Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams galioja tik vienas įstatymas - džiunglių. Jei jie mato, kad gali “sudraskyti” silpnesnį, neabejokite, būtinai tai padarys. Ir nepajus nė menkiausio gailesčio, įsitikinusi puikiai šio verslo užkulisius pažįstanti klaipėdietė, žinoma finansininkė Aldona Petrauskienė.
Tūkstančiai virto miražu
Kiekvienas save gerbiantis komercinis bankas duos galvą nukirsti įtikinėdamas, kad klientų jam patikėti pinigai yra šventas dalykas. Bent jau iki tol, kol sunkiai uždirbtos žmogaus santaupos neatsidurs jo žinioje.
O vėliau. O vėliau, jau kaip Dievas duos. Skamba neįtikėtinai, tačiau 63 metų klaipėdiečio istorija įrodo, kad tai nėra iš piršto laužtas prasimanymas.
Kaip ir kiekvienais metais, dek-laruodamas savo turtą ir pajamas, vienas uostamiesčio verslininkas kreipėsi į puikiai šiuos dalykus išmanančią finansininkę A.Petrauskienę ir suteikė jai notaro patvirtintus įgaliojimus veikti jo vardu.
Įsigydamas būstą verslininkas iš banko “Nordea” paėmė paskolą ir kiekvieną mėnesį bankui moka kiek daugiau nei 1161 litą. Per metus vyras sumokėjo 13 941 litą ir 19 centų.
“Deklaruodama pajamas elektroniniu būdu, išsitraukiau banko “Nordea” suformuotą deklaravimo pažymą. Joje aiškiai matyti, kad per visus praėjusius metus už būsto paskolą sumokėta tik 6000 litų ir 97 centai. Negalėjau patikėti savo akimis ir pradėjau svarstyti, kaip apie tai pasakyti verslininkui. Bijojau, kad susinervinus pablogės ir taip prasta jo sveikata”, - sakė “Respublikai” A.Petrauskienė.
Po tokios staigmenos, užuot iš valstybės susigrąžinęs apie tūkstantį litų, vyras jai liko skolingas apie 100 litų.
Suklydę, kitus laiko žiopliais
Dar labiau klaipėdietę nustebino banko atstovų pozicija, kurią ji išgirdo pradėjusi aiškintis, kur dingo verslininko sumokėti pinigai.
“Kai paprašiau pateikti sąskaitų išrašą, spėkite, ką jie man atsakė - “ai, jūs ten tarp tranzitinių sąskaitų nesusigaudysite”. Paprastai kalbant, bankininkai savo klientus laiko paprasčiausiais neišmanėliais”, - stebėjosi moteris.
Banko kompetencija A.Pet-rauskienė įsitikino ir susisiekusi su jo darbuotojais. Ji neabejoja, kad telefonu atsiliepusios jaunos bankininkės yra gražios, tačiau atsakyti į pateiktus klausimus nesugebėjo.
Negana to, jos pribloškė porą dešimtmečių bankininkystės sistemoje išdirbusią (paskutinės pareigos - finansų valdymo konsultantė) klaipėdietę, paprašiusios pateikti jos turimo notarinio įgaliojimo notariškai patvirtintą kopiją.
O jei nebūtų pastebėję
Galiausiai “Nordea” bankininkai pripažino, kad tai jų klaidą ir suformavo naują, jau teisingą, pajamų deklaravimo pažymą.
“Kodėl bankai patys nepastebi savo klaidų? Ar jas būtų pamatęs banko vidaus auditas? Kas būtų, jei žmogus nepastebėtų tokios klaidos? Ir kodėl apskritai bankuose daromos tokios “klaipėdos”? Juk kliento pinigai ir jų “vaikščiojimas” yra šventas dalykas”, - klausė A.Petrauskienė.
Finansininkės įsitikinimu, visa tai galima paaiškinti labai elementariai - Lietuvoje veikiančiuose bankuose yra labai daug betvarkės.
“Kodėl? Aš manau, kad Reinoldijus Šarkinas blogai vadovavo Lietuvos bankui. Jis turėjo daugiau reikalauti iš komercinių bankų. Gal naujasis banko vadovas pagaliau tai padarys”, - vylėsi klaipėdietė.
Rūpi tik pelnas
Ne tik iš fasadinės pusės bankus pažįstanti A.Petrauskienė siūlo lietuviams būti labai atidiems ir nepasitikėti vien bankininkais.
“Pas mus yra susidariusi iliuzija, kad skaičiuodami pinigus bankai neklysta. O visų kitų klaidos nieko nestebina. Nesusikurkime iliuzijų ir nebūsime apgauti. Bankai taip pat klysta, todėl reikia juos tikrinti ir būti labai atidiems”, - sakė A.Pet-rauskienė.
Anot klaipėdietės, bankininkystė yra normalus verslas, kuris uždirba tiek, kiek jam yra leidžiama uždirbti, tai yra - užgrobti.
“Bankams rūpi tik pelnas. Sumažėjo palūkanos, iš karto pakilo kitų jo paslaugų įkainiai. Jei leisite, jis būtinai užlips jums ant sprando ir sėdės”, - tikino moteris.
Paklausta, ką reikėtų daryti bankų įkaitais tapusiems paprastiems lietuviams, A.Petrauskienė siūlė nesitikėti malonės ir pagalbos iš dabartinės valdžios.
“Žmonės ir patys kalti, kad leido bankams lipti ant galvų. Reikia ne tik keikti bankams palankią valdžią, bet ir patiems eiti balsuoti bei žiūrėti ką renka”, - sakė A.Petrauskienė.
“Respublika” visą savaitę nesulaukė iš banko “Nordea” paaiškinimų, kodėl ataskaitose dingsta žmonių sumokėti pinigai.
Pasiteisinimas
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:
Bankai tikrai nėra suinteresuoti nepastebėti tokių klaidų. Aš net nežinau, kaip tokia klaida apskritai galėjo įvykti. Visos tokios procedūros yra automatizuotos. Nėra taip, kad vienas žmogus galėtų ką pakeisti ir iš to turėti naudos. Tai, praktiškai, techniškai neįmanoma. Procesas yra toks sudėtingas, kad kiekvienos operacijos sutvarkymą stebi ne keturios, o keliolika akių. Manau, kad tai elementari kokioje nors grandyje įvykusi klaida. Tai tikrai nėra padaryta tyčia.
Bankuose klaidų pasitaiko, bet labai retai. Kartais jas lemia techninis, kartais žmogiškasis faktorius. Visokių juk būna kuriozų. Tačiau tam yra auditas ir visų procesų stebėjimo padaliniai, kurie užsiima galimų klaidų prevencija.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
