Lietuvos bankas sušelpė ir “Omnitel” prezidento žmoną

Neprivalgantis elitas

Turtingiausiųjų Lietuvos žmonių sluoksniuose besisukinėjančio “Omnitel” prezidento Antano Zabulio žmonai R.Zabulienei Lietuvos bankas kovo mėnesį priskaičiavo maždaug 115 tūkst. litų kompensaciją už ištarnautus metus. Daug ar mažai? A.Zabulio žmona kas mėnesį uždirbdavo 19 268 litų 44 centų algą.

Beje, Lietuvos bankas iš R.Zabulienės (kaip ir iš jos vadovo R.Šarkino) išmokos ryžosi išskaičiuoti vos 9 proc. “Sodros” mokestį. Gyventojų pajamų mokestis paliktas tokią išmoką pasiėmusio piliečio sąžinei.

Įstatymus kuria sau

- Kodėl piliečiai, savanoriškai užėmę aukštus valstybės postus, nusipelno milžiniškų išeitinių kompensacijų? - “Respublika” paklausė ekonomistės Aušros Maldeikienės.

- Valdiškame darbe niekas nenusipelno tokių dovanų, išskyrus kai kuriuos ypatingus viršininkus. Viešajame sektoriuje gerai penimi tik žmonės su pavadinimais - geromis pavardėmis ar pareigomis.

Visi kiti pastatyti į debilų vietą: reikalavimai klaikiai dideli, o atlyginimai maži. Eiliniai valstybės tarnautojai gyvena tik iš algos. Tad natūralu, kad jauni, išsilavinę ir protingi žmonės viešąjį sektorių jau aplenkia, - ši sistema jau smarkiai intelektualiai nusilpusi.

Mano nuomone, išeitinės išmokos dar turi kiek logikos tik tuomet, kai jos išmokamos žmonėms, palyginti trumpą laiką ėjusiems renkamas pareigas.

Tai, kad milžiniškas išmokas gauna toks ponas R.Šarkinas, yra tiesiog juokinga. Kaip ir išeitinė kompensacija buvusiai Lietuvos banko valdybos narei R.Zabulienei, kuri, manau, tikrai neskursta.

Tad čia yra tik moralės klausimas - jeigu žmonės gali sukurti sau palankius įstatymus, tai ir sukuria.

Turčiai niekada nemoka

- Kodėl Lietuvos banko ir kitų panašių įstaigų įstatymų, numatančių dosnų papenėjimą milžiniškas algas gaudavusiems vadovams, politikai nesugeba pakeisti net sunkmečiu? Dar nepamirštas premjero nurodymas visiems susiveržti diržus.

- Lietuvos žmonės kenčia pagal tokį principą: vieni gali padaryti sau reikiamus sprendimus, kiti negali. Todėl ir žalingų įstatymų neliečia tie, kuriems šie įstatymai sukurti.

R.Šarkinas yra tas žmogus, kuris visada žinojo, ko reikia valdžiai. Todėl jam ir dosniai atsidėkojama visų piliečių sąskaita. Bet tokiu atveju reikia kalbėti ne vien apie buvusį centrinio banko valdytoją - tokių šarkinų yra ištisa kategorija.

Lietuvoje sveikas protas beveik prarastas ir nereikia ieškoti jokios logikos ten, kur jos nėra. Tai tik nešvarūs politiniai žaidimai.

Išskirtiniai asmenys visada pasinaudoja savo turtų galia ir įtaka, kad būtų priimti tik jiems palankūs sprendimai. Jie negalvoja nei apie piliečius, nei apie Lietuvą, nei apie jos išlikimą.

Mes gyvename visuomenėje, kur viskas daroma, kad turtingieji turėtų dar daugiau. Ir šis nesąžiningas žaidimas prasideda jau ties mokesčių sistema. Mūsų šalyje kuo daugiau žmogus uždirba ir sukaupia turto, tuo moka mažesnius mokesčius.

Dabar išeitis tėra viena - būtina apmokestinti visas žmogaus pajamas: dividendus, banko palūkanas už nežinia kaip gautus milijonus. Keturių asmenų šeimai, gaunančiai iki 20 tūkst. litų pajamų, reikėtų taikyti nulinį tarifą, o turtingesniems - didinti mokesčius.

Šiandien Lietuvoje turime nesąžiningą sistemą, kurią išlaiko kiekvienas, gaunantis iki 2 tūkst. litų per mėnesį.

Jeigu mokesčiai vieną kartą būtų nustatyti teisingi žmonėms ir naudingi valstybei, net dėl išeitinių išmokų kokiems nors šarkinams nesuktume sau galvos. Tiesiog mokesčių inspekcija sudėtų tokio pono atlyginimą, išeitinę išmoką ir apskaičiuotų solidžius mokesčius.

Moralė liko nuošaly

- Kodėl Valstybinė mokesčių inspekcija apskritai svarstė, ar galima išdrįsti apmokestinti R.Šarkino išeitinę išmoką, nors pensininkui iškart nurėžia dalį pensijos, jei tik žmogus nusprendžia padirbėti?

