LSVKA: Vartojimo kreditų bendrovės kertamos tyliai

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) dėl projekto neatitikimų oficialiai kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Petrą Narkevičių bei darbo grupės narius.

„Mums kelia nerimą tai, kad įstatyme atsirado nuostatų, apie kurias nežinojome nei mes, nei kai kurie jo rengėjai. Aktyviai dalyvavome rengiant įstatymo projektą, teikėme nuomones ir pasiūlymus, siekėme kompromiso, tačiau dabar paiškėja, kad tai buvo imitacija, o svarbūs įstatymo straipsniai pataisomi už durų. Tai neturėtų būti toleruojama“, – pabrėžė LSVKA prezidentas Liutauras Valickas.

L. Valickas teigia, kad verslas susitaikė su daugeliu Seimo darbo grupės pasiūlymų griežtinti veiklą, tokių kaip mažesnės kredito palūkanų lubos, 2 parų „atvėsimo“ laikotarpis, draudimas skolinti naktimis ir teikti kreditus nepilnamečiams bei neveiksniems asmenims, taip pat dėl privalomo bendrovių audito ir reklamos reglamentavimo. Tačiau „slaptos“ pataisos kelią nerimą.

Nors įstatymo projekte įtvirtinama nuostata, kad kredito kaina negali viršyti kredito sumos, netikėtai nebeliko šio punkto dalies, kurioje kalbama, kad tokios nuostatos taikomos ne ilgesniems nei metų trukmės kreditams, o toks „sutrumpintas“ reikalavimas reiškia, kad, pavyzdžiui, 5 metų trukmės kredito palūkanos negalės viršyti 20 proc., nors įstatyme ir taip iki 75 proc. apribota metinė palūkanų norma. Tokie ribojimai netaikomi net būsto paskoloms.

„Lietuvos bankas akcentavo siekį didinti baudas už pažeidimus vartojimo kredito davėjams. Nors baudos ir šiuo metu yra nemažos, darbo grupė sutarė, kad jos išaugs dvigubai, tačiau Seimui pateiktame įstatyme baudos nustatomos gerokai didesnės. Kodėl?“ – stebėjosi L. Valickas.

LSVKA nerimą kelia ir įstatyme numatyti pertekliniai reikalavimai klientų kreditingumui vertinti. Vartojimo kredito davėjai visais atvejais tikrina informaciją apie vartotoją duomenų bazėse ir sutinka, kad tai yra reikalinga.

„Tačiau reikalavimas visais atvejais tikrinti vartotojo pateiktą informaciją yra perteklinis ir neatitinka ES direktyvos dėl Vartojimo kredito sutarčių. Klientai, norintys gauti smulkų kreditą trumpam laikui, turės į įmones pristatyti šūsnis dokumentų, tarsi tai būtų būsto paskolos. Dėl tokio reikalavimo nepagrįstai išaugs smulkiųjų kreditų administravimo sąnaudos ir teikti pačius smulkiausius kreditus, kurie yra svarbiausia šio sektoriaus užduotis, bus nuostolinga“, – aiškino L. Valickas.

LSVKA atkreipia dėmesį ir į itin trumpą laiką, per kurį įmonės turės įgyvendinti naujas įstatymo nuostatas. Asociacija prašo suteikti bent 6 mėnesius laikotarpį, kaip ir įprasta teisėkūroje, šiai pakeitimų gausai techniškai įgyvendinti.

„Atsiranda daugybė naujų reikalavimų, susijusių tiek su pačių įmonių veikla, tiek su kreditingumo vertinimu. Įgyvendinti nuostatų per tokį trumpą laiką nėra jokių galimybių ir įmonės iškart gaus didžiules baudas. Pažiūrėkime į bankų sektorių – bankai buvo įpareigoti nuo lapkričio 1 d. apriboti bankų kodų kortelių naudojimą, tačiau terminas pratęstas dviem mėnesiams, nes šiuos reikalavimams techniškai įgyvendinti reikia daugiau laiko ir investicijų. Vartojimų kreditų įmonėms taip pat reikės investuoti į technologijas, apmokyti darbuotojus ir prisitaikyti“, – teigė L. Valickas.

Apie LSVKA

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija vienija 13 bendrovių. LSVKA aktyviai dalyvauja kuriant ir tobulinant šias paslaugas reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Visos LSVKA narės yra įtrauktos į oficialų Lietuvos banko vartojimo kredito davėjų sąrašą, reguliariai audituoja savo veiklą ir teikia Lietuvos bankui periodines veiklos ataskaitas.