„Ikea“ verslas aukštinamo skaidrumo neturi

Ką tik Vilniuje pompastiškai atidaryta pirmoji Baltijos šalyse „Ikea“ parduotuvė, kurios produkcijos išskirtinis ženklas, kaip mėgstama sakyti, - švediška kokybė, skandinaviškas skaidrumas.

„Ikea“ - viena paslaptingiausių verslo bendrovių. Apie šį koncerną plačiajai visuomenei ilgą laiką buvo žinoma tik tai, ką „reikėjo“ žinoti. Tačiau pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau ir vis kontroversiškesnės informacijos. Ir jokio skaidrumo.

Įmonės, kuri vis dar vadinama švediška, įkūrėjas Ingvaras Kampradas, vienas turtingiausių pasaulio žmonių, jau ilgą laiką gyvena Šveicarijoje, iš Švedijos seniausiai iškeliavęs ir koncerno kapitalas.

Sukūrė imperiją

„Ikea“ istorija prasidėjo 1943 metais, kai Švedijoje buvo įregistruota „Ikea“ įmonė. Ją už tėvo duotus pinigus įkūrė 17-metis I.Kampradas. Elmhulto mieste nusipirkęs stalių dirbtuves jis paskelbė, kad pradeda gaminti baldus.

1958-aisiais Švedijoje, Elmhulte, buvo atidaryta pirmoji „Ikea“ parduotuvė. Nors baldų prekybos rinkoje tuo metu buvo didelė konkurencija, I.Kampradas pasiūlė šį tą naujo: nebrangias ir savo rankomis konstruojamas prekes, kurias prieš įsigydamas gali apžiūrėti, išbandyti, įvertinti. Baldai buvo parduodami 6700 kv.m plote. Tuomet tai buvo didžiausia baldų parduotuvė Skandinavijoje.

Nuo to laiko „Ikea“ išaugo į koncerną. Šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse veikia per 340 „Ikea“ prekybos kompleksų. Pastaraisiais metais „Ikea“ daugiausia plečiasi Rytų Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose. 2012 m. bendrovės pardavimai, kaip teigiama jos metinėje ataskaitoje, padidėjo 9,5 proc. ir siekė 27 mlrd. eurų.

Teigiama, kad „Ikea“ verslo idėjos esmė - aukšta kokybė už mažą kainą. Daugeliui natūraliai kyla klausimas - kaip tai suderinama?

Daugiausia matyti iš vidaus

Bene geriausiai į šį klausimą gali atsakyti daugiau nei du dešimtmečius „Ikea“ dirbęs, net vadovų ratui priklausęs, tačiau dėl nesutarimų su koncerną valdančia Kampradų šeima iš darbo išėjęs Johanas Stenebas. Prieš trejus metus jis išleido knygą „Tiesa apie „Ikea“. Vadybininkas prabyla“ ir joje atskleidė daug viešai iki tol neskelbtos informacijos apie koncerną.

„Mes buvome ne tik geriausi, bet ir visada padorūs bei kuklūs. Bent taip manėme. Mums visuomet svarbiausia buvo lojalumas. Dabar, žvelgiant iš šalies, „Ikea“ kartais man primena sektą, - Vokietijos žurnalui „Stern“ sakė J.Stenebas. - „Ikea“ daro geros bendrovės, kuriai labiausiai rūpi aplinkosauga ir socialiniai klausimai, įspūdį. Bet tai tik išorė. Iš tikrųjų „Ikea“ - I.Kamprado ir jo šeimos pinigų kalimo mašina“.

Anot buvusio koncerno darbuotojo, I.Kampradas žaibiškai skaičiuoja ir turi stebėtinai gerą atmintį. Galima drąsiai sakyti, kad jis genijus, nes iš esmės jis vienas sukūrė bene stipriausią pasaulio prekės ženklą. Jis pats viską sprendžia. Jis - vienvaldis. Be to, neįtikėtinai šykštus.

S.Stenebas pasakojo apie specifinį I.Kamprado požiūrį į darbuotojus - „Ikea“ tvyro subtili diskriminacija, subtilus rasizmas. Kas nėra kilęs iš I.Kamprado gimtosios vietovės Elmhulto, tas jam kelia įtarimą. Be to, pasikliauti galima tik vyrais - moterims ar užsieniečiams čia nėra vietos, jie nedalyvauja priimant strategiškai svarbius sprendimus.

