Geriems vyrams turtus ir aitvarai neša?

Ant vaizdingo ežero kranto Inturkės seniūnijoje (Molėtų r.) 22 arų žemės sklype stūkso poilsio namai, kuriuos kartu su bendraturčiais valdo pernai vasarą konkursą į UAB „Grinda“ direktoriaus pareigas laimėjęs K.Vaicekiūtis. Ten pat esantis kuklus poilsio namelis - apie 140 kv.m - priklauso tik jam su žmona Vilma, dirbančia Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje skaityklos vedėja. Gretimame Švenčionių rajone, Padubingės kaime, savivaldybės bendrovės vadovas nuomojasi iš valstybės žemės sklypą - sutartis sudaryta iki 2074 metų.

O įspūdingiausias Vaicekiūčių šeimos pirkinys - du butai prestižiniame sostinės Užupio rajone naujos statybos kotedže viename geidžiamiausių kvartalų „Užupio kalvos“. Skaičiuojant rinkos kainomis, 75 ir 55 kv.m ploto butai su daline apdaila atsiėjo ne mažiau kaip 300 tūkst. eurų.

Žurnalistams paviešinus šiuos Registrų centro duomenis apie jo šeimos per gana trumpą laiką įsigytus pasakiškus turtus, K.Vaicekiūtis viešai aiškino, kad butai Užupyje 2013 metais pirkti už banko paskolas, pridėjus pajamas iš anksčiau parduoto nekilnojamojo turto ir šeimos santaupas.

UAB „Grinda“ vadovas tikino, kad visas šeimos turtas ir pajamos yra tvarkingai deklaruoti. Atlyginimo jis esą gaudavo gerokai daugiau nei 1300 eurų per mėnesį, be to, vadovaujamą darbą įvairiose įmonėse dirba jau apie 20 metų.

Konkurse į sostinės gatves ir lietaus nuotekų tinklus prižiūrinčios įmonės vadovo pareigas net 69 pretendentus įveikusio K.Vaicekiūčio darbo biografijoje nurodoma, kad 2010-2016 metais jis buvo savivaldybei priklausančios UAB Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo tarnybos vadovu.

Jeigu Vilniaus savivaldybės interneto tinklalapyje pateikti duomenys nemeluoja, 2014 metais UAB Vilniaus vystymo kompanijos tarnybos vadovų ir skyriaus viršininkų (iš viso 6 pareigybės) vidutinis paskirtasis darbo užmokestis buvo 1610 eurų, 2015 metų I ketvirtį padidėjo iki 1799 eurų. Akivaizdu, už tokius pinigus prabangių būstų ir namų brangiausiose šalies paežerėse nenusipirksi, o ir bankas vargu ar suteiktų milijoninę paskolą. Dabar K.Vaicekiūčio alga gerokai solidesnė - 3272 eurai iki mokesčių.

Iki įsidarbindamas UAB Vilniaus vystymo kompanijoje statybos inžinieriaus išsilavinimą turintis K.Vaicekiūtis nurodė vadovavęs statybų bendrovei. Juridinių asmenų registre nesunku rasti, kad tai buvo UAB „Antakalnio statyba“, įvairiuose šalies rajonuose pastačiusi ir rekonstravusi nemažai prekybos centrų. Į statybas įsisukus ekonominei krizei, bendrovės direktoriaus kėdėje K.Vaicekiūtį pakeitė Audrius Butkus.

Pernai rugpjūtį K.Vaicekiūtis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai deklaravo privačius interesus. Nurodė, kad nuo 2016 metų balandžio vadovauja Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijai, kad yra Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos tarybos narys, priklauso Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų „Alumni“ klubui.

Daugiau jokių privačių įmonių, galinčių įvelti UAB „Grinda“ vadovą į interesų konfliktą nepaminėta. Nė neužsimenama apie Molėtų rajone esančių poilsio namų bendraturčius - vairuotojų rengimu užsiimančią UAB „Dorkanas“ ir jos direktorių Audrių Stramkauską. Prieš keletą metų buvo kilę įtarimų dėl galimų bendrovės neskaidrių ryšių su savivaldybe, kai „Dorkanas“ be konkurso gavo leidimą vairuotojams mokyti naudotis savivaldybei priklausančia automobilių aikštele Ateities g. Beje, ši vairavimo mokykla ir K.Vaicekiūčio vadovaujama asociacija įsikūrusios po vienu stogu sostinės Antakalnio g.54.

Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtoje informavimo apie mokymosi galimybes sistemoje AIKOS bendrovė „Dorkanas“ nurodoma kaip viena iš paslaugos teikėjų, suteikiančių vairuotojų pradinę profesinę kvalifikaciją. Čia pat išvardyti ir bendrovės savininkai, dalininkai ar akcininkai - A.Stramkauskas su žmona Renata, A.Butkus ir V.Vaicekiūtienė. Deja, K.Vaicekiūčio interesų deklaracijoje apie tai - nė žodžio.


Povilas Urbšys, parlamentaras, buvęs vienas STT vadovų:

- Ar nekyla negerų minčių, jei savivaldybės įmonės darbuotojas, neuždirbantis nė pusantro tūkstančio eurų, per penkerius metus sugeba įsigyti du butus prestižiniame sostinės rajone, namą Molėtų rajone, yra poilsio namų ir sklypo tame pačiame rajone bendraturtis?

