Kiek Lietuvos Vyriausybėje kvailių?

Trims Baltijos sesėms akivaizdžiai sunkiai sekasi kalbėtis dėl transeuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto. Netekęs kantrybės dėl užsitęsusio bendros įmonės steigimo, Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas leptelėjo, kad Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių. Į tai skausmingai sureagavus mūsų politikams, estas savo kolegos Rimanto Sinkevičiaus vakar atsiprašė. Esą toks „komplimentas“ išsprūdo netyčia.

Iš esmės visai nesunku suprasti, kas suerzino estą. Lietuvos Vyriausybė seniai buvo numačiusi, kad transeuropinė vėžė eis maršrutu Varšuva-Marijampolė-Kaunas-Ryga-Talinas. Tačiau Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė nusprendusi, kad Lietuvos sostinė nepelnytai paliekama nuošaly, siekia, kad ši vėžė būtų nutiesta iki Vilniaus. Ministras R.Sinkevičius pareiškė, kad palikus nuošaly Vilnių projektas gali žlugti. O štai J.Partsas Lietuvą kaltina projekto vilkinimu.

Kodėl taip ilgai tąsomasi ir nesusitariama, regis, dėl tokių paprastų dalykų? Ar ministro R.Sinkevičiaus kolegos leksikone neprasikiša bendra pozicija, kad estai jaučiasi visa galva už mus pranašesni? Kaip visa ši istorija atrodo buvusio susisiekimo ministro Eligijaus MASIULIO akimis?

- Estų ministras tikrai elgėsi nekorektiškai. Šioje vietoje galima turėti skirtingas nuomones, bet tokiais pareiškimais sunku siekti konstruktyvaus bendravimo. Aš asmeniškai pažįstu šitą ministrą, man yra tekę su juo dirbti. Atvirai sakant, aš jį pažįstu kaip gana tolerantišką, kultūringą žmogų. Mane toks jo pareiškimas, atvirai pasakius, šokiravo. Paslydo absoliučiai lygioje vietoje. O apie pačią reikalo esmę galiu pasakyti tiek: estai nepatenkinti, kad „Rail Baltika“ eitų per Vilnių. Sumanymas yra atsiradęs visiškai šviežiai, jis turi racijos. Bet nereikia pamiršti, kad Lietuva yra ne tik Vilnius. Jeigu kalbame apie investicijas į regionus, ta senoji trasa Marijampolė-Kaunas-Panevėžys ir yra tokia investicija. Iškėlus „Vilniaus klausimą“ palinkėčiau, kad neatsitiktų taip, kad iš viso nebebus projektas įgyvendinamas.

- Ar tam yra realus pavojus?

- Pavojus yra, jeigu trys Baltijos šalys iki tol, kol bus skirstoma Europos Sąjungos parama, nesusitars, kur turi eiti geležinkelis. Natūralu, kad tada Europos Komisija neskirs pinigų. (Įvairiais vertinimais, Lietuvai „Rail Baltica 2“ projektas gali kainuoti iki 7 mlrd. litų, didžiąją dalį finansuotų ES - red. past.). Manyčiau, dabar reikia ieškoti tam tikrų kompromisinių sprendimų.

- Estijos ministras mūsų Vyriausybę apkaltino, kad ji pasidavusi „Lietuvos geležinkelių“ įtakai? Bet juk tai valstybės įmonė, kokie čia gali būti skirtingi interesai?

- Aš nelabai matyčiau tokią įtaką. Kiek aš dirbau susisiekimo ministru, tikrai „Lietuvos geležinkeliai“ nekėlė tokio klausimo, kad „Rail Baltica“ vėžė turi eiti per Vilnių. Juo labiau kad iš Europos Sąjungos gauta ir išleista, ir dar bus išleista šimtai milijonų litų modernizuoti plačiosios geležinkelio vėžės ruožui tarp Vilniaus ir Kauno. Jame greitis siektų 160 kilometrų per valandą. Kitaip tariant, traukinys šį atstumą įveiks per 40 minučių. Net jeigu pirmajame etape siauroji „Rail Baltica“ vėžė neužsuktų į Vilnių, nebūtų didelė problema. Sostinėje nusipirkęs integruotą bilietą per 40 minučių atsirandi Kaune ir įsėdi į greitąjį „Rail Baltica“ traukinį.

