Gelbėtojams rūpi tik mūsų pinigai

Ar tikrai „Lidl“ nori pigesnėmis prekėmis lietuvius pamaloninti, ar taikosi į atsigaunančių žmonių pinigines? Juk 2006-aisiais, Jungtinėse Valstijose prasidėjus pasaulio finansų krizei, „Lidl“ iš Lietuvos spruko, nes, akivaizdu, sunkmečiu Lietuvoje nepasipelnysi. Tokie tat investuotojai grįžo dabar.

Užstatys ir langus

Kaip grybai po lietaus dygstantys prekybos centrai jau ėmė pykdyti sostinės miegamųjų mikrorajonų gyventojus, mat vietos naujoms prekybos vietoms pradėta ieškoti jų sąskaita.

Štai į Lietuvą žengiantis Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ planuoja parduotuves statyti visuose miestuose, kuriuose yra daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų. Sostinėje šio tinklo parduotuvių numatoma ne viena. Bandomoji parduotuvė Vilniuje jau pastatyta Šeškinės rajone. Statyti parduotuvę planuojama ir Fabijoniškėse, Fabijoniškių ir S.Stanevičiaus gatvių sankirtoje.

Tačiau šio mikrorajono gyventojai ateityje iškilsiančia žemų kainų maisto parduotuve visai nesidžiaugia. Jie įsitikinę, kad daugiabučių gyventojų panosėje pastačius dar vieną prekybos gigantą, automobilių srautai išaugtų, o gyventojams ramybės neduotų bildantys kraunamų prekių garsai.

1,5 tūkst. kv.m parduotuvės pastatą ketinama statyti vos už 14 metrų nuo Fabijoniškių g.1 esančio devynaukščio daugiabučio. Pro langus gyventojams vaizdas atsivers tiesiai į prekybos centrą.

Bendras parduotuvei priklausantis sklypas apimtų 0,9 hektaro. Jame būtų įrengta ne mažiau kaip 100 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

„Mums po langais ketinama statyti tikrų tikriausią angarą. Nori iškirsti medžius prie šalia esančio miško ir toje vietoje įrengti automobilių aikštelę parduotuvės klientams. Žalumos rajone ir taip beveik nėra. Toje teritorijoje dabar yra asfaltuotos sporto aikštelės. Jas taip pat ketinama panaikinti. Kur žais vaikai? Mūsų niekas neklausė, ar norime tokio statinio savo panosėje. Rytais, kai po langais pradės krauti prekes, ramybės neturėsime“, - dienraščiui skundėsi mikrorajono gyventoja Regina Brazauskienė.

Sklypas šiuo metu priklauso 65 bendraturčiams, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisė. „Lidl“ ketina iš jų išpirkti žemę. Leidimas statyboms dar nėra išduotas.

Antradienį savo pasipiktinimą per pusšimtis gyventojų išsakė posėdyje su „Lidl“ užsakymu projektinius pasiūlymus rengusia įmone, UAB „archiDELTA“. Projektuotojai tikino, kad pasiūlymai nėra galutiniai ir bus stengiamasi atsižvelgti į gyventojų pastabas.

„Miškelis mums dabar užstoja visą triukšmą nuo gatvės, o jo nebebus“, - planais iškirsti šalia daugiabučių esančią augmeniją piktinosi gyventojai.

Dar daugiau nerimo jiems kelia automobilių spūstys. Automobilių stovėjimo aikštelės rajone jau ir taip yra užgrūstos, gyventojai po darbų priversti valandų valandas leisti spūstyse, kad grįžtų namo.

„Jei atvyktumėte vakare, kokią 18-19 val., arba iš ryto, jūs pamirštumėte apie parduotuvę, nes ten niekas neįvažiuos ir neišvažiuos, o ypač žiemą. Ten nuolatos yra spūstys: ir važiuojant iš kiemų, ir į kiemus. Jūs mums projektuojate bėdą“, - tikino vilniečiai, pateikdami ir statistikos: balandžio 16 dieną atlikus automobilių srauto matavimus, paaiškėjo, kad vos per vieną valandą - nuo 17 iki 18 val. - S.Stanevičiaus gatve pravažiuoja 1398 automobiliai.

„Lidl“ net kalbėti nedrįsta

„Lidl“ atstovas Plėtros skyriaus vadovas Mindaugas Falkauskas posėdyje tikino, kad prekybos tinklas nenori kivirčų su bendruomene, o priešingai - siekia susitarti. Tačiau su žurnalistais M.Falkauskas bendrauti atsisakė.

„Lidl“ atstovė spaudai Daina Balčiūnienė atsakymus panoro pateikti tik raštu.

„Šiuo metu vyksta projektinių pasiūlymų svarstymas. Mums labai svarbi vietos gyventojų nuomonė. Vyksta atviras ir konstruktyvus dialogas. Ieškome sprendimų, kurie būtų priimtini abiem pusėms.

