Seimui siūloma keisti Vartojimo kreditų įstatymą ir sumažinti vartojimo kredito kainos metinę normą iki 36 proc. kredito sumos. Šiuo metu nustatyta kainos riba - 200 proc. kredito sumos. Smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjai tvirtina, kad toks drastiškas sprendimas sužlugdytų jų verslą.
Gelbsti klimpstančius į skolas
Lietuvos banko pernai lapkritį atliktas tyrimas atskleidė, kad greitųjų paskolų rinka per metus ūgteli 2-3 kartus, prieš pusmetį joje sukosi apie 80 mln. litų, apie 100 tūkst. žmonių buvo greitųjų paskolų vartotojai. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu pradelstų įsiskolinimų už greituosius kreditus turi apie 28 proc. jų gavėjų.
Daugiau nei trečdalis greitųjų kreditų bendrovių klientų yra jauni, iki 25 metų asmenys. Kreditai neatsakingai išduodami ir jaunuoliams, neturintiems nuolatinių pajamų, tad neretai tėvams arba seneliams tenka gelbėti juos nuo vis augančių skolų ir padengti paskolas kartu su didžiulėmis palūkanomis.
Šiuo metu greitųjų kreditų įmonėse bendra vidutinė metinė kredito kaina yra apie 177 proc. kredito sumos. Pernai lapkritį ji siekė 216 proc., o tai 10-18 kartų viršijo kainą, kurią už vartojimo paskolas sumoka bankų ir kredito unijų klientai.
Tokia kaina, įstatymo pakeitimo projektą siūlančių Seimo narių Ryto Kupčinsko ir Povilo Gylio įsitikinimu, nėra nei protinga, nei teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė metinė paskolos kaina bankuose ir kredito unijose yra 12-24 proc. kredito sumos, siūloma vartojimo kreditų bendrovėms nustatyti 36 proc. metinės kredito kainos ribą.
Padėtis nevaldoma
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis greitųjų kredito bendrovių apetitų mažinimui pritaria, tačiau siūlo ribą mažinti laipsniškai: 2013 m. palikti dabar galiojančią 200 proc. kredito sumos metinę kainos normą, 2014 m. - 100 proc., 2014 m. - 36 proc. Tai esą apgintų ir vartotojus, bet kartu užtikrintų kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą.
„Pavieniai Seimo nariai, tikiu, palaikys, bet nemanau, kad bus lengva įtikinti net ir koalicijos partnerius, nes lobistai vaikšto ir įtikinėja politikus priešingai“, - sakė jis.
R.Žemaitaičio nuomone, šiuo metu galiojantis įstatymas nesuvaldo padėties greitųjų kreditų rinkoje. Naujų paskolų ėmimas siekiant padengti kitus vartojimo kreditus tampa socialine problema.
„Jei galėčiau įtikinti valdančiąją koaliciją ir premjerą, šio įstatymo galiojimą reikėtų apskritai stabdyti, parengti naują teisinę bazę, kad būtų privaloma kreditus imančių asmenų registracija. Tada kredito davėjas galėtų patikrinti, ar žmogus nėra jau pasiskolinęs ir negrąžinęs kredito, - dėstė parlamentaras. - Kaip Seimo narys negaliu, bet labai tikiuosi, kad atsiras teisininkas, kuris per teismus nueis ir iki Konstitucinio (Teismo - red. past.) ir įrodys, kad tie greitieji kreditai yra lupikavimas, neteisėtas pinigų užvaldymas, o ne sąžiningas verslas“.
Grasina nauju šešėliu
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos, vienijančios 12 įmonių iš maždaug 50-ies teikiančiųjų tokias paslaugas, valdybos pirmininkas Liutauras Valickas siūlymą drastiškai mažinti kreditų metinės kainos normą vadina aklu, nepagrįstu ir neracionaliu.
Pasak jo, šiandien vidutinė suma, kurią skolina greitųjų kreditų įmonė, yra 400 litų. Esant dabartinei 200 proc. metinei kainos normai, žmogus, pasiskolinęs tokią sumą 30 dienų, turėtų sumokėti 37 litus. Į šią sumą įeina 1,40 lito banko pervedimas, asmens mokumo patikrinimas keliose duomenų bazėse, kurių įkainis svyruoja nuo 1 iki 8 litų, įmonės darbuotojų algos.
„Ar įmonė, šiandien skolindama 400 litų už 37 litus, elgiasi grobuoniškai? - stebisi L.Valickas. - Įstatymu apribojus metinę kredito kainą iki 36 proc. kredito sumos, asmeniui 400 litų kreditas mėnesiui kainuotų ne daugiau kaip 10 litų. Tuomet verslui belieka dvi alternatyvos - pažeidinėti įstatymą arba užsidaryti. Nes tų 10 litų dažnai nepakanka net asmens mokumui patikrinti“.
Jis įtikinėjo, esą minėta iniciatyva, jei bus realizuota, ne sumažins, o tik padidins socialinę įtampą.
„Tie, kas siūlo tokius ribojimus, niekada nebuvo smulkiųjų kreditų vartotojais, nes uždirba tūkstančius ir nesuvokia, kad šiandien rajonuose žmonės skolinasi duonai ir dešrai, nes mėnesio pabaigoje pritrūksta pinigų net maistui. Išvarymas iš rinkos smulkiųjų kreditų įmonių žmones nustums skolintis iš šešėlio“, - prognozavo L.Valickas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
