Ar smulkiosios įmonės nori, kad darbuotojai jų savininkams vergautų už minimalų atlyginimą, ar tikrai negali už darbą daugiau mokėti? Smulkieji verslininkai tvirtina, kad net 70 proc. jų sunkiai uždirbamo pelno suryja mokesčiai, o algomis nepatenkinti darbuotojai esą yra laisvi žmonės ir gali susirasti geresnį darbdavį arba patys kurti verslą.
Politikai deklaruoja verslą remiantys, o smulkieji teigia, kad valstybės uždėta mokesčių našta ir keisti biurokratiniai reikalavimai juos žlugdo. Esą europinę ir darbo biržos paramą pasiima su valstybe į vieningą kumštį suaugęs stambusis kapitalas, o smulkiajam ir vidutiniam verslui lieka tik trupiniai. Smulkieji esą skursta, todėl apie didesnius atlyginimus darbuotojams nė negalvoja.
Didžioji dalis - mokesčiams
Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, individualios įmonės savininkas Gintaris Stoškus Jurbarke ir kaimo vietovėje turi tris parduotuvėles, prekiaujančias maisto ir būtinosiomis prekėmis. Šešiems darbuotojams jis moka minimalų atlyginimą. Net 67 proc. pajamų tenka atiduoti mokesčiams. Iš likusios dalies sumokėti už elektrą, degalus dviem automobiliams, už parduotuvių apsaugą, ryšių paslaugas.
Mažoms parduotuvėlėms tenka atlaikyti milžinišką didžiųjų prekybos tinklų konkurenciją. Mažesnis verslas negali pirkėjų nudžiuginti tokiomis didelėmis nuolaidomis kaip didieji. G.Stoškus teigia, kad smulkieji prekybininkai iš tiekėjų negauna prekių tokiomis kainomis kaip didieji, todėl ir nuolaidos mažesnės. Tik krizė privertė didmenininkus atsižvelgti į smulkiuosius ir jiems taikyti didesnes nuolaidas.
Kas padeda mažoms parduotuvėlėms išsilaikyti didžiųjų centrų pašonėje? G.Stoškus svarsto, kad pirkėjams patinka mažose parduotuvėlėse rasti smulkiųjų gamintojų kokybiškos namudinės produkcijos. Mažoje krautuvėlėje galima pasikalbėti, išsipasakoti, patys patikimiausi pirkėjai duonos gauna ir skolon, jei namie neliko nė vieno lito.
Smulkiuosius stebina daugybė keistų reikalavimų, kuriuos jie privalo vykdyti. Negalima parduotuvių valyti plovikliais, kuriais pačios prekiauja. Reikalaujama naudoti sertifikuotus, jų indelis kainuoja apie 20 litų. Verslininkai buvo spaudžiami pirkti 100 litų kainuojančią knygą apie maisto saugos higieną. Reikalaujama pildyti žurnalą kiekvieną kartą išvalius patalpas. Kai iškraunamos tiekėjo atvežtos prekės, privalu pažiūrėti, kiek laipsnių jo automobilyje rodo termometras, ir užrašyti rodmenis. Pardavėja, ryte atėjusi į darbą, turi pasirašyti žurnale, kad yra sveika. Etikečių smulkiomis raidėmis keitimas į stambesniu šriftu rašytas irgi kainuoja.
Smulkieji pyko verčiami nusipirkti Europos Sąjungos gamintojų svarstykles, ciferblatines naudoti buvo uždrausta. Tačiau vos nusipirko, vėl buvo leistos ciferblatinės svarstyklės.
Smulkieji prekeiviai teigia, kad pirkėjų kasmet mažėja, todėl menksta ir apyvarta. Jurbarke gyventojų per 10 metų sumažėjo 10 tūkst. Jaunos šeimos išvažiavo užsidirbti į kitas šalis ir nebegrįžo. Tačiau didžiausia problema yra menkos pirkėjų pajamos. Pardavėjos pastebi, kad kai prasideda uogavimo, grybavimo sezonas arba kai jurbarkiečiai grįžta užsidirbę kitose šalyse, prekyba pagyvėja. Praėjusi žiema buvo itin sunki, nes Jurbarke šildymas brangus. Žmonės iki šiol tebemoka už jį susikaupusias skolas, todėl atėję į parduotuvę taupo.
