respublika.lt

Mažesnių algų nei Lietuvoje beveik nėra

(0)
Publikuota: 2017 gruodžio 19 08:07:41, Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Mažesnių algų nei Lietuvoje beveik nėra. Arūno Benacko koliažas

Politikai ir verslininkai sukąstais dantimis nutarė, kad nuo sausio minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje turi kilti iki 400 eurų. Tačiau kas iš to? Jei iki šiol mūsų MMA buvo trečia pagal mažumą visoje ES, tai nuo sausio taps antra, mat Rumunijoje ji didės iki 408 eurų. Tiek ekonomistai, tiek patys verslininkai sako, kad mes pagal šį rodiklį atsiliekame labiausiai dėl nevykusios valdžios vykdomos ekonominės politikos.

 

Nesikeičia 10 metų

Iki šiol galėdavome džiaugtis, kad esame ne prasčiausiai gyvenanti ES valstybė, nes šiuo požiūriu lenkdavome bent jau bulgarus ir rumunus. Deja, dabar likome priešpaskutiniai. Rumunai lenkia mus kone visais aspektais - trečiąjį metų ketvirtį Rumunijos BVP išaugo 8,6 proc., pernai ši šalis pritraukė 4,6 mlrd. eurų užsienio investicijų, todėl gali sau leisti MMA kitais metais didinti iki 408 eurų.

Kodėl MMA pas mus yra beveik pats mažiausias visoje ES ir net rumunai, į kuriuos žiūrėdavome iš aukšto, mus aplenkė? Gal mūsų verslininkai mažiau uždirba? Gal mažiau nori dalytis su darbuotojais? Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas įžvelgia kelias priežastis.

„Manęs nestebina, kad rumunai daro tokį šuolį. Jie visą laiką vilkosi uodegoje, tačiau stebėdami jų ekonominius rodiklius matome, kad tai - didelė šalis, didelė rinka. Ir buvo akivaizdu, kad Rumunija turi didelį potencialą. Kodėl Rumunija turi didelį potencialą, o mes neturime? Apeliuoti vien į tai, kad mūsų šalis maža, maža rinka, mažos galimybės, negalime, nes Liuksemburgas, Airija arba Danija yra panašaus dydžio į mus, tačiau jos išgyvena ekonomikos pakilimą, o mes ne. Ir pagrindinė priežastis yra mūsų ekonomikos struktūra. Mes iš esmės atlyginimus galime finansuoti tik iš ne vidaus vartojimo. Ir mane visą laiką stebina bankų analitikų reiškiamas džiaugsmas, kad didėja vidaus vartojimas, ekonomika kyla. Dėl to nereikia labai džiaugtis, nes vidaus vartojimą mes didindavome neuždirbtais pinigais - emigrantų atsiųstais, struktūrinės paramos ar infliaciniais pinigais. Todėl didžiausia problema yra mūsų eksporto struktūra. Ir per 10 metų ji beveik nepasikeitė. Kaip prieš 10 metų aukštos pridėtinės vertės produktai tesudarė apie 9 proc., taip ir tebesudaro. Ir šį rodiklį ypač mažina žemės ūkis, kuris dirba labai neefektyviai ir kuriame dirba labai daug žmonių. Kol nepasikeis bendra politika (aukštos pridėtinės vertės produktų skatinimo), tol nieko ir nebus, mus visi aplenks“, - prognozavo D.Arlauskas.

Susitarimas nevykdomas

Anot verslo atstovo, skatinti didelės pridėtinės vertės produktų gamybą galima nebūtinai piniginėmis dotacijomis.

„Dotacijų net nereikia. Jei tu kuri aukštos pridėtinės vertės produktus, tau turi būti teikiamos mokesčių lengvatos. Atlyginimų didinimą reikia skatinti būtent per mokestinės naštos mažinimą tokioms įmonėms, kad jos būtų suinteresuotos kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir taip taptų pajėgios mokėti didesnes algas. Tačiau pas mus yra atvirkščiai - kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau sumoki, nors Nacionaliniame susitarime pasirašyta visai kas kita. Mes įsipareigojome didinti algas, jei bus mažinami mokesčiai. Visos šalys tai perėjo, o mes vis trypčiojame. Visi viską žino, tačiau trūksta politinės valios, nes yra per trumpas politinis sezonas. Vos tik pradedama kažką daryti, tuoj ateina rinkimai ir prasideda populizmas. Pasirašėme Nacionalinį susitarimą prieš kelis mėnesius, bet dar nė karto nebuvome susirinkę, Vyriausybė net nesukūrė jokios darbo grupės, kuri prižiūrėtų susitarimo vykdymą. Tačiau mes viską darysime, kad susitarimas pradėtų veikti, nes tai yra verslo išgyvenimo klausimas. Jei ir po Naujųjų metų niekas nepajudės, rengsime spaudos konferencijas ir įvardysime, kas yra kaltas“, - įspėjo D.Arlauskas.