Dar vienas įdomus faktas, iliustruojantis I.Kamprado dinastijos požiūrį į darbuotojus: pernai lapkritį „Ikea“ pareiškė apgailestaujanti dėl to, kad jos tiekimo grandinėje aštuntajame dešimtmetyje buvo naudojama buvusios komunistinės Rytų Vokietijos politinių kalinių darbo jėga.

„Ernst & Young“ audito kompanijos atlikta analizė parodė, kad „Ikea“ tiekėjų fabrikuose buvo prievarta įdarbinami politiniai ir kriminaliniai kaliniai. Studijoje teigiama, kad tuomečiai „Ikea“ vadovai, tikėtina, žinojo apie kalinių išnaudojimą.

Aplinkosauga - tik priedanga

Buvęs koncerno darbuotojas prisimena, kad, reaguojant į kritiką dėl darbo sąlygų ir aplinkosaugos problemų, čia visada buvo laikomasi paprastos, bet veiksmingos strategijos: kol nederamas elgesys neįrodytas - akys užmerkiamos, jei problema iškyla į viešumą - atsiprašoma skambiais žodžiais, kalbama apie pasitaisymą.

Tokios taktikos, galima manyti, laikomasi iki šiol: praėjusią savaitę „Ikea“ pranešė dėl konstrukcijos defektų atšaukianti iš rinkos nesaugias vaikiškas loveles. Atšaukė sulaukusi septynių pranešimų apie dviejų lovų modelių metalinio strypo lūžimo atvejus.

Ne kartą buvo nuskambėję ir teiginiai, kad „Ikea“ baldų gamybai naudoja nelegaliai nupjautus medžius. Koncernas tokius teiginius visada neigė, teigdamas, kad kontroliuojami visi tiekimo keliai, o tiekėjai privalo įsipareigoti, kad bus naudojama tik legali mediena.

Koncerno medienos poreikis milžiniškas - 200 mln. medžių kasmet. J.Stenebo teigimu, pagal žaliavos kilmės dokumentus iš Kinijos atkeliauja tik 20 proc. medienos. Taigi „Ikea“ produktas iš medžio, kuris pagamintas Kinijoje, greičiausiai bus iš nelegaliai nukirsto medžio.

„Daug medienos atkeliauja iš nelegalių kirtaviečių, taip pat ir iš Sibiro. Ši mediena per prekybos tarpininkus atgabenama į Kiniją, ir vienas uoliausių jos pirkėjų - koncernas „Ikea“, - teigė buvęs darbuotojas.

„Ikea“ gamina daug produktų iš plastiko, metalo ir stiklo, tad į aplinką koncernas išmeta tiek anglies dvideginio, kiek visa Švedija. Tačiau pasiūlymus sumažinti anglies dvideginio išmetimą pasitelkus naujas gamybos technologijas arba sumažinti plastikinių prekių gamybą, anot J.Stenebo, iki šiol stabdydavo Kampradų šeima. I.Kampradui maža kaina visada buvo svarbiau už aplinkos apsaugą.

„Jis visada elgiasi taip, lyg galvotų visuomeniškai. Bet jis neturi jokių socialinių motyvų. Jis slepia savo pinigus. Šie pinigai per holdingo kompanijas galiausiai patenka į fondus, įsikūrusius Olandijoje ir Karibų jūros šalyse. Ši sistema garantuoja I.Kampradui išskirtinę koncerno kontrolę. Be to, holdingo kompanijos veikiausiai moka ne daugiau nei vieną procentą mokesčių. Iš esmės I.Kampradas taip vagia pinigus, kurie iš tikrųjų priklauso visuomenei“, - Vokietijos žurnalistams sakė buvęs „Ikea“ darbuotojas.

„Skaidrūs“ įmonės finansai

Žiniasklaida ne kartą domėjosi „Ikea“ finansine situacija, tačiau 30 pastarųjų metų ne viename interviu I.Kampradas kartojo, kad „Ikea“ ir jos milijardinės įplaukos jam nepriklauso, nes bendrovę yra kažkam perleidęs ir jos nekontroliuoja.