Jurbarke beveik nelikę pramonės, nedarbas siekia net 17 proc. „Kai žmonės turės daugiau pajamų, daugiau vartos, tuomet ir mes galėsime savo darbuotojams pakelti atlyginimus“, - teigia G.Stoškus. Verslininkas džiaugiasi, kad po nuostolingų 2010-2011 metų pernai ir šiemet jau dirba pelningai.
Darbo vieta per brangi
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Artūras Mackevičius teigia, kad smulkiosios parduotuvėlės nebankrutuoja tik dėl didelio taupumo, dėl darbuotojams mokamų mažų atlyginimų. Netoli Kauno, Raudondvaryje, prekiaujantis verslininkas neslepia, kad kai buvo padidintas minimalus atlyginimas iki 1000 litų, darbuotojams trumpino darbo laiką. Iš dviejų pardavėjų viena namo išleidžiama anksčiau, kita aptarnauja abu skyrius. „Susimažinau atlyginimą ir sau, ir kitiems darbuotojams“, - teigia verslininkas. Didesnius atlyginimus esą bus galima mokėti tik tuomet, kai atsigaus visa ekonomika. Dabar atsigavusi tik gamyba ir eksportas, pramonininkai turi lėšų darbuotojų atlyginimams didinti, tačiau neskuba to daryti, algas kelia tik iš baimės, kai kyla reali grėsmė, kad geras darbuotojas išeis pas kitą, dosnesnį darbdavį.
A.Mackevičius teigia, kad tikroji darbo vietos, kur darbuotojui mokamas minimalus atlyginimas, kaina yra net 1431 litas. Darbuotojas į rankas gauna 825 litus, nes sumoka 175 litus gyventojų pajamų mokesčio, sveikatos ir socialinio draudimo mokesčius. Darbdavys už kiekvieną samdomą darbuotoją „Sodrai“ moka 310 litų per mėnesį. Taigi minimalų atlyginimą gaunančio darbuotojo darbo vieta kainuoja 1312 litų, tačiau nereikia pamiršti, kad darbuotojai eina atostogauti.
Nors atostogų metu darbuotojas nedirba ir darbdaviui tenka samdyti kitą žmogų, reikia mokėti atostoginius ir nuo jų taip pat skaičiuojamus mokesčius, todėl bendra darbo vietos kaina išauga iki 1431 lito. „Kad darbuotojui išmokėtum minimalų atlyginimą, 532 litus turi atiduoti mokesčiams, tai sudaro 59,2 proc.“, - tvirtina verslininkas.
Smulkieji verslininkai piktinasi, kad minimalus atlyginimas per du kartus buvo didinamas, o neapmokestinamasis pajamų dydis nejudinamas. Esą dėl šios priežasties buvo skurdinami mažiau uždirbantys, o kapitalui nė viena Vyriausybė mokesčių nedidino.
Neigia vergovę
„Smulkusis verslas darbuotojams negali mokėti daugiau dėl per didelių mokesčių“, - teigia A.Mackevičius. Verslininkas neigia, kad darbuotojai, dirbantys vos už minimalų alyginimą, yra išnaudojami. „Kapitalistinėje sistemoje išnaudojimo sąvokos negali būti. Laisvojoje rinkoje arba eini dirbti už tokį atlyginimą, arba ne. Kiekvienas yra laisvas rinktis, ar eiti pas kitą darbdavį, ar pačiam kurti verslą, kad galėtum engti kitus. Kapitalistinėje sistemoje silpnieji neišgyvena. Žmonės, nepasitikintys savimi, nenorintys išmokti ką nors nauja, pradedami šelpti ir ilgainiui supranta, kad yra labai patogu, kai tavo pragyvenimui uždirba kažkas kitas“, - sako verslininkas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
