Ką daryti su „Sodra“?

O viešojoje erdvėje dar žibalo į ugnį įpylė „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Lietuvoje yra didžiausi socialinio draudimo mokesčiai iš visų išsivysčiusių šalių, tad teoriškai mes turėtume jaustis itin socialiai saugūs ir apdrausti. Tačiau tarifų panašumas į mūsų rytinius kaimynus verčia nuogąstauti, kad socialinis draudimas Lietuvoje visų pirma „apdraudžia“ dirbančiuosius nuo pernelyg didelių atlyginimų, o ne nuo pernelyg mažų senatvės pensijų, nedarbo draudimo, ligos ar kitų išmokų netekus darbo“, - viename socialiniame tinkle pareiškė Ž.Mauricas.

Jis „Vakaro žinioms“ sakė, kad socialinio draudimo mokestis, siekiantis 39,98 proc., yra per didelis. Ypač turint omenyje, kad, pavyzdžiui, Danijoje jis tesiekia 2,8 proc., Norvegijoje - 19 proc., Švedijoje - 25,6 proc.

Tiesa, jis pripažino, kad skaičiais kiek manipuliuoja. Mat, pavyzdžiui, Danijoje žmonės pensijas privalomai kaupia privačiuose fonduose, valstybė prideda savo dalį, tačiau šie pinigai nelaikomi socialinio mokesčio dalimi, todėl ir statistika atrodo taip gražiai.

Už „Sodros“ veiklos planavimą atsakingas šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis atkreipė dėmesį, kad „Sodros“ pajamos priklauso nuo atlyginimų fondo, o išlaidos - nuo to, kokias politikai nustatė įvairias išmokas.

„Jei socialinio draudimo įmokos būtų dar labiau sumažintos, mūsų pajamos dar labiau sumažėtų“, - akcentavo M.Strumskis.

Romas LAZUTKA, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas:

- Ką manyti apie užsienietiškų bankų patarėjų siūlymus gelbėti Lietuvos žmones nuo mokesčių „Sodrai“?

- Sumažinti „Sodros“ mokesčių jokiu būdu negalima, nes tai reikštų, kad „Sodra“ gautų mažiau pajamų. Tada liktų tik mažinti „Sodros“ išlaidas. O kas yra „Sodros“ išlaidos? Tai išmokos žmonėms, kurie negali dirbti dėl senatvės ar ligos. O išmokos jiems ir taip mažos. Kurdami socialinį modelį dalį socialinio draudimo mokesčio siūlėme keisti kitais mokesčiais. Buvo pasiūlyta dalį bazinės pensijos finansuoti iš valstybės biudžeto.

- Bet ar tai išeitis? Kišenė kita, o jos savininkas tas pats - valstybė.

- Būtent. Didelio skirtumo nėra, todėl pasiūlymas nebuvo priimtas. Kas į valstybę žiūri bendrai, o ne per atskirus jo fondus, tas taip ir pasakytų. Skirtumas tik tas, kad bazinę pensiją gauna ir tie, kurie nėra mokėję socialinio draudimo įmokų. Vadinasi, jiems ir draudimas nepriklausytų, todėl iš „Sodros“ mokėti lyg ir neteisinga, nes jie prie „Sodros“ išlaikymo neprisidėjo.

Tačiau svarbiausia, kad į „Sodros“ sistemą būtų įtraukti tie, kurie gauna daug pajamų, bet socialinio draudimo mokesčio beveik nemoka. Turiu omenyje įmonių savininkus, kurie kartu yra ir įmonės vadovai.

„Sodrai“ nuo dividendų nenubyra nė centas. Toks dalykas yra fiktyvus.

Įvairiais būdais labai daug mokesčių nesumokama. O tiems, kuriems priklauso išmokos, gauna jas „nučiulptas“. Todėl ir yra taip, kad pas mus socialiniai mokesčiai yra vieni didžiausių Europoje, o išmokos - vienos mažiausių. Tačiau tik formaliai.