Pasigenda supratimo

Jo teigimu, jei Vyriausybė įvykdytų tai, kas įrašyta susitarime, verslas galėtų didinti algas, tarp jų - ir MMA. „Kiek tiksliai galėtų didėti MMA - sunku pasakyti, nes mes laikomės nuomonės, kad turi būti įvertintas regioniškumas. Nes dabar regionuose, kai MMA sudarys 400 eurų, tai ji kai kur sudarys 70-80 proc. vidutinės algos. Įvertinus, kad įvestos ir „Sodros“ „grindys“, gali būti taip, kad kai kuris verslas bus priverstas užsidaryti, o dirbusieji bus priversti emigruoti. Susidaro įspūdis, kad politikai visai nevažinėja po regionus ir nemato, kas ten darosi, nors reikia labai greitų ir protingų žingsnių“, - stebėjosi D.Arlauskas.

Šiaulių universiteto profesorės, socialinių mokslų (ekonomikos) daktarės Dianos Cibulskienės komentaras:

- Negalime dėl mažos MMA kaltinti vien verslo, nes tikrai ne visas didesnį išgalėtų mokėti. Atrodytų, pas mus MMA turėtų būti kaip Estijoje, bet pas mus yra mažai įmonių, kurios galėtų kurti didesnę pridėtinę vertę ir išgalėtų mokėti didesnes algas. Pats mūsų pramonės sektorius, įmonių struktūra orientuota į mažesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą.

Antras dalykas - drįstu teigti, kad vis dar turime problemų su šešėline ekonomika, todėl oficialiai rodomos mažesnės algos. Dar nėra suvaldyti tie mastai. Kodėl įmonės nelenda iš šešėlio? Įsivaizduokime, kiek verslininkui kainuoja išlaikyti įmonę. Tarkime, jis darbuotojui moka 1000 eurų algą popieriuje. Tačiau darbdavys valstybei dar turi sumokėti 31 proc., tad jam darbuotojas kainuoja 1310 eurų per mėnesį. Tai yra gana didelė kaina, ypač mažesnės įmonės negali išlaikyti darbuotojų, todėl atlyginimai yra arba mažesni (tačiau tada yra pavojus, kad darbuotojai emigruos ar pereis pas konkurentus), arba oficialiai mokama mažesnė alga.

Kodėl įmonės mieliau renkasi mažesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimą, nors dėl to netenka galimybės didinti algas? Nes priešingas variantas reikalauja papildomų darbdavių kompetencijų, taip pat didžiulių investicijų, o ir labiau kvalifikuotų darbuotojų reikėtų, bet jų trūksta. O trūksta, nes, kad ir būtų didinamos algos Lietuvoje, vis tiek jos būtų daug mažesnės nei užsienyje, į kurį kvalifikuoti ir išvažiuoja.

Skaičiai


ES statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad šių metų pradžioje MMA ES valstybėse narėse buvo nuo 235 eurų Bulgarijoje iki 1999 eurų Liuksemburge (per mėnesį).

Palyginti su 2008 m., 2017 m. minimalus darbo užmokestis (eurais) išaugo visose ES valstybėse narėse, kuriose jis yra apskritai taikomas, išskyrus Graikiją. Šioje šalyje minimalus darbo užmokestis sumažėjo 14 proc. 2008-2017 m. Bulgarijoje ir Rumunijoje minimalus darbo užmokestis išaugo dvigubai: atitinkamai 109 ir 99 proc.

„Eurostat“ visas ES šalis pagal MMA dydį skirsto į tris grupes. Į prasčiausią - pirmąją - patenkame ir mes.

1 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis MMA 2017 m. sausį buvo mažesnis nei 500 eurų per mėnesį. Šiai grupei priklausė Bulgarija, Rumunija, Latvija, Lietuva, Čekija, Vengrija, Kroatija, Slovakija, Lenkija ir Estija; šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 235 eurų Bulgarijoje iki 470 eurų Estijoje.

2 grupei priskiriamos šalys, kurių MMA buvo didesnis nei 500 eurų, bet mažesnis nei 1000 eurų. Jai priklausė Portugalija, Graikija, Malta, Slovėnija ir Ispanija. MMA šiose šalyse buvo nuo 650 eurų Portugalijoje iki 826 eurų Ispanijoje.

3 grupei priskiriamos šalys, kurių MMA buvo didesnis nei 1000 eurų per mėnesį. Jai priklausė Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Airija ir Liuksemburgas. MMA buvo nuo 1397 eurų Jungtinėje Karalystėje iki 1999 eurų Liuksemburge.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar teisinga, jog policininkas, nušovęs moterį, liko išteisintas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar įeis Grenlandija ir Kanada į JAV sudėtį?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-1 +3 C

-2 +4 C

-4 +1 C

-1 +4 C

-1 +6 C

-2 -1 C

0-4 m/s

0-4 m/s

0-6 m/s