- Toks žmonių, dirbančių valstybės ar savivaldybių institucijose bei įmonėse, praturtėjimas kelia daug klausimų. Šiaip ar taip, atlyginimai ten tikrai nėra dideli. Tik verslininkas, turintis pelningą verslą, gali sau leisti tokius pirkinius. Keisčiausia yra tai, kad pagal VMI deklaracijas atrodys viskas gerai, - atsiras visokios dovanos, palikimai ar dar kas nors. Tačiau savivaldybių vadovai, skiriami į atsakingus postus keistai praturtėjusius asmenis, turėtų papildomai įsigilinti į tą situaciją ir patys sau atsakyti į klausimą, ar viskas yra skaidru. Imkime kad ir Vilniaus merą Remigijų Šimašių. Jis eina dar atsakingesnes pareigas ir gauna daug didesnį atlyginimą, tačiau kažkodėl nepraturtėja tiek, kiek praturtėja savivaldybėje ar jos įmonėje dirbantys kiti asmenys. Tai labai keistai atrodo. Tas sluoksnis biurokratų, kuris visada išlieka sistemoje, tik kartais pakeičia pareigas, išlaiko savo įtakas, kuriomis besinaudodamas paskui perkasi namus, butus ir prabangiai gyvena.

- Jūsų kolega A.Skardžius mano, kad geriausias vaistas nuo to būtų visuotinis pajamų ir turto deklaravimas. Gal bent jau savivaldybių ar valstybinių įmonių darbuotojams reikėtų įteisinti tokią prievolę?

- Labai keista situacija. Jei savivaldybėse atsiranda įmonės, kurios užsiima ūkine veikla ir iš esmės yra tarsi verslo įmonės, deklaracijos turėtų būti privalomos. Tačiau informacijos apie jų deklaracijas negalime surasti. Tai yra spraga, kurią kuo greičiau reikia užlopyti. VMI atsakinga už mokesčių surinkimą, už tai, kad nebūtų neteisėto praturtėjimo, ji turėtų įžvelgti spragas ir teikti pasiūlymus Seimui.

- Seimo nariai uždirba gerokai daugiau, nei oficialiai uždirbdavo, pavyzdžiui, buvęs Vilniaus vystymo kompanijos darbuotojas K.Vaicekiūtis. Ar įmanoma iš Seimo nario algos susitaupyti dviem butams Vilniuje, nekilnojamajam turtui Molėtų rajone ir t.t.?

- Man asmeniškai didesnę gyvenimo dalį teko dirbti valstybės tarnyboje ir užimti vadovaujamus postus. Tiek ten, tiek būnant Seimo nariu atlyginimai buvo tikrai labai geri. Tačiau tikrai nepavyko sukaupti santaupų, kad galėčiau pirkti butus sostinės Užupyje ar sodybas Molėtuose ar Zarasuose. Man yra mįslė, kaip įmanoma praturtėti dirbant tokį darbą. Net visiškai nevalgant ir negeriant tai neįmanoma. Tačiau kai kažkas tuo susidomi, paaiškėja, kad, pavyzdžiui, vaikai išlaikė savo tėvus, užimančius atsakingus postus valstybės tarnyboje (juokiasi - red. past.).


Artūras Skardžius, seimo narys:

Aš to K.Vaicekiūčio nepažįstu, tačiau galiu pasakyti, kad toje įtartinų praturtėjimų srityje mes dar daug ko nepadarėme. Reikalingas sisteminis požiūris. Pirmiausia turi būti įteisintas visuotinis pajamų ir turto deklaravimas. Tada pasibaigtų visi tie keisti praturtėjimai. Tačiau tai kai kam neparanku (matėme keistų prokurorų, teisėjų, dabar matome savivaldybės įmonių darbuotojų praturtėjimų), todėl kyla didžiulis pasipriešinimas. Jei žmogus nėra verslininkas ir dirba už tokią algą, tikrai negalėtų prisipirkti tiek turto. Todėl kyla įtarimų, kad praturtėjama iš paslėptų atlygių už kokias nors paslaugas.

Tai, kas daroma kovojant su neteisėtu praturtėjimu, man primena žaidimus, kuriuos žaidžiame kovodami su alkoholio vartojimu. Draudimai pardavinėti 50 metrų nuo mokyklos, nuo bažnyčios, sugriežtinkime tą ar aną, prezidentė siūlo griežtinti bausmes... Nieko iš to nebus. Yra valstybių, kuriose už narkotikų platinimą taikoma mirties bausmė, tačiau vis tiek problema ten yra. Reikalingi sisteminiai, nuoseklūs žingsniai. Taip ir čia - turėtų būti pradėta nuo visuotinio deklaravimo. Tada, kilus įtarimų dėl neteisėto praturtėjimo, nebūtų galima pasiteisinti, kad močiutė paliko, nes būtų ir močiutės deklaracija.

Tačiau yra pačių valdininkų specialiai paliktos landos, kad jie galėtų susitvarkyti savo turto kilmę. Aš kėliau šį klausimą ir praėjusią kadenciją, tačiau nesulaukiau palaikymo. Beje, paskutinė mada - atvesti užsienio investuotojus į Lietuvą, atiduoti kažkurios rinkos dalį ir atlygį už tai atsiimti užsienyje, lengvatinio apmokestinimo kontorose. Nei mokesčių administratoriai, nei mokesčių politiką formuojantys politikai su tuo nesusitvarko. Todėl vieną dieną atsibusime ir pamatysime, kad pinigai iš visų pelningiausių sektorių plaukia į lengvatinio apmokestinimo kompanijas, kaip yra ir SGD terminalo laivo atveju, kai pinigai už jo nuomą kažkodėl pervedami per dvi lengvatinio apmokestinimo kompanijas - į Bermudus, paskui iš Bermudų į Kiprą. Ir niekam tai nebado akių. Tik signatarai bandė aiškintis, bet negavo jokių duomenų.

Kai paliekamos skylės drambliams, tada ta pačia sistema piktnaudžiauja ir skruzdėliukai, tokie, kaip savivaldybių įmonių darbuotojai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“