Įstatymų nustatyta tvarka, apsvarsčius projektinius pasiūlymus, kreipsimės į Vilniaus miesto savivaldybę ir atsakingas institucijas dėl techninių sąlygų išdavimo. Tik gavus technines sąlygas, prasidės projektavimo etapas, t.y. bus nagrinėjami konkretūs sklypo panaudojimo sprendiniai. Atsižvelgiant į gyventojų pasiūlymus, projektuojant bus svarstoma galimybė įrengti žaidimų aikšteles už nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų“, - atsiųstame atsakyme aiškino „Lidl“.

Ne visur laukiami

Tiesa, problemų dėl tinklo plėtros šiai bendrovei kyla ne tik sostinėje. Štai prieš kelerius metus tarp Panevėžio smulkiųjų verslininkų ir vokiečių prekybos tinklo buvo kilę kivirčų dėl planų Smėlynės ir Varpo gatvių sankirtoje statyti didesnį kaip 1000 kvadratinių metrų komercinį pastatą. „Lidl“ buvo nusitaikęs į teritoriją, kuri priklauso A zonai - tokiai, kurioje negalima statyti didesnių nei 1000 kv.m prekybos centrų. Smulkieji verslininkai tuomet piktinosi, kad vokiečiai tapo lygesniais už lietuvius ir siekia gauti išskirtines verslo sąlygas.

Į teismą „Lidl“ buvo padavusi Ukmergės rajono savivaldybė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija leido „Lidl“ pradėti 2000 kv.m maisto prekių parduotuvės statybas Ukmergės Vytauto gatvėje, netoli autobusų stoties. Tokį inspekcijos potvarkį rajono valdžia apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, mat Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiajame plane didžiųjų įmonių statyba minėtame sklype nebuvo numatyta. Šioje teritorijoje yra ir taip daug prekybos centrų.

2005 metais „Lidl“ buvo nusitaikęs net į visuomeninės paskirties pastatus. Pavyzdžiui, prekybos tinklas Šiaulių miesto savivaldybę buvo informavęs, kad jį domina teritorijos, kurių plotas ne mažesnis nei 6 tūkst. kvadratinių metrų, pavyzdžiui, miesto centre esanti poliklinika, dalis centrinio miesto stadiono ir šalia jo esančio parko ir kt. Šiaulių miesto savivaldybei „Lidl“ tinklo prašymai pasirodė absurdiški ir todėl jų netenkino.


Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas:

- Ar normalu, kad užsieniečių kapitalo įmonei leidžiama didelius prekybos centrus statyti tiesiai po gyventojų langais gyvenamuosiuose rajonuose?

- Aišku, kad nenormalu. Užsienyje niekas tokių dalykų neleidžia. Toks nuolaidžiavimas parodo vietos politikų bestuburiškumą. Aš suprantu, kad prekybos centrai turi atsirasti, Lietuvoje jų dar trūksta, jei skaičiuotume pagal tai, kiek gyventojų tenka vienam prekybos centrui. Tegul jie steigiasi į sveikatą. Bet vietos politikai jau prieš 10 metų turėjo būti numatę, parengę detalųjį planą, kokiose teritorijose dideli prekybos centrai gali atsirasti, o kur užtenka mažų parduotuvių. Juk pastačius didžiulį prekybos centrą mikrorajone atsiras didžiausios spūstys, infrastruktūra bus sujaukta ir bus tikra tragedija gyventojams.

Jei nori statyti didelius prekybos centrus, tegul važiuoja prie Gariūnų. O mes kažkodėl imame šokinėti iš laimės, jei tik koks „Lidl“ žada atsidaryti, nepaisydami vietos bendruomenės interesų. Juk žmonės tai nukentės - gal atsiras penki papildomi šviesoforai ir žmonės gaiš laiką stovėdami spūstyje. Vaiką iš darželio galės pasiimti 20 minučių vėliau. Mūsų žmonės yra svarbiau nei prekybos centras. Pavyzdžiui, kiek aš žinau, toje pačioje Vokietijoje didesni prekybos centrai yra už miesto zonos ribų. Dabar dažnai sakoma, kad štai „Lidl“, atėjęs į Lietuvą, bus konkurencingesnis nei mūsų „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ar kiti tinklai. Tegul ateina, konkuruoja, tačiau tegul čia kuriasi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti, be išlygų.

- Kai kuriuose miestuose „Lidl“ norėjo statyti didesnius nei 2 tūkst. kv. m centrus, nors jų nusižiūrėtose vietose tokio ploto prekybos centrų neleidžia savivaldybių patvirtinti specialieji planai. Gal užsieniečiai geresni, kad jiems būtų galima daryti išlygas?

