Lietuvos miškininkystės sektoriuje dirbantiems žmonėms nerimą kelia, kad vis daugiau miškų patenka į privačias rankas. Negana to, per įvairius tarpininkus Lietuvos miškus įsigyja ir užsieniečiai. Miškininkai stebisi ir stumiamomis neaiškiomis miškininkystės reformomis.
"Daugelis miškų vis dar yra Lietuvos nuosavybė, tačiau esama pavojaus, kad miškus nori užvaldyti kitų šalių suinteresuotos verslo grupės", - naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Lietuvos miškai savose rankose?" sakė ekonomistas Kęstutis Jaskelevičius.
Pasak jo, nors oficialios statistikos nėra, per tarpininkus užsieniečiams gali priklausyti apie 50 tūkst. hektarų šalies miškų.
"Tai kelia rūpestį ir pavojų. Tačiau manau, kad kur didesnį pavojų šiandien kelia kita aplinkybė - šešėlinių interesų kova, kurios objektas yra valstybiniai miškai. Pastarosiomis savaitėmis buvo parengtas anoniminis laiškas svarbiausioms valstybinėms institucijoms, jame grupė miškininkais prisistatančių žmonių įrodinėja, kad urėdijas reikia likviduoti, o didžiąją dalį miškų privatizuoti", - sakė K. Jaskelevičius.
Jo manymu, tokius pasiūlymus teikia didžiųjų medienos perdirbimo kompanijų lobistai. Tokiai K. Jaskelevičiaus nuomonei pritaria ir Medienos perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Gediminas Mačiulaitis.
"Mano manymu, tuo užsiima didieji medienos perdirbėjai. Jie turi daug pinigų, spaudžia valdžią ir yra suinteresuoti, kad viskas būtų jų rankose", - kalbėjo G. Mačiulaitis.
Valkininkų urėdas Arvydas Strazdas sakė, kad stambieji medienos perdirbėjai stumia ir pasiūlymą, kad urėdijos medieną pardavinėtų nekirstu mišku.
"Nekirsto miško kainas nustato ne urėdijos, o Vyriausybė. Matyt, tikimasi, kad bus galima Vyriausybę paspausti ir medieną pirkti pigiau", - teigė A. Strazdas.
Alytaus urėdas Rimantas Prūsaitis sakė, kad yra ir gerai dirbančių privačių miškų savininkų, tačiau jiems reikia urėdijų pagalbos. Bėda ta, kad pagal galiojančius teisės aktus urėdijos nelabai gali padėti privatininkams, nes yra traktuojamos kaip jų konkurentės. "Mes esame ne konkurentai, o partneriai", - prieštaravo R. Prūsaitis.
Diskusijoje dalyvavęs rašytojas Romas Sadauskas piktinosi, kad valstybinė miškininkystė, jo manymu, galutinai griaunama. R. Sadausko nuomone, urėdijos su savo miškais tvarkosi kur kas geriau nei privatininkai. Rašytojas pats gyvena šalia miško, kurio pakraščiai privatizuoti.
"Skiriasi tie miškai kaip dangus nuo žemės. Giria yra aplinkui "apkramsnota". Tiems savininkams geriau būtų, kad ant medžių augtų ne lapai, o banknotai", - piktinosi R. Sadauskas.
Vis dėlto Alytaus urėdas R. Prūsaitis vylėsi, kad valstybinė miškininkystė išardyta nebus, o valstybės žinioje liks daugiau nei pusė Lietuvoje augančių miškų. Jo manymu, reikia tik daugiau kalbėti ir viešinti miškininkystės problemas.
"Svarbiausia yra miškus apsaugoti nuo kvailų sprendimų", - jam pritarė Valkininkų urėdas A. Strazdas.