- Bet dabar svarstoma, kad vėžė per Vilnių galėtų eiti ir tiesiai į Panevėžį...

- Kalbama ne apie tokį variantą. Dabar kalbama apie tokios atšakos nutiesimą iš Kauno į Vilnių ir iš Vilniaus atgal į Kauną. Nebūtų taip, kad toliau vėžė iš Vilniaus eitų į Panevėžį.

- Turite galvoje, kad greitasis traukinys, 240 kilometrų per valandą greičiu lekiantis iš Varšuvos į Taliną, turėtų užsukti į Vilnių ir grįžti atgal?

- Taip, iš Kauno į Vilnių ir atgal ir toliau tęstų kelionę Panevėžio link. Tai, aišku, šiek tiek užtruktų.

- Žinoma, estai gali sakyti, kad tokią atšaką Lietuva galėtų nusitiesti ir vėliau.

- Rytoj (šiandien - red. past.) mes ministrą R.Sinkevičių kviečiamės į frakciją. Aš ir noriu pasakyti ministrui, kad nereikia stabdyti šio proceso. Kiek metų mes jau su „Rail Baltica“ tampomės. Reikia pradėti statyti. Kadangi deklaracija yra pasirašyta, Vilnius įtrauktas, šitą klausimą galima išspręsi ir vėliau, o ne taip: jeigu čia nebus Vilniaus, tada mes iš viso nebestatysime. Aš girdėjau viešą mūsų ministro pasisakymą, kad „Rail Baltica“ gali iš viso sužlugti, jeigu nebus atsižvelgta į Lietuvos reikalavimą prijungti Vilnių. Taip negalima kalbėti.

- Įtraukti į projektą Vilnių dabar siekiama tikriausiai tam, kad galima būtų gauti europinių pinigų?

- Aš prognozuoju, kad per visas tris valstybes projektas bus finansuojamas mažiausiai iš dviejų ES finansinių perspektyvų. Gali būti taip, kad Vilniaus ruožas finansavimą gaus iš vėlesnės finansinės perspektyvos.

- Kuri valstybė labiausiai laimėtų nutiesus transeuropinį geležinkelį?

- Sunku atsakyti. Jis visiems reikalingas. Jeigu bus galima dvigubai greičiau iš Kauno nuvažiuoti į Taliną arba į Varšuvą negu automobiliu, žmonės tuo naudosis. Bet, aišku, didelį interesą turi estai, kurie turbūt labiausiai atkirsti nuo Europos geležinkelio transportu ir yra kaip galutinis taškas. Bet ne mažesnis interesas Latvijos ir Lietuvos. Tik gaila, kad Lenkija mažai rodo entuziazmo. Didžiausia problema būtų, jeigu, nutiesus geležinkelį per mūsų tris valstybes, nebus sutvarkyta Lenkijos pusė, turėtume akligatvį.

- Ar mums būtų labai didelė tragedija, jeigu, nenusileidus estams dėl Vilniaus, projektas „Rail Baltica“ sužlugtų?

- Kalbant apie krovinių vežimą, galiu pasakyti, kad man būnant ministru mes labai stipriai pasistūmėjome tiesdami siaurąją vėžę iki Kauno. Kitais metais vadinamoji „Rail Baltica 1“ bus atvesta. Kol nebus pastatyta greitoji trasa „Rail Baltica 2“ į Latviją, mes turėsime išskirtinę padėtį. Nes turėsime ir europinės vėžės dalį, ir plačiosios. Prie Kauno jau yra statomas geležinkelio krovinių terminalas, ateity logistikos centrai galėtų būtų statomi. Lietuva labai išloštų. Atsivežę krovinius iš Lenkijos, Vokietijos ar kitų Europos valstybių, galėtume perkrauti čia, Lietuvoje, ir plačiąja vėže vežti į Baltarusiją, Rusiją. Tai būtų didelis pranašumas. Aišku, nutiesus transeuropinę vėžę iki Talino, būtų pajamų už krovinių tranzitą. Jas gautų įmonė, valdanti infrastruktūros padalinį.