- Tokius politikus, kurie užsienio kapitalui daro išlygas prieš vietos verslininkus, reikia mesti lauk iš valdžios. Nes mažesni miestai, regionai yra ypač jautrus klausimas. Ten darbo vietas sukūrę vietos verslininkai neturi būti menkinami. Įsivaizduokite, jei miesto centre kažkas pasistatytų didžiulį prekybos centrą - visas aplink esantis verslas atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje. Kas kepė bandeles, pyragus - tam tektų užsidaryti. O prekybininkas juk ten vietoje nieko nekeps - apskritai atsiveš produkciją iš kitos šalies. Vietos politikai turi galvoti ne tik kaip pritraukti naujų investicijų, bet ir kaip išlaikyti ir jau sukurtas darbo vietas, kaip palaikyti ten metų metus veikusį verslą.

- Tačiau politikai dažnai mėgsta sakyti, kad užsienio kapitalas geresnis, skaidresnis nei mūsų...

- Kad nepasakyčiau, jog skaidrus. (Juokiasi.) Štai planai investuoti Šiaulių mieste į styginį transportą toli gražu nepasirodė tokie skaidrūs. Aš tikrai nemanau, kad užsieniečiai yra kuo nors geresni nei savi verslininkai, kurie seniai jau dirba, mokesčius moka, darbo vietas išlaikė 10-15 metų. Palyginti su kitomis valstybėmis, jų apmokestinimas yra gana aukštas. Man labai keista, kai užsieniečiai, turintys didelį kapitalą, ateina čia iš lengvatinių valstybių ir mes jiems imame kloti raudoną kilimą, galvodami, kad jie kažkokie herojai. Kad jie čia kokią misiją atlieka. Tačiau taip nėra. Jie ateina daryti verslo.

Aišku, aš tikrai palaikau užsienio investicijas, kurios ateina į slėnius plėtoti aukštųjų technologijų. Nes mes patys, mūsų mokslininkai galbūt neturi tokių didelių pinigų, kuriuos galėtų investuoti į biotechnologijas, mediciną. Tačiau kai mes pradedame lankstytis, sudievinti pramonės įmones - tai kelia didelių abejonių. Nesvarbu, kas tai būtų - cemento, betono ar popieriaus gamykla, mes jiems leidžiame kurtis laisvosiose ekonominėse zonose, taikome mokesčių lengvatas, pelno lengvatas, leidžiame nemokėti žemės, nekilnojamojo turto mokesčių ir dar nutiesiame visą komunikaciją. O šalia dirba lietuvis verslininkas - jau 25 metų turi verslą - ir mes jį nuvertiname, žlugdome, kad įtiktume užsieniečiui. Pavyzdžiui, kaip ir su biokuro pramone Klaipėdoje. Daugiau kaip už 100 metrų nuo autostrados lietuvis turi biogranulių gamyklą, o kai šalia pasistato užsienietis verslininkas, mes jam imame taikyti lengvatas. Reikėtų pasakyti, kad Lietuvos politikai tikrai daro klaidą, nenorėdami įsileisti lietuviško verslo, būdami saviems verslininkams nedraugiški. Visuomet reikėtų labiau palaikyti nacionalinius verslininkus, nacionalinius interesus.

Užsieniečių pinigai tikrai nėra geresni nei mūsų verslininkų. Aš pastebiu, kad kai užsieniečiai nori investuoti, mes jiems sudarome auksines sąlygas, atleidžiame nuo mokesčių. Bet juk vėliau tuos mokesčius turime už juos patys sumokėti. Patys sunešti į biudžetą. Suprantu, jei užsienietis čia atvažiavo, pastatė gamyklą, pripirko staklių už savus pinigus ir įdarbino mūsų žmones. Bet nė vienas bankininkas čia savo pinigų neatvežė, priešingai - išsivežė.


Spruko nuo krizės

Vokietijos „Schwarz“ įmonių grupei priklausanti „Lidl“ Lietuvoje įsikūrė dar 2002 metais. Nuo 2014 metų prekybos gigantas aktyviai supirkinėjo sklypus įvairiose Lietuvos vietose, tačiau vos pakvipus krize, nusprendė trauktis iš Lietuvos.

2006 metais, kai krizė prasidėjo JAV, „Lidl“ Lietuvoje ir Latvijoje supirktas žemes ėmė išpardavinėti. Buvo išpardavinėjami sklypai ir pastatai Alytuje, Elektrėnuose, Jonavoje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Palangoje, Panevėžyje, Plungėje, Radviliškyje, Šiauliuose, Šilutėje, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje, Vilniuje, Visagine

Kodėl Lietuvai atgręžiama nugara, prekybos tinklo atstovai tuomet nepaaiškino. Lietuvos rinka jie vėl susidomėjo jau tik po krizės. Tačiau ir dabar „Lidl“ planus Lietuvoje gaubia paslaptis. Tinklo atstovai kol kas nelinkę viešinti, kada ir kur tiksliai planuoja atidaryti parduotuves. Iš sklypų savininkų žemės supirkinėjamos nesigarsinant.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“