- Čia jau kalbama ne apie teisingumą, o apie sveiką protą ir elementarią ekonominę logiką. Jeigu mūsų valstybėje dar atsirastų sveiko proto, kuris imtųsi apmokestinti turtuolius, Lietuvos situacija gerokai pasikeistų.

Kita vertus, šiandien Lietuvoje yra visokių pensininkų. Netgi tokių, kurie gauna daugiau kaip po 5 tūkst. litų pensijos. Aš suprantu, kad negalima apmokestinti 1000 litų pensijos, bet jeigu kokie nors šarkinai gauna pensijas po 8 tūkst. litų, kodėl jiems nevertėtų susimokėti valstybei?

- Ar nėra keista, kad mokesčiais labiausiai piktinasi ne už minimalią algą dirbantys žmonės, o turtuoliai, verslo galiūnai?

- Jei esi gobšus, tai visada norisi dar daugiau, nei turi. Jau įprasta, kad dažniausiai pinigų trūksta tam, kuris uždirba 10 tūkst. litų per mėnesį, o gaunantis 1500 litų algą tik ieško būdų, kaip išgyventi.

Iš Lietuvos šiandien paprasčiausiai grobiama, o moralė seniai palikta nuošalyje. Nemoralumas jau glūdi ne tik valstybės tarnyboje, bet ir privačiame versle.

Pavyzdžiui, kokia vargšė yra “Lelijos” siuvimo fabriko vadovė Genė Zaveckienė, kuri pasidaro kokius 30 milijonų, tačiau darbuotojoms nemoka net minimalių atlyginimų.

Ar kas gali patikėti, kad Lietuvoje mokslų daktaras, docentas per mėnesį gauna 1900 litų algą, nors specialus vadovėlis kainuoja 500-600 litų? Todėl garbūs dėstytojai, profesoriai prisiduria dar 3-4 darbuose, o studentų paskaitoms tiesiog nespėja pasiruošti.

Ar tai yra logiška ir moralu? Sovietų Sąjungoje maisto parduotuvėse nebuvo, bet visi jautėsi sotūs. Sukombinuodavo. Tuomet gal ir logiška, kad neegzistuojančios rinkos ekonomikos šalyje Lietuvoje žmonės ir dabar kombinuoja, kaip išgyventi.

Todėl ir moralu išeinant iš darbo Lietuvos banke pasiimti kokį 100 tūkst. litų senatvei pamaloninti. Už nuopelnus, pagal įstatymą.

Bet nė nebandant prisiminti, kad, tam pačiam R.Šarkinui dirbant finansų viceministru, bankrutuojančiam Vakarų bankui buvo pamėtėta 30 mln. litų iš mokesčių mokėtojų kišenės. R.Šarkinas atidavė tuos pinigus kaip į balą, o šiandien tai jau laikoma nuopelnu.

Todėl šiandien Lietuvoje turime imituotą demokratiją ir imituotą rinką. Kasmet bus tik blogiau, todėl jauni žmonės jau žino, kad būdamas doras Lietuvoje neišgyvensi. Nebent vienas, bet tik ne šeima.

Šiandien vidutinius atlyginimus gaunantis vyras ir žmona su kūdikiu ant rankų negaus būsto paskolos. Jeigu netyčia duos, šeima keliasdešimt metų skaičiuos kiekvieną duonos kąsnį. Nes jiems nėra sukurtas specialus įstatymas, kokius turi kokie nors šarkinai.

P.S. Vėluojančios paramos maisto produktais balandį laukė 440 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pernai tokių varguolių buvo 435 tūkst., 2009 m. - 455 tūkst., 2008 m. - 247 tūkst., 2007 m. - 262 tūkst. asmenų.

Informacija

• Jeigu iš darbo išeina ne Lietuvos banko valdytojas, o eilinis pilietis ne darbdavio iniciatyva, Darbo kodekso 140 straipsnio 2-oji dalis numato, kad jam turi būti išmokama tik 2 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išmoka.
• Seimo Statutas numato, kad į naują Parlamentą neišrinktam įstatymo leidėjui išmokama ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio kompensacija.
• 2010 metais likviduojant apskričių administracijas, 234 valstybės tarnautojams išmokėta 1,5 mln. litų išeitinių kompensacijų, tačiau netrukus jie buvo priimti dirbti Nacionalinėje žemės tarnyboje.
• Kadenciją baigusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui Kęstučiui Lapinskui, teisėjams Armanui Abramavičiui ir Zenonui Namavičiui buvo išmokėta šešių mėnesių dydžio išeitinė pašalpa. K.Lapinskas gavo 56,7 tūkst. litų, A.Abramavičius ir Z.Namavičius - po 51,45 tūkst. litų.
• Vos atsiėmęs išeitinę kompensaciją K.Lapinskas paprašė jam skirti valstybinę Kovo 11-osios Akto signataro rentą, kuri šiuo metu sudaro 2764 litus. Šiam teisininkui priklausys ir apie 2000 litų valstybinė pensija. O teisininką A.Abramavičių Prezidentūra ką tik rekomendavo skirti Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"