7,5 km ilgio ruožas, kuriame sugretintos siauroji ir plačioji geležinkelio vėžės, rekonstruoti trys tiltai.

Planuojama, kad 2013 m. europinė vėžė jau sieks Kauną, o 2015 m. bus nutiesta visa Lietuvoje planuojama „Rail Baltica“ atkarpa. Tačiau pastaruoju metu darbai vyksta ne taip sėkmingai, kaip norėtųsi.

Rangovų kainos neįtinka

„Respublikos“ duomenimis, rugpjūčio mėnesį „Lietuvos geležinkeliai“ buvo paskelbę du konkursus: geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena-Mockava bei Marijampolė-Kazlų Rūda rekonstrukcijai. Vidutinė rangovų pasiūlyta pirmojo projekto kaina buvo apie 95 mln. litų, o „Lietuvos geležinkelių“ numatytos išlaidos - 80,7 mln. litų. Antrojo projekto darbų rangovų apskaičiuota kaina - vidutiniškai 190,6 mln. litų, o „Lietuvos geležinkelių“ tam numatyta suma - 110,5 mln. litų.

Rugsėjo pabaigoje AB „Lietuvos geležinkeliai“, pakartotinai įvertinusi kainas, nutarė nutraukti projekto „Rail Baltica“ konkursą dėl rangos darbų geležinkelio ruože Marijampolė-Kazlų Rūda ir skelbti pakartotinį pirkimą. Ir tuomet paaiškėjo, kad pasiūlymai gerokai viršija šiam pirkimui numatytas lėšas.

Spalį įvyko „Lietuvos geležinkelių“ paskelbtas konkursas geležinkelio ruožo Kazlų Rūda-Kaunas rekonstrukcijai. Spalio 25 d., atplėšus vokus su finansiniais pasiūlymais, paaiškėjo, kad potencialių rangovų pasiūlyta kaina konkurse siekia vidutiniškai 585 mln. litų, o „Lietuvos geležinkeliai“ šiems darbams numatę 3,5 karto mažiau - tik apie 163 mln. litų.

„Šiuo metu vyksta pasiūlymų vertinimo komisijos darbas ir artimiausiu laiku turėsime preliminarius rezultatus, tačiau jau dabar matyti, kad rangovų kainos skaičiuotinas kainas viršija dar daugiau negu galima buvo numatyti, - „Respublikai“ sakė „Rail Baltica“ projekto direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas. - Lyginant su etapo Marijampolė-Kazlų Rūda kainomis, šio etapo kainos padidintos dar 30 proc. Sakyčiau, tai yra atviras šantažas. Dar daugiau - kas galėtų paneigti, kad rinką monopoliškai pasidalinę keli veikiantys asmenys, kurie susitarę kelia kainas?“

Boikotuoja sąmoningai?

Konkurse dalyvaujančios įmonės teigia, kad pateikė realius pasiūlymus, ir geležinkelininkus kaltina pasirinkus prastus projektuotojus, kuriems taikomi minimalūs kvalifikacijos reikalavimai ir kurie netiksliai įvertina būsimų darbų vertę.

Rangovų teigimu, kainos išauga todėl, kad rekonstruoti vėžes reikalaujama nenutraukus traukinių eismo, t.y. per savaitę rangovas naktimis turi du „langus“ po 12 valandų, kada gali dirbti. Įmanoma dirbti per naktį, tačiau išaušus dienai per rekonstruotą geležinkelio dalį, be jokių bandymų ir kokybės patikros, tektų paleisti traukinius, o tai nėra saugu. Tad rangovai priversti ieškoti kitų sprendimų, o jie gerokai brangesni.

Pasak rangovų, vertinant ilgametę „Lietuvos geležinkelių“ patirtį eksploatuojant ir plėtojant geležinkelių infrastruktūrą, sunku patikėti, kad orientacinės darbų kainos nuolat klaidingai skaičiuojamos netyčia. Gali būti, kad sąmoningai pateikiamos tokios konkursų sąlygos, kurios neatitinka realios tikrovės.

Rangovai net iškėlė teorinę versiją, kad bendrovė boikotuoja projektą, nes nėra suinteresuota europinės vėžės per Lietuvą atsiradimu. Gali būti, kad, pavyzdžiui, šalia senosios geležinkelio vėžės kažkokie suinteresuoti asmenys turi žemės sklypų, kuriuose patogu įrengti logistikos centrus, perkrovimo stotis, ir krovinius už tam tikrą mokestį perkrovinėti į vagonus, pritaikytus senajai geležinkelio vėžei.

Apie „Rail Baltica“

    * „Rail Baltica“ geležinkeliu tikimasi sujungti Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją bei pagerinti Vidurio ir Rytų Europos jungtį su Vokietija.

    * Projektas numato geležinkelio linija sujungti Taliną (Estija) ir Varšuvą (Lenkija) per Rygą (Latvija) ir Kauną (Lietuva).

    * Atkarpa nuo Helsinkio iki Talino būtų jungiama keltų linijomis.

    * Ateityje siūlomas Helsinkio-Talino tunelis galėtų tiesiogiai geležinkeliu sujungti Taliną ir Helsinkį.

    * Talino-Varšuvos geležinkelio linijos ilgis sieks mažiausiai 950 km.

Stasys DAILYDKA, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius:

Pagrindinė neįvykstančių konkursų priežastis - nerealios rangovų kainos. Godumas juos pražudys. Rangovų, galinčių atlikti darbus, ne tiek jau daug Lietuvoje yra, tad jie tuo ir piktnaudžiauja. Pateikia astronomines kainas, o mes negalime sutikti su tokiais dalykais - beliks nusipirkti antrankius iš anksto ir laukti.

Ne mes skaičiuojame preliminarias darbų kainas - projektuotojai. Mums belieka patikslinti, ar tikrai jie sąžiningai suskaičiavo. Jei jie ir suklysta plius minus 5-7 proc., tai nereiškia, kad rangovas turi pakelti kainą 70 ar 100 proc.

Jeigu jie taip elgsis ir toliau, imsimės darbų patys. Turime vieną antrinę įmonę, būsime priversti ją staigiai išplėsti, priimti žmones ir pradėti daryti tuos darbus, kurių anksčiau nedarydavome, - dirbome tuos darbus, kuriuos labai gerai mokame ir turime specializuotą techniką. Bet jeigu kitos išeities neturėsime, teks viską daryti patiems, nors fiziškai ir labai sunku būtų viską apžioti. Juo labiau kad darbų tikrai daug, darome sudėtingus projektus, kokių niekada nedarėme, tenka vienu metu ir mokytis, ir dirbti.

Grėsmės, kad prarasime šiam projektui skirtus europinius pinigus, tikrai nėra - juos turime panaudoti iki 2015 m., tai ir padarysime. Su rangovų pagalba ar be jų. Konkursą skelbsime dar kartą ir lauksime - ar jie ateis į protą, ar toliau apsimetinės idiotais. Negalime mes „dovanoti“ pinigų, net jei jie ir ne mūsų.

Koks tikslas mums boikotuoti projektą? Juo labiau kai padaryti visi projektai. Lenkai vėluoja, tik po 2015 m. pradės darbus, o mes iki to laiko jau Palemoną pasieksime. Mes spaudžiamės kaip galime, tik ne viskas taip sekasi, kaip norėtųsi. Bet tai nestebina - su rangovų godumu vykdant europinius projektus jau ne pirmą kartą susiduriame.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"