Europos Sąjungos institucijose stumiamo tabako gaminių prekybos apribojimo projekto labiausiai laukia farmacijos kompanijos, kurios, įvairiais skaičiavimais, iš rūkalių uždirba daugiau nei 1,5 mlrd. eurų per metus (5,1 mlrd. litų). Ekspertai skaičiuoja, kad iki 2018 metų nikotino pakaitalų terapijos produktų gamintojų pajamos turėtų išaugti iki 6 mlrd. eurų (20 mlrd. litų). Savo siekiams įgyvendinti farmacinės kompanijos pasamdė armiją lobistų ir buvusių aukšto rango politikų.
Kol prekybininkai, liberalių pažiūrų politikai kalba apie pasirinkimo teisės ribojimą, farmacininkai jau atvirai ragina kuo greičiau riboti tabako gaminių prekybą - uždrausti kai kurias cigarečių rūšis, neleisti cigarečių pakuoti į spalvotus pakelius, kt. Kuo griežtesni tabako prekybos ribojimai, kuo labiau gąsdinami žmonės, tuo daugiau klientų turės farmacininkai, kurie vartotojus pratina prie specialių nikotino pleistrų, nikotino kramtomosios gumos, kt.
Įvairiais skaičiavimais, rūkantiems skirtų farmacininkų produktų rinka siekia apie 1,5 mlrd. eurų per metus (5,1 mlrd. litų). Daugiausiai farmacininkai uždirba iš kramtomosios gumos su nikotinu, tačiau taip pat vis populiarėja naujausias produktas - pleistras nuo rūkymo, tai ant odos klijuojamas pleistras, iš kurio nikotinas per odą laipsniškai patenka į organizmą. Ne vienas rūkantis vartotojas skundėsi įpratęs prie nikotino prisodrintos kramtomosios gumos ir metęs rūkyti kasdien lankosi vaistinėse, kur gauna reikiamo nikotino.
Farmacijos kompanijos, ilgai nedeklaravusios savo interesų, pastaraisiais metais atvirai pradėjo raginti Europos Sąjungos institucijas kuo griežčiau riboti prekybą tabako gaminiais ir kuo greičiau priimti ribojimą įvedančius teisės aktus. Europos Komisiją pasiekė farmacininkų, kitų organizacijų bei Europos parlamentarų pasirašytas raštas, kuriuo jie spaudžia politikus ir skubina kuo greičiau apsispręsti dėl griežtų reikalavimų tabako gaminiams.
Laiške Europos Komisijos prezidentas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) raginamas „kelti klausimą dėl Tabako produktų direktyvos peržiūros ir svarstymų metų pradžioje, kaip žadėta“. „Jei nepradėsime dirbti metų pradžioje, gali iškilti reali grėsmė iš naujo pradėti visą procesą po 2014 metų rinkimų“, - akivaizdžiai įvardijamas suinteresuotumas rašte.
Vieni aktyviausių tabako produktų draudimo direktyvos šalininkų Europos Parlamente yra socialistų ir demokratų grupė. Nenuostabu, kad pagrindine pranešimų rengėja šiuo klausimu šiemet išrinkta socialistė Linda Makeven (Linda McAvan), europarlamentarė iš Didžiosios Britanijos. Šis vaidmuo labai svarbus, nes prancūzišku „rapporteur“ žodžiu vadinamam pranešimų rengėjui patikimi pristatyti rezoliucijų ar teisėkūros pakeitimų pasiūlymai, kuriuos turės priimti visas Parlamentas.
Siekdami, kad kuo greičiau būtų priimti reikiami teisės aktai, farmacininkai atrado Europoje įtakingą politiką, irgi socialistą, Deividą Harlį (David Harley), daugiau nei 30 metų dirbusį Europos Sąjungos institucijose, todėl galintį kalbėti ir tartis su kone visais Briuselio politikais ir aukštais pareigūnais.
Taigi D.Harlis, baigęs eurobiurokrato karjerą, tapo viešųjų reikalų specialistu ir įsidarbino viešųjų ryšių agentūros „Burson-Marsteller“ Briuselio skyriuje, čia tapo vyresniuoju patarėju. Ši agentūra, ilgai dirbusi, teikusi paslaugas tabako gamintojams, staiga viešai pareiškė, kad neva dėl reputacinės rizikos daugiau nebeaptarnaus klientų, susijusių su tabako produkcija.
Įtakingam Briuselio politikui D.Harliui atradus save su tabako gamintojais nutarusioje nebedirbti agentūroje „Burson-Marsteller“, tarp šios agentūros klientų atsirado didžiųjų farmacijos įmonių pavadinimai.
Kadangi lobistinei veiklai išleidžiamas lėšas Briuselyje reikia viešai deklaruoti, netrukus tapo žinoma, kiek farmacininkai skyrė ir leidžia pinigų tam, kad tabako gaminiams būtų įvesti kuo griežtesni apribojimai. Vien per 2011 metus „Burson-Marsteller“ deklaravo lobistinei veiklai Briuselyje vykdyti iš klientų gavusi 8 755 000 eurų (30,2 mln. litų). Tarp dosniausiai skyrusių lėšų lobistinei veiklai klientų yra vienos didžiausių pasaulio farmacijos kompanijų, kurios tiekia nikotino pakaitalų produkciją į rinką, tokios kaip „Johnson & Johnson“, „Pfizer“ ir kiti. Vien 2011 metais, kai tabako direktyvos svarstymai buvo tik prasidėję, šios dvi kompanijos išleido beveik 2 mln. eurų (7 mln. litų) lobizmui Briuselyje.
Ne taip jau seniai L.Makeven ir D.Harlis buvo pagrindinės politinės figūros Europos Parlamento socialistų grupėje - viena ėjo viceprezidento, o kitas generalinio sekretoriaus pareigas. Dvylika metų - nuo 1998, kai L.Makeven buvo išrinkta į Europos Parlamentą, iki 2010-ųjų, kai D.Harlis paliko politiką pradėdamas lobisto karjerą - jie ilgas valandas kartu leisdavo susitikimuose, aptarimuose bei keliaudami.
Ar tai tik atsitiktinis sutapimas, kad šiandien L.Makeven yra itin aktyvi buvusio kolegos pagrindinių klientų interesų gynėja? Ji ne tik griežtai pasisako prieš tabako pramonę, bet taip pat pasirašė laišką, skubinantį Europos Komisiją imtis farmacijos kompanijoms naudingos veiklos, kur jos parašas padėtas šalia „Johnson & Johnson“, „Pfizer“ ir kitų didžiųjų nikotino pakaitalų gamintojų, kaip antai „GlaxoSmithKline“?
Tai kelia pagrindinį klausimą - ar yra įmanoma žinoti, kas iš tiesų yra suinteresuotas sprendimo priėmimu Briuselyje ir kokie žaidimai ir interesų grupės skatina politikus apriboti mūsų laisvę rinktis?
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
