Gal „Lidl“ yra velnias, kad bijo lietuviškų kryžių?

Ko išsigando „Lidl“? Kad kryžiai ims šaudyti? O gal reikėjo paprašyti savivaldybės, kad ūkio skyrius užsiropštų ant stogų ir tikrai kryžius nuimtų. Kad nešmėkščiotų prieš jautrias prekybininkų akis. Esą prekeiviai nenori išskirti jokių religinių įsitikinimų. Stengiasi būti politkorektiški. Kad visi pirkėjai, nesvarbu, kokių įsitikinimų, vienodai pirktų „Lidl“ sūrelius. Todėl ir Italijoje bei Graikijoje taip pat elgiasi. Užteplioja nuotraukose maldos namų skiriamuosius ženklus. Ir visur tepliotų. Kad kryžiai netrikdytų arabų, pusmėnuliai - kinų ir t.t. Kad visi netrikdomi tik pirktų, pirktų. Naujosiose žmonijos bažnyčiose, vardu prekybos centrai.

Pabandytų taip pasielgti Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar Turkijoje. Užterlioti mečečių pusmėnulius. Toks prekybos tinklas būtų grūste išgrūstas. Apspjaudytas ir gal net susprogdintas. Viena aišku, kad įžeistas musulmonas į tokią parduotuvę kojos nekeltų. O mes ką? Nors 77,2 proc. šalies piliečių teigia Romos katalikais esantys.

„Lidl“ elgesys yra Vakarų Europai simptominis. Užtušuoti religinius ženklus. Užtušuoti lyčių skiriamuosius požymius. Užtušuoti Europą ir europietį. Nes būti europiečiu - tai įžeisti likusį pasaulį savaime. Visiems sutūpti po nematoma burka ir lindėti kiek galima labiau užtušuotiems. Lindėti savižudiškai. Kad mūsų, europiečių, nesimatytų. Nes europietis vis dar matomas per savo kultūrinį paveldą. Įskaitant ir religinės paskirties pastatus. Na, gerai, užtušavo kryžius. Bet skirtingose religijose skiriasi ir maldos namų stogai, bokštai, kupolai. Iš jų formų taip pat galima atpažinti religijas. Tad kyla bailus ateities klausimas. Prekybiškas. Liguistas. Kaip išvengti Europoje minareto, jei jų kasmet daugės. Kaip politiškai korektiškai nepastatyti parduotuvės šalia minareto. Nes tai gali paveikti „Lidl“ sūrelio kainą. Nebūtinai didėjančia kryptimi. Galų gale, jei „Lidl“ toks korektiškas, kodėl prekiauja kiaulienos išpjovomis, vištienos šlaunelėmis bei kiaušiniais. Kiaulės vaizdas įžeis musulmoną, višta ir kiaušinis - krišnaistą. O jų ir Lietuvoje, ir Kaune taip pat esama. Tad politiškai korektiškam prekybos tinklui gali nelikti visiškai korektiškų pasaulio vietų. Nebent, prieš ateinant į rinką, prašyti vyriausybių, kad iš anksto išsprogdintų kineses, sinagogas, cerkves, bažnyčias, kirches, pagodas. Ar bent apdangstytų nepermatomu brezentu. Nes „Lidl“ tinka tik nulinio religinio lauko investicija. Galų gale, o ko lįsti į Kauno senamiestį, jei kryžiaus kaip velniai, vaiduokliai ar apsėstieji baidosi. Galima pasirinkti ir Kauno pakraštį. Kur nei žmonių, nei maldos namų nėra. Nei klientai, nei maldos namai nesipiktins.

Matome pavyzdį, kai nemokšiškas politkorektiškumas tampa tragikomedija. Prekybininkai jau žemina valstybę, kurioje pelnosi. Matome pavyzdį, kai Briuselio deklaruojamas politkorektiškumas bei religinė tolerancija, kol pasiekia primityvokus prekybininkus, suveikia kaip „sugedęs telefonas“. Kai žmonių lygybės idėją nemokšiškai ima realizuoti iniciatyvūs durniai. Savo paveiksluose, matyt, tuoj ištrins sijonuotas kaunietes ir vis dar kelnėtus kauniečius. Nes jie nepateikė „Lidl“ pažymos, kokią pasirinkę socialinę lytį.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“