- Turite omenyje, kad taip iš tikro nėra?

- Tai yra manipuliavimas skaičiais. Pavyzdžiui, oficialiai Danijoje socialinio draudimo mokestis tesiekia 2,8 proc. Tačiau taip yra todėl, kad Danijoje socialinės išmokos mokamos iš valstybės biudžeto. Mes irgi galime panaikinti socialinio draudimo įmokas, išmokas mokėti tiesiai iš valstybės biudžeto ir girtis, kad pas mus labai maži socialiniai mokesčiai.

- Tad tie, kas šiuos skaičius eskaluoja, kvailina visuomenę?

- Tai yra manipuliavimas skaičiais. Turiu dar geresnį pavyzdį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė socialinio draudimo įmoką atskyrė nuo pajamų mokesčio. Anksčiau dalis pajamų mokesčio būdavo skiriama sveikatos apsaugai finansuoti. Konservatoriai 6 proc. sveikatos draudimo mokesčio nuo pajamų mokesčio atskyrė. Atrodo gražu, 24 proc. siekęs pajamų mokestis sumažėjo: 3 proc. šiaip buvo sumažintas, 6 proc. atiteko sveikatos apsaugai. Teliko 15 proc. Kai sako, kad pas mus milžiniški socialinio draudimo mokesčiai, kažkodėl nutylima, kad nerasi kitos tokios šalies, kur pajamų mokestis tesiekia 15 proc. O tai ne tik gražiai atrodo. Žmonės, kurie draudžiasi gyvybės draudimu, moka už mokslą arba yra pasiėmę būsto paskolas, gali susigrąžinti pajamų mokesčio permoką. Dabar, kai 6 proc. išskirti sveikatos apsaugai, nuo tų 6 proc. permokos susigrąžinti nebegalima. Taip tos lengvatos buvo apkarpytos. Tiesa, kai kurias apkarpyti reikėjo, o gal net ir visai panaikinti galima, tačiau šiuo atveju buvo sugudrauta taip, kad niekas nieko net nepastebėjo.

- Ar neįžvelgiate mokesčių vengimo, kai įmonės, ypač komerciniai bankai, metai iš metų beveik nemoka pelno mokesčio, nes vis perkelia nuostolius iš ankstesnių metų? Juk kiek pajamų valstybė dėl to netenka.

- Norėtųsi, kad tie bankų ekspertai - visokie nausėdos, mačiuliai, mauricai ir kiti - komentuotų, ne ką daryti su „Sodra“ ar samprotautų apie sveikatos apsaugą, o paaiškintų, kaip čia yra, kad bankai nemoka pelno mokesčio. Ar logiška, kad, jei bankai prieš kokius 5 metus patyrė nuostolį, vėliau 5 metus gali nemokėti mokesčių? Tada aš galiu sakyti: jei aš pernai neturėjau darbo ir jį susiradau tik šiemet, šiemet nemokėsiu mokesčių ir perkelsiu pernykščių metų „nuostolį“ į šiuos metus, nes pernai neturėjau iš ko gyventi, gal prasiskolinau. Tačiau vargšai žmonės tėra tik žmonės ir nėra tokie galingi kaip bankai ir jiems neleidžiama tas, kas leidžiama bankams.

- Bankams suteikta ir išskirtinė privilegija formuoti atidėjinius „blogoms“ paskoloms (net ir tokioms, kur klientas pavėluoja sumokėti įmoką vieną dieną) bei nuo tų atidėjinių nemokėti pelno mokesčio. Mokestis nemokamas net jei iš atidėjinio nebuvo panaudotas nė centas, kitais metais tie patys pinigai vėl virsta atidėjiniais...

- Taip, tai išskirtinė bankų privilegija, dėl kurio bankai, galima sakyti, atleidžiami nuo mokesčių. Bet bankai laiko valdžią už trumpo pavadėlio.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“