2011 m. Švedijos televizijos laidoje „Uppdrag granskning“ buvo parodyti anksčiau daryti interviu su I.Kampradu, kuriuose jis teigia, kad „Ikea“ savininkas - jau ne jis, o kažkokia organizacija, o jis - tik tos organizacijos narys. Vis dėlto žurnalistai išsiaiškino, kad realiai I.Kampradas niekada nepaleido koncerno iš savo rankų ir sukūrė sudėtingą organizacinį tinklą, kur sunku ką nors rasti.

„I.Kampradas pasirūpino, kad jo šeima išlaikytų valdžią ir įtaką „Ikea“. Mokesčių rojumi vadinamame Lichtenšteine jis įkūrė fondą, pavadintą „Interogo“. Paslaptingas fondas ne tik valdo „Ikea“, bet ir atlieka pagrindinį vaidmenį planuojant mokesčių mokėjimą. Būtent mokesčiai, tiksliau, kuo mažesnis mokesčių mokėjimas, yra pagrindinis dalykas „Ikea“ reikaluose“, - teigė žurnalistai.

Tad fondas taip ir būtų išlikęs paslaptimi, jeigu 2010 m. nebūtų pasikeitusi Liuksemburgo mokesčių sistema. Teigiama, kad tuomet I.Kampradas perkėlė vieną iš savo įmonių į Kiurasao ir ištuštino sąskaitas - 19 mlrd. kronų dingo iš Liuksemburgo, o paskui atsirado mokesčių rojuje Lichtenšteine.

Švedų televizijos kanalas „Sveriges Television“ prieš dvejus metus taip pat paskelbė, kad I.Kampradas koncerną „Ikea“ valdo per daugybę skirtingų kompanijų ir fondų, įvairiais būdais siekdamas, kad įmonei reikėtų sumokėti mažiau mokesčių. Mokesčiai mokami per daugybę kitose šalyse registruotų bendrovių, kai kuriose šių šalių galioja lengvatiniai mokesčių tarifai arba jų visai nėra. O svarbiausios „Ikea“ valdymo grandys eina per kontroliuojančią įmonę „Inter Ikea“ bei Lichtenšteino Kunigaikštystėje registruotą fondą „Interogo“, kurio akcinis kapitalas, skaičiuojama, siekia apie 100 mlrd. Švedijos kronų (apie 39 mlrd. litų).

Sudėtinga koncerno akcininkų struktūra tapo kiek aiškesnė 2012 m.

Paslapties skraistę praskleidė „Ikea“ grupės intelektinę nuosavybę, franšizes, mažmeninę prekybą, turtą ir investicijas valdanti kompanija „Inter Ikea Group“. Ji pirmoji iš grupės įmonių pirmą kartą istorijoje viešai paskelbė savo metinę finansinę ataskaitą.

Agentūros „Bloomberg“ teigimu, nauji duomenys leido daryti išvadą, kad 2012 m. „Ikea“ imperijos įkūrėjo I.Kamprado turtas buvo maždaug 1,4 mlrd. JAV dolerių didesnis, nei manyta, ir siekė beveik 39 mlrd. JAV dolerių (109,16 mlrd. litų).

Korupcijos neišvengia

„Ikea“ koncernui nepavyko išvengti ir korupcijos skandalų. Prieš trejus metus Rusijoje teko atleisti du aukščiausius vadovus šioje šalyje. Tuometė „Ikea“ Rusijos padalinio vadovybė užmerkė akis, kai rangovai sumokėjo kyšį, kad būtų užtikrintas elektros tiekimas parduotuvei Sankt Peterburge.

2011 metais korupcijos istorija vėl pasikartojo. Koncerno nekilnojamojo turto verslui vadovavęs skandinavas esą bandė išreikalauti 255 tūkstančių JAV dolerių kyšį iš vieno vietos verslininko, kuris siekė išsinuomoti erdvę „Ikea“ prekybos centre Maskvoje.

„Ikea“ neišvengė skandalų ir Singapūre. Šių metų pradžioje paaiškėjo, kad vienos maistą tiekiančios kompanijos vadovas nuo 2003 iki 2009 metų mokėjo kyšius, kad gautų užsakymų iš Švedijos koncerno.

Smulkesnių kyšininkavimo istorijų, susijusių su „Ikea“ vardu, būta ir Didžiojoje Britanijoje.